¹Visas jų būrys pakilo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą.

¹I ustade sva ona svjetina. Odvedoše ga Pilatu

²Ten jie ėmė Jį kaltinti, sakydami: “Mes nustatėme, kad šitas kiršina tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius, tvirtindamas esąs Kristus ir karalius”.

²i stadoše ga optuživati: "Ovoga nađosmo kako zavodi naš narod i brani davati caru porez te za sebe tvrdi da je Krist, kralj."

³Pilotas Jį paklausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.

³Pilat ga upita: "Ti li si kralj židovski?" On mu odgovori: "Ti kažeš!"

⁴Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: “Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės”.

⁴Tada Pilat reče glavarima svećeničkim i svjetini: "Nikakve krivnje ne nalazim na ovom čovjeku!"

⁵Bet jie visi atkakliai tvirtino: “Jis kursto tautą, mokydamas visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia”.

⁵No oni navaljivahu: "Buni narod naučavajući po svoj Judeji, počevši od Galileje pa dovde!"

⁶Pilotas, išgirdęs minint Galilėją, paklausė, ar tas žmogus galilėjietis.

⁶Čuvši to, Pilat propita da li je taj čovjek Galilejac.

⁷Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė Jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

⁷Saznavši da je iz oblasti Herodove, posla ga Herodu, koji i sam bijaše onih dana u Jeruzalemu.

⁸Erodas, išvydęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau anksčiau troško Jį pamatyti, nes buvo daug apie Jį girdėjęs, ir tikėjosi išvysiąs Jį darant kokį nors stebuklą.

⁸A kad Herod ugleda Isusa, veoma se obradova jer ga je već odavna želo vidjeti zbog onoga što je o njemu slušao te se nadao od njega vidjeti koje čudo.

⁹Jis pateikė Jėzui daug klausimų, bet Jis jam neatsakinėjo.

⁹Postavljao mu je mnoga pitanja, ali mu Isus uopće nije odgovarao.

¹⁰Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto žinovai apstoję be paliovos Jį kaltino.

¹⁰A stajahu ondje i glavari svećenički i pismoznanci optužujući ga žestoko.

¹¹Tada Erodas su savo kariais Jėzų paniekino ir išjuokė. Po to aprengė Jį šviesiu drabužiu ir pasiuntė atgal Pilotui.

¹¹Herod ga zajedno sa svojom vojskom prezre i ismija: obuče ga u bijelu haljinu i posla natrag Pilatu.

¹²Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

¹²Onoga se dana Herod i Pilat sprijateljiše, jer prije bijahu neprijatelji.

¹³Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, vyresniuosius ir minią,

¹³A Pilat dade sazvati glavare svećeničke, vijećnike i narod

¹⁴pasakė jiems: “Jūs atvedėte man šitą žmogų, kaltindami Jį tautos kurstymu. Bet aš, Jį apklausęs jūsų akivaizdoje, neradau nė vienos Jam primetamos kaltės;

¹⁴te im reče: "Doveli ste mi ovoga čovjeka kao da buni narod. Ja ga evo ispitah pred vama pa ne nađoh na njemu ni jedne krivice za koju ga optužujete.

¹⁵taip pat ir Erodas, nes aš buvau nusiuntęs jus pas jį. Taigi Jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės.

¹⁵A ni Herod jer ga posla natrag nama. Evo, on nije počinio ništa čime bi zaslužio smrt.

¹⁶Aš tad Jį nuplakdinsiu ir paleisiu”.

¹⁶Kaznit ću ga dakle i pustiti."

¹⁷Mat per šventę Pilotas turėjo paleisti jiems vieną kalinį.

¹⁷#

¹⁸Tada jie visi kartu ėmė šaukti: “Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!”

¹⁸I povikaše svi uglas: "Smakni ovoga, a pusti nam Barabu!"

¹⁹Barabas buvo pasodintas į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę.

¹⁹A taj bijaše bačen u tamnicu zbog neke pobune u gradu i ubojstva.

²⁰Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas vėl kreipėsi į juos,

²⁰Pilat im stoga ponovno progovori hoteći osloboditi Isusa.

²¹bet jie nesiliovė šaukę: “Nukryžiuok Jį! Nukryžiuok!”

²¹Ali oni vikahu: "Raspni, raspni ga!"

²²Jis trečią kartą prabilo į juos: “Ką bloga Jis padarė? Aš Jame nerandu nieko, už ką vertėtų bausti mirtimi. Taigi nuplakdinsiu Jį ir paleisiu”.

²²On im treći put reče: "Ta što je on zla učinio? Ne nađoh na njemu smrtne krivice. Kaznit ću ga dakle i pustiti."

²³Tačiau jie, garsiai šaukdami, nesiliovė reikalauti, kad Jis būtų nukryžiuotas, ir jų bei aukštųjų kunigų šauksmas paėmė viršų.

²³Ali oni navaljivahu iza glasa ištući da se razapne. I vika im bivala sve jača.

²⁴Tuomet Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą.

²⁴Pilat presudi da im bude što ištu.

²⁵Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

²⁵Pusti onoga koji zbog pobune i ubojstva bijaše bačen u tamnicu, koga su iskali, a Isusa preda njima na volju.

²⁶Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.

²⁶Kad ga odvedoše, uhvatiše nekog Šimuna Cirenca koji je dolazio s polja i stave na nj križ da ga nosi za Isusom.

²⁷Jį lydėjo didelė minia ir daug moterų, kurios raudojo ir aimanavo dėl Jo.

²⁷Za njim je išlo silno mnoštvo svijeta, napose žena, koje su plakale i naricale za njim.

²⁸Atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: “Jeruzalės dukros! Verkite ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo vaikų!

²⁸Isus se okrenu prema njima pa im reče: "Kćeri Jeruzalemske, ne plačite nada mnom, nego plačite nad sobom i nad djecom svojom.

²⁹Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos nevaisingosios! Palaimintos įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!’

²⁹Jer evo idu dani kad će se govoriti: 'Blago nerotkinjama, utrobama koje ne rodiše i sisama koje ne dojiše.'

³⁰Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’

³⁰Tad će početi govoriti gorama: 'Padnite na nas!' i bregovima: 'Pokrijte nas!'

³¹Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sauso?”

³¹Jer ako se tako postupa sa zelenim stablom, što li će biti sa suhim?"

³²Kartu su Juo buvo vedami žudyti du nusikaltėliai.

³²A vodili su i drugu dvojicu, zločince, da ih s njime pogube.

³³Atėję į vietą, kuri vadinasi “Kaukolė”, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius­vieną iš dešinės, antrą iš kairės.

³³I kada dođoše na mjesto zvano Lubanja, ondje razapeše njega i te zločince, jednoga zdesna, drugoga slijeva.

³⁴Jėzus tarė: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro”. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.

³⁴A Isus je govorio: "Oče, oprosti im, ne znaju što čine!" I razdijeliše među se haljine njegove bacivši kocke.

³⁵Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: “Kitus išgelbėdavo­tegul pats išsigelbsti, jei Jis­ Kristus, Dievo išrinktasis!”

³⁵Stajao je ondje narod i promatrao. A podrugivali se i glavari govoreći: "Druge je spasio, neka spasi sam sebe ako je on Krist Božji, Izabranik!"

³⁶Iš Jo tyčiojosi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam rūgštaus vyno

³⁶Izrugivali ga i vojnici, prilazili mu i nudili ga octom

³⁷ir sakydami: “Jei Tu žydų karalius­išgelbėk save!”

³⁷govoreći: "Ako si ti kralj židovski, spasi sam sebe!"

³⁸Viršum Jo buvo užrašas graikų, lotynų ir hebrajų kalbomis: “Šitas yra žydų karalius”.

³⁸A bijaše i natpis ponad njega: "Ovo je kralj židovski."

³⁹Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: “Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!”

³⁹Jedan ga je od obješenih zločinaca pogrđivao: "Nisi li ti Krist? Spasi sebe i nas!"

⁴⁰Antrasis sudraudė jį: “Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas!

⁴⁰A drugi ovoga prekoravaše: "Zar se ne bojiš Boga ni ti, koji si pod istom osudom?

⁴¹Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė”.

⁴¹Ali mi po pravdi jer primamo što smo djelima zaslužili, a on - on ništa opako ne učini."

⁴²Ir jis tarė Jėzui: “Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę”.

⁴²Onda reče: "Isuse, sjeti me se kada dođeš u kraljevstvo svoje."

⁴³Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje”.

⁴³A on će mu: "Zaista ti kažem: danas ćeš biti sa mnom u raju!"

⁴⁴Buvo apie šeštą valandą, kai visoje šalyje pasidarė tamsu, ir taip buvo iki devintos valandos.

⁴⁴Bijaše već oko šeste ure kad nasta tama po svoj zemlji - sve do ure devete,

⁴⁵Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau.

⁴⁵jer sunce pomrča, a hramska se zavjesa razdrije po sredini.

⁴⁶Jėzus garsiu balsu sušuko: “Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’ ”. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią.

⁴⁶I povika Isus iza glasa: "Oče, u ruke tvoje predajem duh svoj!" To rekavši, izdahnu.

⁴⁷Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: “Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!”

⁴⁷Kad satnik vidje što se zbiva, stane slaviti Boga: "Zbilja, čovjek ovaj bijaše pravednik!"

⁴⁸Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.

⁴⁸I kad je sav svijet koji se zgrnuo na taj prizor vidio što se zbiva, vraćao se bijući se u prsa.

⁴⁹Visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos, stovėjo atokiau ir viską matė.

⁴⁹Stajahu podalje i gledahu to svi znanci njegovi i žene koje su za njim išle iz Galileje.

⁵⁰Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus,

⁵⁰I dođe čovjek imenom Josip, vijećnik, čovjek čestit i pravedan;

⁵¹kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės.

⁵¹on ne privoli njihovoj odluci i postupku. Bijaše iz Arimateje, grada judejskoga i iščekivaše kraljevstvo Božje.

⁵²Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.

⁵²Taj dakle pristupi Pilatu i zaiska tijelo Isusovo.

⁵³Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.

⁵³Zatim ga skinu, povi u platno i položi u grob isklesan u koji još ne bijaše nitko položen.

⁵⁴Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui.

⁵⁴Bijaše dan Priprave; subota je svitala.

⁵⁵Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas.

⁵⁵A pratile to žene koje su s Isusom došle iz Galileje: motrile grob i kako je položeno tijelo njegovo.

⁵⁶Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.

⁵⁶Zatim se vrate i priprave miomirise i pomasti. U subotu mirovahu po propisu.