¹Jobas atsakydamas tarė:

¹Ayub menjawab, "Dengarkan apa yang akan kukatakan; hanya itu yang kuminta sebagai penghiburan.

²“Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.

²(21:1)

³Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

³Izinkanlah aku ganti bicara, setelah itu boleh lagi kamu menghina!

⁴Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.

⁴Bukan dengan manusia aku bertengkar, jadi tak mengapalah jika aku kurang sabar.

⁵Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.

⁵Pandanglah aku, maka kamu akan tercengang, kamu terpaku dan mulutmu bungkam.

⁶Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.

⁶Jika kupikirkan keadaanku ini gemetarlah aku karena ngeri.

⁷Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?

⁷Mengapa orang jahat diberi umur panjang oleh Allah, dan harta mereka terus bertambah?

⁸Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.

⁸Mereka hidup cukup lama sehingga melihat anak cucu mereka menjadi dewasa.

⁹Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.

⁹Rumah tangga mereka aman sentosa; Allah tidak mendatangkan bencana atas mereka.

¹⁰Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.

¹⁰Ternak mereka berkembang biak, dan tanpa kesulitan, beranak.

¹¹Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.

¹¹Anak-anak orang jahat berlompatan dengan gembira, seperti domba muda yang bersukaria.

¹²Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.

¹²Diiringi bunyi rebana, seruling dan kecapi, mereka ramai bernyanyi dan menari-nari.

¹³Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,

¹³Hari-harinya dihabiskan dalam kebahagiaan, dan mereka meninggal penuh kedamaian.

¹⁴nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.

¹⁴Padahal mereka telah berkata kepada Allah, "Jauhilah kami dan pergilah! Kami tak peduli dan tak ingin mengerti maksud dan kehendak-Mu bagi hidup kami."

¹⁵Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

¹⁵Pikir mereka, "Melayani Allah tak ada gunanya, dan berdoa kepada-Nya tiada manfaatnya.

¹⁶Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

¹⁶Bukankah karena kekuatan kita saja, tercapailah segala maksud dan tujuan kita?" Akan tetapi aku sama sekali tidak setuju dengan jalan pikiran dan pendapat begitu.

¹⁷Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.

¹⁷Pernahkah pelita orang jahat dipadamkan, dan mereka ditimpa bencana dan kemalangan? Pernahkah Allah marah kepada mereka, sehingga mereka dihukum-Nya?

¹⁸Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.

¹⁸Pernahkah mereka seperti jerami dan debu yang ditiup oleh badai dan oleh angin lalu?

¹⁹Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.

¹⁹Kamu berkata, "Anak dihukum Allah karena dosa ayahnya." Tapi kataku: Orang berdosa itulah yang harus dihukum Allah, agar mereka sadar bahwa karena dosa mereka, maka Allah mengirimkan hukuman-Nya.

²⁰Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.

²⁰Biarlah orang berdosa menanggung dosanya sendiri, biarlah dirasakannya murka Allah Yang Mahatinggi.

²¹Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?

²¹Jika manusia habis masanya di dunia, masih pedulikah ia entah keluarganya bahagia?

²²Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?

²²Dapatkah manusia mengajar Allah, sedangkan Allah sendiri yang menghakimi makhluk di surga?

²³Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,

²³Ada orang yang sehat selama hidupnya; ia meninggal dengan puas dan lega. Matinya tenang dengan rasa bahagia, sedang tubuhnya masih penuh tenaga.

²⁴jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.

²⁴(21:23)

²⁵Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.

²⁵Tapi ada pula yang mati penuh kepahitan, tanpa pernah mengenyam kebahagiaan.

²⁶Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.

²⁶Namun di kuburan, mereka sama-sama terbaring; dikerumuni oleh ulat dan cacing.

²⁷Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.

²⁷Memang aku tahu apa yang kamu pikirkan dan segala kejahatan yang kamu rancangkan.

²⁸Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’

²⁸Tanyamu, "Di mana rumah penguasa yang melakukan perbuatan durhaka?"

²⁹Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,

²⁹Belumkah kamu menanyai orang yang banyak bepergian? Tidak percayakah kamu berita yang mereka laporkan?

³⁰kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

³⁰Kata mereka, "Pada hari Allah memberi hukuman, para penjahat akan diselamatkan."

³¹Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?

³¹Tak ada yang menggugat kelakuannya; tak ada yang membalas kejahatannya.

³²Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.

³²Ia dibawa ke kuburan, dan dimasukkan ke dalam liang lahat; makamnya dijaga dan dirawat.

³³Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.

³³Ribuan orang berjalan mengiringi jenazahnya; dengan lembut tanah pun menimbuninya.

³⁴Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.

³⁴Jadi, penghiburanmu itu kosong dan segala jawabanmu bohong!"