1Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
1¶ Ano ra ko Topara Naamati; i mea ia,
2“Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?
2Kaua ranei hei whakautua te tini o nga kupu? A e whakatikaia ranei te tangata ngutu hohoro?
3Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?
3Ma au kupu whakapehapeha ranei e nohopuku ai nga tangata? A, ina tawai koe, kaua ranei he tangata e mea i a koe kia whakama?
4Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.
4E mea ana hoki koe, He tino tika taku whakaako, a he ma ahau ki ou kanohi.
5O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.
5Aue, me i korero te Atua, me i puaki mai ona ngutu ki te whakahe i a koe!
6Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.
6Me i whakaaturia mai e ia ki a koe nga mea ngaro o te matauranga, te huhua o nga ara o tana mahi! Na kia matau koe, he iti iho i ou he ta te Atua e tango nei i a koe.
7Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?
7¶ Ina whakatakina e koe, e kitea ranei e koe te Atua? E tino kitea rawatia ranei e koe te Kaha Rawa?
8Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?
8Kei te rangi te tiketike; ka pehea koe? Hohonu iho i te reinga; ko te aha e mohiotia e koe?
9Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.
9Ko tona takoto, roa atu i te whenua, whanui atu i te moana.
10Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?
10Ki te mea ka haukotia e ia, ka herehera ranei, ka whakawakia ranei, ma wai ia e arai?
11Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?
11E mohio ana hoki ia ki nga tangata teka noa; a e kite ana ia i te he, ahakoa e kore e whakaaroa e ia.
12Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.
12Otiia ko te mea whakaarokore nei, ko te tangata kahore rawa ona hinengaro, ae ra, to te tangata rite i tona whanautanga kei te kuao kaihe mohoao.
13Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,
13¶ Ki te whakatikaia e koe tou ngakau, a ka wherahia ou ringa ki a ia;
14jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,
14Ki te mea he he kei tou ringa, whakamataratia atu, kaua hoki te kino e noho ki ou tapenakara;
15tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.
15He pono ko reira ara ai tou mata, te ai he ira; ae, ka u hoki koe, te ai he wehi:
16Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.
16Tera hoki koe e wareware ki tou mauiui; a e maharatia e koe ano ko nga wai kua rere atu.
17Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.
17A ko tou ora tera e marama ke atu i to te poutumarotanga o ate ra; a ahakoa e pouri ano, ka rite ki te ata.
18Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.
18Ka tatu ou whakaaro, no te mea ka whai tumanakohanga atu; ae, ka rapu koe i tetahi taha ou, i tetahi taha, a ka takoto marire koe.
19Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.
19E takoto iho ano koe, te ai he kaiwhakawehi; he tokomaha ano hoki e whai kia paingia e koe.
20Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.
20Ka poko ia nga kanohi o te hunga kino, kore ake he rerenga mo ratou; ko ta ratou e tumanako atu ai ko te hemonga.