1Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.
1Prvoga dana u tjednu, veoma rano, dođoše one na grob s miomirisima što ih pripraviše.
2Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,
2Kamen nađoše otkotrljan od groba.
3o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.
3Uđoše, ali ne nađoše tijela Gospodina Isusa.
4Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.
4I dok su stajale zbunjene nad tim, gle, dva čovjeka u blistavoj odjeći stadoše do njih.
5Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: “Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?
5Zastrašene obore lica k zemlji, a oni će im: "Što tražite Živoga među mrtvima?
6Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:
6Nije ovdje, nego uskrsnu! Sjetite se kako vam je govorio dok je još bio u Galileji:
7‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ ”
7'Treba da Sin Čovječji bude predan u ruke grešnika, i raspet, i treći dan da ustane.'"
8Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius
8I sjetiše se one riječi njegovih,
9ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.
9vratiše se s groba te javiše sve to jedanaestorici i svima drugima.
10Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.
10A bile su to: Marija Magdalena, Ivana i Marija Jakovljeva. I ostale zajedno s njima govorahu to apostolima,
11Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.
11ali njima se te riječi pričiniše kao tlapnja, te im ne vjerovahu.
12Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.
12A Petar usta i potrča na grob. Sagnuvši se, opazi samo povoje. I vrati se kući čudeći se tome što se zbilo.
13Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.
13I gle, dvojica su od njih toga istog dana putovala u selo koje se zove Emaus, udaljeno od Jeruzalema šezdeset stadija.
14Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.
14Razgovarahu međusobno o svemu što se dogodilo.
15Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.
15I dok su tako razgovarali i raspravljali, približi im se Isus i pođe s njima.
16Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.
16Ali prepoznati ga - bijaše uskraćeno njihovim očima.
17O Jis paklausė jų: “Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?”
17On ih upita: "Što to putem pretresate među sobom?" Oni se snuždeni zaustave
18Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: “Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?”
18te mu jedan od njih, imenom Kleofa, odgovori: "Zar si ti jedini stranac u Jeruzalemu te ne znaš što se u njemu dogodilo ovih dana?"
19Jėzus paklausė: “O kas gi?” Jie tarė Jam: “Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.
19A on će: "Što to?" Odgovore mu: "Pa ono s Isusom Nazarećaninom, koji bijaše prorok - silan na djelu i na riječi pred Bogom i svim narodom:
20Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.
20kako su ga glavari svećenički i vijećnici naši predali da bude osuđen na smrt te ga razapeli.
21O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.
21A mi se nadasmo da je on onaj koji ima otkupiti Izraela. Ali osim svega toga ovo je već treći dan što se to dogodilo.
22Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo
22A zbuniše nas i žene neke od naših: u praskozorje bijahu na grobu,
23ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.
23ali nisu našle njegova tijela pa dođoše te rekoše da su im se ukazali anđeli koji su rekli da je on živ.
24Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė”.
24Odoše nato i neki naši na grob i nađoše kako žene rekoše, ali njega ne vidješe."
25Tada Jis jiems tarė: “O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!
25A on će im: "O bezumni i srca spora da vjerujete što god su proroci navijestili!
26Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?”
26Nije li trebalo da Krist sve to pretrpi te uđe u svoju slavu?"
27Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.
27Počevši tada od Mojsija i svih proroka, protumači im što u svim Pismima ima o njemu.
28Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.
28Uto se približe selu kamo su išli, a on kao da htjede dalje.
29Bet jie sulaikė Jį, sakydami: “Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi”. Jis užsuko ir pasiliko su jais.
29No oni navaljivahu: "Ostani s nama jer zamalo će večer i dan je na izmaku!" I uniđe da ostane s njima.
30Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.
30Dok bijaše s njima za stolom, uze kruh, izreče blagoslov, razlomi te im davaše.
31Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.
31Uto im se otvore oči te ga prepoznaše, a on im iščeznu s očiju.
32O jie kalbėjo: “Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?”
32Tada rekoše jedan drugome: "Nije li gorjelo srce u nama dok nam je putem govorio, dok nam je otkrivao Pisma?"
33Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,
33U isti se čas digoše i vratiše u Jeruzalem. Nađoše okupljenu jedanaestoricu i one koji bijahu s njima.
34kurie tvirtino: “Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!”
34Oni im rekoše: "Doista uskrsnu Gospodin i ukaza se Šimunu!"
35O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.
35Nato oni pripovjede ono s puta i kako ga prepoznaše u lomljenju kruha.
36Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: “Ramybė jums!”
36Dok su oni o tom razgovarali, stane Isus posred njih i reče im: "Mir vama!"
37Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.
37Oni, zbunjeni i prestrašeni, pomisliše da vide duha.
38O Jis paklausė: “Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?
38Reče im Isus: "Zašto se prepadoste? Zašto vam sumnje obuzimaju srce?
39Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint”.
39Pogledajte ruke moje i noge! Ta ja sam! Opipajte me i vidite jer duh tijela ni kostiju nema kao što vidite da ja imam."
40Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.
40Rekavši to, pokaza im ruke i noge.
41Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: “Ar turite čia ko nors valgyti?”
41I dok oni od radosti još nisu vjerovali, nego se čudom čudili, on im reče: "Imate li ovdje što za jelo?"
42Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.
42Oni mu pruže komad pečene ribe.
43Jis paėmė ir valgė jų akyse.
43On uzme i pred njima pojede.
44Paskui Jėzus jiems tarė: “Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse”.
44Nato im reče: "To je ono što sam vam govorio dok sam još bio s vama: treba da se ispuni sve što je u Mojsijevu Zakonu, u Prorocima i Psalmima o meni napisano."
45Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,
45Tada im otvori pamet da razumiju Pisma
46ir pasakė: “Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių
46te im reče: "Ovako je pisano: 'Krist će trpjeti i treći dan ustati od mrtvih,
47ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.
47i u njegovo će se ime propovijedati obraćenje i otpuštenje grijeha po svim narodima počevši od Jeruzalema.'
48Jūs esate šių dalykų liudytojai.
48Vi ste tomu svjedoci.
49Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių”.
49I evo, ja šaljem na vas Obećanje Oca svojega. Ostanite zato u gradu dok se ne obučete u Silu odozgor."
50Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos.
50Zatim ih izvede do Betanije, podiže ruke pa ih blagoslovi.
51Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.
51I dok ih blagoslivljaše, rasta se od njih i uznesen bi na nebo.
52Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.
52Oni mu se ničice poklone pa se s velikom radosti vrate u Jeruzalem
53Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.
53te sve vrijeme u Hramu blagoslivljahu Boga.