¹Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.

¹I uđe u Jerihon. Dok je njime prolazio,

²Ir štai žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis,

²eto čovjeka imenom Zakej. Bijaše on nadcarinik, i to bogat.

³troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio.

³Želio je vidjeti tko je to Isus, ali ne mogaše od mnoštva jer je bio niska stasa.

⁴Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti.

⁴Potrča naprijed, pope se na smokvu da ga vidi jer je onuda imao proći.

⁵Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: “Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose”.

⁵Kad Isus dođe na to mjesto, pogleda gore i reče mu: "Zakeju, žurno siđi! Danas mi je proboraviti u tvojoj kući."

⁶Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.

⁶On žurno siđe i primi ga sav radostan.

⁷Tai matydami, visi murmėjo: “Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!”

⁷A svi koji to vidješe stadoše mrmljati: "Čovjeku se grešniku svratio!"

⁸O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: “Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai”.

⁸A Zakej usta i reče Gospodinu: "Evo, Gospodine, polovicu svog imanja dajem siromasima! I ako sam koga u čemu prevario, vraćam četverostruko."

⁹Jėzus tarė: “Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus.

⁹Reče mu na to Isus: "Danas je došlo spasenje ovoj kući jer i on je sin Abrahamov!

¹⁰Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę”.

¹⁰Ta Sin Čovječji dođe potražiti i spasiti izgubljeno!"

¹¹Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė.

¹¹Kako su oni to slušali, dometnu on prispodobu - zato što bijaše nadomak Jeruzalemu i oni mislili da će se umah pojaviti kraljevstvo Božje.

¹²Tad Jis kalbėjo: “Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų.

¹²Reče dakle: "Neki je ugledan čovjek imao otputovati u daleku zemlju da primi svoje kraljevstvo pa da se vrati.

¹³Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.

¹³Dozva svojih deset slugu, dade im deset mna i reče: 'Trgujte dok ne dođem.'

¹⁴Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.

¹⁴A njegovi ga građani mrzili te poslaše za njim poslanstvo s porukom: 'Nećemo da se ovaj zakralji nad nama.'"

¹⁵Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.

¹⁵"Kad je on primio kraljevstvo i vratio se, naredi da mu dozovu one sluge kojima je predao novac da sazna što su zaradili."

¹⁶Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų’.

¹⁶"Pristupi prvi i reče: 'Gospodaru, tvoja mna donije deset mna.'

¹⁷Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų’.

¹⁷Reče mu: 'Valjaš, slugo dobri! U najmanjem si bio vjeran, vladaj nad deset gradova!'

¹⁸Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina pelnė penkias minas’.

¹⁸Dođe i drugi govoreći: 'Mna je tvoja, gospodaru, donijela pet mna.'

¹⁹Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.

¹⁹I tomu reče: 'I ti budi nad pet gradova!'"

²⁰Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.

²⁰"Treći, opet dođe govoreći: 'Gospodaru, evo ti tvoje mne. Držao sam je pohranjenu u rupcu.

²¹Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai’.

²¹Bojao sam te se jer si čovjek strog: uzimaš što nisi pohranio, žanješ što nisi posijao.'"

²²Jis atsiliepė: ‘Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.

²²"Kaže mu: 'Iz tvojih te usta sudim, zli slugo! Znao si da sam čovjek strog, da uzimam što nisam pohranio i žanjem što nisam posijao?

²³Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’

²³Zašto onda nisi uložio moj novac u novčarnicu? Ja bih ga po povratku podigao s dobitkom.'

²⁴Šalia stovėjusiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.

²⁴Nato reče nazočnima: 'Uzmite od njega mnu i dajte onomu koji ih ima deset.'

²⁵Tie atsakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’

²⁵Rekoše mu: 'Gospodaru, ta već ima deset mna!'

²⁶Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi.

²⁶Kažem vam: svakomu koji ima još će se dati, a od onoga koji nema oduzet će se i ono što ima.

²⁷O tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!’ ”

²⁷A moje neprijatelje - one koji me ne htjedoše za kralja - dovedite ovamo i smaknite ih pred mojim očima!'"

²⁸Tai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę.

²⁸Rekavši to, nastavi put uzlazeći u Jeruzalem.

²⁹Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius,

²⁹Kad se približi Betfagi i Betaniji, uz goru koja se zove Maslinska, posla dvojicu učenika

³⁰sakydamas jiems: “Eikite į priešais esantį kaimą ir įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.

³⁰govoreći: "Hajdete u selo pred vama. Čim uđete u nj, naći ćete privezano magare koje još nitko nije zajahao. Odriješite ga i dovedite.

³¹O jeigu kas klaustų: ‘Kodėl jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’ ”.

³¹Upita li vas tko: 'Zašto driješite?', ovako recite: 'Gospodinu treba.'"

³²Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo pasakyta.

³²Oni koji bijahu poslani otiđoše i nađoše kako im bijaše rekao.

³³Atrišant asilaitį, savininkai klausė: “Kodėl atrišate asilaitį?”

³³I dok su driješili magare, rekoše im gospodari: "Što driješite magare?"

³⁴Tie atsakė: “Jo reikia Viešpačiui”.

³⁴Oni odgovore: "Gospodinu treba."

³⁵Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.

³⁵I dovedoše ga Isusu i staviše svoje haljine na magare te posjednuše Isusa.

³⁶Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius.

³⁶I kuda bi on prolazio, prostirali bi po putu svoje haljine.

³⁷Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.

³⁷A kad se već bio približio obronku Maslinske gore, sve ono mnoštvo učenika, puno radosti, poče iza glasa hvaliti Boga za sva silna djela što ih vidješe:

³⁸Jie šaukė: “ ‘Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!’ Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!”

³⁸"Blagoslovljen Kralj, Onaj koji dolazi u ime Gospodnje! Na nebu mir! Slava na visinama!"

³⁹Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: “Mokytojau, sudrausk savo mokinius!”

³⁹Nato mu neki farizeji iz mnoštva rekoše: "Učitelju, prekori svoje učenike."

⁴⁰Jis jiems atsakė: “Sakau jums, jei šie tylės­akmenys šauks!”

⁴⁰On odgovori: "Kažem vam, ako ovi ušute, kamenje će vikati!"

⁴¹Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė:

⁴¹Kad se približi i ugleda grad, zaplaka nad njim

⁴²“O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.

⁴²govoreći: "O kad bi i ti u ovaj dan spoznao što je za tvoj mir!

⁴³Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;

⁴³Ali sada je sakriveno tvojim očima. Doći će dani na tebe kad će te neprijatelji tvoji opkoliti opkopom, okružit će te i pritijesniti odasvud.

⁴⁴jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto”.

⁴⁴Smrskat će o zemlju tebe i djecu tvoju u tebi. I neće ostaviti u tebi ni kamena na kamenu zbog toga što nisi upoznao časa svoga pohođenja."

⁴⁵Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius.

⁴⁵Ušavši u Hram, stane izgoniti prodavače.

⁴⁶Jis sakė jiems: “Parašyta: ‘Mano namai yra maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ”.

⁴⁶Kaže im: "Pisano je: Dom moj bit će Dom molitve, a vi od njega načiniste pećinu razbojničku!"

⁴⁷Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,

⁴⁷I danomice naučavaše u Hramu. A glavari su svećenički i pismoznanci tražili kako da ga pogube, a tako i prvaci narodni,

⁴⁸tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jį klausėsi.

⁴⁸ali nikako naći što da učine jer je sav narod visio o njegovoj riječi.