¹Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams:

¹I kad Isus završi sve te besjede, reče svojim učenicima:

²“Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti”.

²"Znate da je za dva dana Pasha, i Sin Čovječji predaje se da se razapne."

³Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus

³Uto se sabraše glavari svećenički i starješine narodne u dvoru velikoga svećenika imenom Kajfe

⁴ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.

⁴i zaključiše Isusa na prijevaru uhvatiti i ubiti.

⁵Bet jie sakė: “Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.

⁵Jer se govorilo: "Nikako ne o Blagdanu da ne nastane pobuna u narodu."

⁶Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,

⁶Kad je Isus bio u Betaniji, u kući Šimuna Gubavca,

⁷atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.

⁷pristupi mu neka žena s alabastrenom posudicom skupocjene pomasti i polije ga po glavi, dok je on bio za stolom.

⁸Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: “Kam toks eikvojimas?

⁸Vidjevši to, učenici negodovahu: "Čemu ta rasipnost?

⁹Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams”.

⁹Moglo se to skupo prodati i dati siromasima."

¹⁰Tai sužinojęs, Jėzus tarė: “Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!

¹⁰Zapazio to Isus pa im reče: "Što dodijavate ženi? Dobro djelo učini prema meni.

¹¹Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.

¹¹Ta siromaha svagda imate uza se, a mene nemate svagda.

¹²Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.

¹²Izlila je tu pomast na moje tijelo - za ukop mi to učini.

¹³Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.

¹³Zaista, kažem vam, gdje se god bude propovijedalo ovo evanđelje, po svem svijetu, navješćivat će se i ovo što ona učini - njoj na spomen."

¹⁴Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus

¹⁴Tada jedan od dvanaestorice, zvan Juda Iškariotski, pođe glavarima svećeničkim

¹⁵ir tarė: “Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?” Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių.

¹⁵i reče: "Što ćete mi dati i ja ću vam ga predati." A oni mu odmjeriše trideset srebrnjaka.

¹⁶Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį.

¹⁶Otada je tražio priliku da ga preda.

¹⁷Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”

¹⁷Prvoga dana Beskvasnih kruhova pristupiše učenici Isusu i upitaše: "Gdje hoćeš da ti pripravimo te blaguješ pashu?"

¹⁸Jis atsakė: “Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ”.

¹⁸On reče: "Idite u grad tomu i tomu i recite mu: 'Učitelj veli: Vrijeme je moje blizu, kod tebe slavim pashu sa svojim učenicima.'"

¹⁹Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą.

¹⁹I učine učenici kako im naredi Isus i priprave pashu.

²⁰Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo.

²⁰Uvečer bijaše Isus za stolom s dvanaestoricom.

²¹Jiems bevalgant, Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos”.

²¹I dok su blagovali, reče: "Zaista, kažem vam, jedan će me od vas izdati."

²²Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: “Nejaugi aš, Viešpatie?”

²²Silno ožalošćeni, stanu mu jedan za drugim govoriti: "Da nisam ja, Gospodine?"

²³Jis atsakė: “Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.

²³On odgovori: "Onaj koji umoči sa mnom ruku u zdjelu, taj će me izdati.

²⁴Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.

²⁴Sin Čovječji, istina, odlazi kako je o njemu pisano, ali jao čovjeku onomu koji predaje Sina Čovječjega. Tomu bi čovjeku bolje bilo da se ni rodio nije."

²⁵Jo išdavėjas Judas paklausė: “Nejaugi aš, Rabi?!” Jis atsakė: “Tu pasakei”.

²⁵A Juda, izdajnik, prihvati i reče: "Da nisam ja, učitelju?" Reče mu: "Ti kaza."

²⁶Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: “Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas”.

²⁶I dok su blagovali, uze Isus kruh, izreče blagoslov pa razlomi, dade svojim učenicima i reče: "Uzmite i jedite! Ovo je tijelo moje!"

²⁷Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: “Gerkite iš jos visi,

²⁷I uze čašu, zahvali i dade im govoreći: "Pijte iz nje svi!

²⁸nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.

²⁸Ovo je krv moja, krv Saveza koja se za mnoge prolijeva na otpuštenje grijeha.

²⁹Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje”.

²⁹A kažem vam: ne, neću od sada piti od ovog roda trsova do onoga dana kad ću ga - novoga - s vama piti u kraljevstvu Oca svojega."

³⁰Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

³⁰Otpjevavši hvalospjeve, zaputiše se prema Maslinskoj gori.

³¹Tada Jėzus jiems kalbėjo: “Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’.

³¹Tada im reče Isus: "Svi ćete se vi još ove noći sablazniti o mene. Ta pisano je: Udarit će pastira i stado će se razbjeći.

³²Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.

³²Ali kad uskrsnem, ići ću pred vama u Galileju.'

³³Petras atsiliepė: “Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!”

³³Nato će mu Petar: "Ako se i svi sablazne o tebe, ja se nikada neću!"

³⁴Jėzus jam tarė: “Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

³⁴Reče mu Isus: "Zaista, kažem ti, još ove noći, prije negoli se pijetao oglasi, triput ćeš me zatajiti!"

³⁵Bet Petras tvirtino: “Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!” Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

³⁵Kaže mu Petar: "Bude li trebalo i umrijeti s tobom, ne, neću te zatajiti." Tako rekoše i svi učenici.

³⁶Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: “Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos”.

³⁶Tada dođe Isus s njima u predio zvan Getsemani i kaže učenicima: "Sjednite ovdje dok ja odem onamo pomoliti se."

³⁷Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.

³⁷I povede sa sobom Petra i oba sina Zebedejeva. Spopade ga žalost i tjeskoba.

³⁸Tada tarė jiems: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi”.

³⁸Tada im reče: "Duša mi je nasmrt žalosna. Ostanite ovdje i bdijte sa mnom!"

³⁹Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: “Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!”

³⁹I ode malo dalje, pade ničice moleći: "Oče moj! Ako je moguće, neka me mimoiđe ova čaša. Ali ne kako ja hoću, nego kako hoćeš ti."

⁴⁰Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: “Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?

⁴⁰I dođe učenicima i nađe ih pozaspale pa reče Petru: "Tako, zar niste mogli jedan sat probdjeti sa mnom?

⁴¹Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

⁴¹Bdijte i molite da ne padnete u napast! Duh je, istina, voljan, no tijelo je slabo."

⁴²Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: “Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!”

⁴²Opet, po drugi put, ode i pomoli se: "Oče moj! Ako nije moguće da me čaša mine da je ne pijem, budi volja tvoja!"

⁴³Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.

⁴³I ponovno dođe i nađe ih pozaspale, oči im se sklapale.

⁴⁴Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.

⁴⁴Opet ih ostavi, pođe i pomoli se po treći put ponavljajući iste riječi.

⁴⁵Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: “Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

⁴⁵Tada dođe učenicima i reče im: "Samo spavajte i počivajte! Evo, približio se čas! Sin Čovječji predaje se u ruke grešničke!

⁴⁶Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.

⁴⁶Ustanite, hajdemo! Evo, približio se moj izdajica."

⁴⁷Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.

⁴⁷Dok je on još govorio, gle, dođe Juda, jedan od dvanaestorice, i s njime silna svjetina s mačevima i toljagama poslana od glavara svećeničkih i starješina narodnih.

⁴⁸Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: “Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!”

⁴⁸A izdajica im dao znak: "Koga poljubim, taj je, njega uhvatite!"

⁴⁹Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: “Sveikas, Rabi!”, ir pabučiavo Jį.

⁴⁹I odmah pristupi Isusu i reče: "Zdravo, Učitelju!" I poljubi ga.

⁵⁰O Jėzus jam tarė: “Bičiuli, ko atėjai?” Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

⁵⁰A Isus mu reče: "Prijatelju, zašto ti ovdje!" Tada pristupe, podignu ruke na Isusa i uhvate ga.

⁵¹Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.

⁵¹I gle, jedan od onih koji bijahu s Isusom maši se rukom, trgnu mač, udari slugu velikoga svećenika i odsiječe mu uho.

⁵²Tuomet Jėzus jam tarė: “Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.

⁵²Kaže mu tada Isus: "Vrati mač na njegovo mjesto jer svi koji se mača laćaju od mača i ginu.

⁵³O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų?

⁵³Ili zar misliš da ja ne mogu zamoliti Oca svojega i eto umah uza me više od dvanaest legija anđela?

⁵⁴Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!”

⁵⁴No kako bi se onda ispunila Pisma da tako mora biti?"

⁵⁵Tą valandą Jėzus tarė miniai: “Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte.

⁵⁵U taj čas reče Isus svjetini: "Kao na razbojnika iziđoste s mačevima i toljagama da me uhvatite? Danomice sjeđah u Hramu naučavajući i ne uhvatiste me."

⁵⁶Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai”. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.

⁵⁶A sve se to dogodilo da se ispune Pisma proročka. Tada ga svi učenici ostave i pobjegnu.

⁵⁷Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji.

⁵⁷Nato uhvatiše Isusa i odvedoše ga velikomu svećeniku Kajfi, kod kojega se sabraše pismoznanci i starješine.

⁵⁸O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.

⁵⁸A Petar je išao za njim izdaleka do dvora velikog svećenika; i ušavši unutra, sjedne sa stražarima da vidi svršetak.

⁵⁹Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,

⁵⁹A glavari svećenički i cijelo Vijeće tražili su kakvo lažno svjedočanstvo protiv Isusa da bi ga mogli pogubiti.

⁶⁰tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du

⁶⁰Ali ne nađoše premda pristupiše mnogi lažni svjedoci. Napokon pristupe dvojica

⁶¹ir tarė: “Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ”.

⁶¹i reknu: "Ovaj reče: 'Mogu razvaliti Hram Božji i za tri ga dana sagraditi.'"

⁶²Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: “Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!”

⁶²Usta nato veliki svećenik i reče mu: "Zar ništa ne odgovaraš? Što to ovi protiv tebe svjedoče?"

⁶³Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: “Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!”

⁶³Isus je šutio. Reče mu veliki svećenik: "Zaklinjem te Bogom živim: Kaži nam jesi li ti Krist, Sin Božji?"

⁶⁴Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!”

⁶⁴Reče mu Isus: "Ti kaza! Štoviše, kažem vam: Odsada ćete gledati Sina Čovječjega gdje sjedi zdesna Sile i dolazi na oblacima nebeskim."

⁶⁵Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: “Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.

⁶⁵Nato veliki svećenik razdrije haljine govoreći: "Pohulio je! Što nam još trebaju svjedoci! Evo, sada ste čuli hulu!

⁶⁶Kaip jums atrodo?” Jie atsakė: “Vertas mirties!”

⁶⁶Što vam se čini?" Oni odgovoriše: "Smrt zaslužuje!"

⁶⁷Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,

⁶⁷Tada su mu pljuvali u lice i udarali ga, a drugi ga pljuskali

⁶⁸sakydami: “Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?”

⁶⁸govoreći: "Proreci nam, Kriste, tko te udario?"

⁶⁹Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: “Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu”.

⁶⁹A Petar je sjedio vani u dvorištu. I pristupi mu jedna sluškinja govoreći: "I ti bijaše s Isusom Galilejcem."

⁷⁰Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: “Aš nežinau, ką tu sakai”.

⁷⁰On pred svima zanijeka: "Ne znam što govoriš."

⁷¹Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: “Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu”.

⁷¹Kad iziđe u predvorje, spazi ga druga i kaže nazočnima: "Ovaj bijaše s Isusom Nazarećaninom."

⁷²Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: “Aš nepažįstu to žmogaus!”

⁷²On opet zanijeka sa zakletvom: "Ne znam toga čovjeka."

⁷³Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: “Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda”.

⁷³Malo zatim nazočni pristupiše Petru i rekoše: "Doista, i ti si od njih! Ta govor te tvoj izdaje!"

⁷⁴Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: “Aš nepažįstu to žmogaus!” Ir tuojau pragydo gaidys.

⁷⁴On se tada stane zaklinjati i preklinjati: "Ne znam toga čovjeka." I odmah se oglasi pijetao.

⁷⁵Petras prisiminė Jėzaus žodžius: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.

⁷⁵I spomenu se Petar riječi koju mu Isus reče: "Prije nego se pijetao oglasi, triput ćeš me zatajiti." I iziđe te gorko zaplaka.