1Jobas atsakydamas tarė:
1Tetapi Ayub menjawab, "Mengapa aku terus kamu kecam, dan kamu siksa dengan perkataan?
2“Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?
2(19:1)
3Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti.
3Berkali-kali kamu menghina aku, dan kamu aniaya aku tanpa rasa malu.
4O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi.
4Seandainya salah perbuatanku, itu tidak merugikan kamu.
5Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą?
5Kamu pikir dirimu lebih baik daripadaku; susahku kamu anggap bukti kesalahanku.
6Žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane pagavo.
6Ketahuilah bahwa aku sedang disiksa Allah, dan ditangkap dalam perangkap-Nya.
7Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės.
7Aku meronta karena kekejaman-Nya itu, tetapi tidak seorang pun yang memperhatikan aku. "Di mana keadilan," teriakku, tetapi tak ada yang mendengar aku.
8Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa.
8Allah menutup jalanku, aku tak dapat lewat, lorong-lorongku dibuat-Nya gelap pekat.
9Jis nuplėšė mano garbę ir nuėmė karūną man nuo galvos.
9Ia merampas hartaku semua, dan nama baikku dirusakkan-Nya.
10Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis.
10Ia menghantam aku dari segala jurusan, seperti orang mencabut akar dari tanaman, lalu membiarkannya merana dan layu, begitulah direnggut-Nya segala harapanku.
11Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu.
11Murka Allah kepadaku menyala-nyala; aku dianggap-Nya sebagai musuh-Nya.
12Jo būriai traukia kartu prieš mane ir apgula mano palapinę.
12Pasukan-Nya menyerbu tanpa dapat dibendung; jalanku dihalangi, dan kemahku dikepung.
13Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs.
13Sanak saudaraku dijauhkan-Nya daripadaku; aku menjadi orang asing bagi semua kenalanku.
14Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo.
14Kaum kerabatku semua menjauhkan diri; teman-temanku tak ingat kepadaku lagi.
15Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse.
15Hamba perempuanku lupa siapa aku, tuan mereka; dianggapnya aku orang yang belum dikenalnya.
16Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna.
16Kupanggil hambaku, tapi ia tak menyahut, meskipun kubujuk dia dengan lembut.
17Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane.
17Istriku muak mencium bau napasku, saudara kandungku tak sudi mendekatiku.
18Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs.
18Aku dihina oleh anak-anak di jalan; jika aku berdiri, aku ditertawakan.
19Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais.
19Melihat aku, teman karibku merasa ngeri; aku ditinggalkan mereka yang kukasihi.
20Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos.
20Tubuhku tinggal kulit pembalut tulang; hampir saja aku mati dan nyawaku melayang.
21Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane.
21Hai kawan-kawanku, kasihanilah aku, sebab tangan Allah memukul aku.
22Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?
22Allah terus menekan aku; mengapa kamu tiru Dia? Belum puaskah kamu menyiksa?
23O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą,
23Ah, kiranya kata-kataku dicatat, sehingga akan selalu diingat;
24įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą.
24kiranya dengan besi dipahat pada batu, supaya bertahan sepanjang waktu.
25Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.
25Aku tahu bahwa di surga ada Pembelaku; akhirnya Ia akan datang menolong aku.
26Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.
26Meskipun kulitku luka-luka dan pecah, tapi selama aku bertubuh, akan kupandang Allah.
27Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.
27Dengan mataku sendiri Dia akan kulihat, dan bagiku Dia menjadi sahabat. Hatiku hancur sebab kamu berkata,
28Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje.
28'Bagaimana caranya kita mendakwanya?' Kamu mencari alasan untuk membuat perkara.
29Bijokite kardo, nes pyktis baudžiamas kardu, kad žinotumėte, jog yra teismas”.
29Tetapi, kini takutlah kepada pedang! Sebab Allah murka dan menghukum orang berdosa; maka tahulah kamu, bahwa ada Allah yang mengadili manusia."