¹Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.

¹A kad objutri, svi su glavari svećenički i starješine narodne održali vijećanje protiv Isusa da ga pogube.

²Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.

²I svezana ga odveli i predali upravitelju Pilatu.

³Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,

³Kada Juda, njegov izdajica, vidje da je Isus osuđen, pokaja se i vrati trideset srebrnjaka glavarima svećeničkim i starješinama

⁴sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!”

⁴govoreći: "Sagriješih predavši krv nedužnu!" Odgovoriše: "Što se to nas tiče? To je tvoja stvar!"

⁵Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

⁵I bacivši srebrnjake u Hram, ode te se objesi.

⁶Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: “Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują”.

⁶Glavari svećenički uzeše srebrnjake i rekoše:

⁷Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.

⁷"Nije dopušteno staviti ih u hramsku riznicu jer su krvarina." Posavjetuju se i kupe za njih lončarovu njivu za ukop stranaca.

⁸Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.

⁸Stoga se ona njiva zove "Krvava njiva" sve do danas.

⁹Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: “Ir paėmė trisdešimt sidabrinių­įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,­

⁹Tada se ispuni što je rečeno po proroku Jeremiji: Uzeše trideset srebrnjaka - cijenu Neprocjenjivoga kojega procijeniše sinovi Izraelovi -

¹⁰ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs”.

¹⁰i dadoše ih za njivu lončarovu kako mi naredi Gospodin.

¹¹O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.

¹¹Dovedoše dakle Isusa pred upravitelja. Upita ga upravitelj: "Ti li si kralj židovski?" On odgovori: "Ti kažeš."

¹²Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.

¹²I dok su ga glavari svećenički i starješine narodne optuživale, ništa nije odgovarao.

¹³Tada Pilotas klausė: “Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?”

¹³Tada mu reče Pilat: "Ne čuješ li što sve protiv tebe svjedoče?"

¹⁴Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.

¹⁴I ne odgovori mu ni na jednu riječ te se upravitelj silno čudio.

¹⁵Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.

¹⁵A o Blagdanu upravitelj je običavao svjetini pustiti jednoga uznika, koga bi već htjeli.

¹⁶Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.

¹⁶Tada upravo bijaše u njih poznati uznik zvani Baraba.

¹⁷Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: “Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?”

¹⁷Kad se dakle sabraše, reče im Pilat: "Koga hoćete da vam pustim: Barabu ili Isusa koji se zove Krist?"

¹⁸Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

¹⁸Znao je doista da ga predadoše iz zavisti.

¹⁹Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: “Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau”.

¹⁹Dok je sjedio na sudačkoj stolici, poruči nu njegova žena: "Mani se ti onoga pravednika jer sam danas u snu mnogo pretrpjela zbog njega."

²⁰Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.

²⁰Međutim, glavari svećenički i starješine nagovore svjetinu da zaište Barabu, a Isus da se pogubi.

²¹Tada valdytojas jiems tarė: “Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?” Jie šaukė: “Barabą!”

²¹Upita ih dakle upravitelj: "Kojega od ove dvojice hoćete da vam pustim?" A oni rekoše: "Barabu!"

²²Pilotas paklausė: “Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?” Jie visi rėkė: “Nukryžiuok Jį!”

²²Kaže im Pilat: "Što dakle da učinim s Isusom koji se zove Krist?" Oni će: "Neka se razapne."

²³Jis klausė: “Ką bloga Jis padarė?” Bet jie dar garsiau šaukė: “Nukryžiuok Jį!”

²³A on upita: "A što je zla učinio?" Vikahu još jače: "Neka se razapne!"

²⁴Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: “Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!”

²⁴Kad Pilat vidje da ništa ne koristi, nego da biva sve veći metež, uzme vodu i opere ruke pred svjetinom govoreći: "Nevin sam od krvi ove! Vi se pazite!"

²⁵Visi žmonės šaukė: “Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!”

²⁵Sav narod nato odvrati: "Krv njegova na nas i na djecu našu!"

²⁶Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.

²⁶Tada im pusti Barabu, a Isusa, izbičevana, preda da se razapne.

²⁷Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.

²⁷Onda vojnici upraviteljevi uvedoše Isusa u dvor upraviteljev i skupiše oko njega cijelu četu.

²⁸Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.

²⁸Svukoše ga pa zaogrnuše skrletnim plaštem.

²⁹Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: “Sveikas, žydų karaliau!”

²⁹Spletoše zatim vijenac od trnja i staviše mu na glavu, a tako i trsku u desnicu. Prigibajući pred njim koljena, izrugivahu ga: "Zdravo, kralju židovski!"

³⁰Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.

³⁰Onda pljujući po njemu, uzimahu trsku i udarahu ga njome po glavi.

³¹Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.

³¹Pošto ga izrugaše, svukoše mu plašt, obukoše mu njegove haljine pa ga odvedoše da ga razapnu.

³²Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.

³²Izlazeći nađu nekoga čovjeka Cirenca, imenom Šimuna, i prisile ga da mu ponese križ.

³³Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: “Kaukolės vieta”),

³³I dođoše na mjesto zvano Golgota, to jest Lubanjsko mjesto,

³⁴davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.

³⁴dadoše mu piti vino sa žuči pomiješano. I kad okusi, ne htjede piti.

³⁵Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: “Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą”.

³⁵A pošto ga razapeše, razdijeliše među se haljine njegove bacivši kocku.

³⁶Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.

³⁶I sjedeći ondje, čuvahu ga.

³⁷Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: “Šitas yra Jėzus, žydų karalius”.

³⁷I staviše mu ponad glave krivicu napisanu: "Ovo je Isus, kralj židovski."

³⁸Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

³⁸Tada razapeše s njime dva razbojnika, jednoga zdesna, drugoga slijeva.

³⁹Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas

³⁹A prolaznici su ga pogrđivali mašući glavama:

⁴⁰ir sakydami: “Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!”

⁴⁰"Ti koji razvaljuješ Hram i za tri ga dana sagradiš, spasi sam sebe! Ako si Sin Božji, siđi s križa!"

⁴¹Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:

⁴¹Slično i glavari svećenički s pismoznancima i starješinama, rugajući se, govorahu:

⁴²“Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.

⁴²"Druge je spasio, sebe ne može spasiti! Kralj je Izraelov! Neka sada siđe s križa pa ćemo povjerovati u nj!

⁴³Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’ ”.

⁴³Uzdao se u Boga! Neka ga sad izbavi ako mu omilje! Ta govorio je: 'Sin sam Božji!'"

⁴⁴Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

⁴⁴Tako ga vrijeđahu i s njim raspeti razbojnici.

⁴⁵Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.

⁴⁵Od šeste ure nasta tama po svoj zemlji - do ure devete.

⁴⁶O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: “Elí, Elí, lemá sabachtáni?”, tai reiškia: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!”

⁴⁶O devetoj uri povika Isus iza glasa: "Eli, Eli, lema sabahtani?" To će reći: "Bože moj, Bože moj, zašto si me ostavio?"

⁴⁷Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: “Jis šaukiasi Elijo”.

⁴⁷A neki od nazočnih, čuvši to, govorahu: "Ovaj zove Iliju."

⁴⁸Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.

⁴⁸I odmah pritrča jedan od njih, uze spužvu, natopi je octom, natakne je na trsku i pruži mu piti.

⁴⁹Kiti kalbėjo: “Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti”.

⁴⁹A ostali rekoše: "Pusti da vidimo hoće li doći Ilija da ga spasi."

⁵⁰Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.

⁵⁰A Isus opet povika iz glasa i ispusti duh.

⁵¹Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.

⁵¹I gle, zavjesa se hramska razdrije odozgor dodolje, nadvoje; zemlja se potrese, pećine se raspukoše,

⁵²Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.

⁵²grobovi otvoriše i tjelesa mnogih svetih preminulih uskrsnuše

⁵³Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.

⁵³te iziđoše iz grobova nakon njegova uskrsnuća, uđoše u sveti grad i pokazaše se mnogima.

⁵⁴Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: “Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!”

⁵⁴A satnik i oni koji su s njime čuvali Isusa vidješe potres i što se zbiva, silno se prestrašiše i rekoše: "Uistinu, Sin Božji bijaše ovaj."

⁵⁵Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.

⁵⁵A bijahu ondje i izdaleka promatrahu mnoge žene što su iz Galileje išle za Isusom poslužujući mu;

⁵⁶Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

⁵⁶među njima Marija Magdalena i Marija, Jakovljeva i Josipova majka, i majka sinova Zebedejevih.

⁵⁷Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.

⁵⁷Uvečer dođe neki bogat čovjek iz Arimateje, imenom Josip, koji i sam bijaše učenik Isusov.

⁵⁸Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.

⁵⁸On pristupi Pilatu i zaiska tijelo Isusovo. Tada Pilat zapovjedi da mu se dadne.

⁵⁹Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę

⁵⁹Josip uze tijelo, povi ga u čisto platno

⁶⁰ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.

⁶⁰i položi u svoj novi grob koji bijaše isklesao u stijeni. Dokotrlja velik kamen na grobna vrata i otiđe.

⁶¹Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

⁶¹A bijahu ondje Marija Magdalena i druga Marija: sjedile su nasuprot grobu.

⁶²Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai

⁶²Sutradan, to jest dan nakon Priprave, sabraše se glavari svećenički i farizeji kod Pilata

⁶³ir kalbėjo: “Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.

⁶³te mu rekoše: "Gospodaru, sjetismo se da onaj varalica još za života kaza: 'Nakon tri dana uskrsnut ću.'

⁶⁴Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją”.

⁶⁴Zapovjedi dakle da se grob osigura sve do trećega dana da ne bi možda došli njegovi učenici, ukrali ga pa rekli narodu: 'Uskrsnuo je od mrtvih!' I bit će posljednja prijevara gora od prve."

⁶⁵Pilotas jiems atsakė: “Štai jums sargyba­eikite ir saugokite, kaip išmanote”.

⁶⁵Reče im Pilat: "Imate stražu! Idite i osigurajte kako znate!"

⁶⁶Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.

⁶⁶Nato oni odu i osiguraju grob: zapečate kamen i postave stražu.