¹Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

¹¶ Na ka whakautua e Eripata Temani; i mea ia,

²“Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?

²He horihori kau koia te matauranga e whakapuakina e te tangata whakaaro, kia whakakiia e ia tona kopu ki te hau marangai?

³Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?

³Me korero ranei ia ko nga kupu kore hua hei ako, ko nga whaikorero ranei kahore nei e whai tikanga?

⁴Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.

⁴Ae, kua whakakorea atu na e koe te wehi, kei te pupuri mai koe i te inoi i te aroaro o te Atua.

⁵Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.

⁵Na kei te whakaakona tou mangai e tou kino, a kei te whiriwhiria e koe ko te arero o te hunga tinihanga.

⁶Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.

⁶Ehara i ahau, na tou mangai ano i hopu tou kino; ko ou ngutu ano hei whakaatu i tou he.

⁷Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?

⁷Ko koe ianei te tangata tuatahi kua whanau? He mea hanga ranei koe no mua atu i nga pukepuke?

⁸Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?

⁸Kua rongo ranei koe i to te Atua whakaaro puku? Kei te kaiponu ranei koe i te whakaaro ki a koe anake?

⁹Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?

⁹Ko te aha te mohiotia ana e koe, a kahore e mohiotia e matou? Ko tehea whakaaro ano hoki ou kahore nei i a matou?

¹⁰Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

¹⁰Kei a matou nga upoko hina ratou tahi ko nga tino koroheke, kaumatua rawa ake i tou papa.

¹¹Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?

¹¹He iti rawa ranei mou nga whakamarie a te Atua, te kupu ngawari e hoatu ana ki a koe?

¹²Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?

¹²He aha koe i kahakina atu ai e tou ngakau? He aha hoki ou kanohi i kimokimo ai,

¹³Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?

¹³I tahuri ai tou wairua ki te whakahe i te Atua? i puaki ai ena kupu i tou mangai?

¹⁴Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?

¹⁴He aha te tangata, e ma ai ia? te whanau ranei a te wahine, e tika ai?

¹⁵Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,

¹⁵Nana, kahore ia e whakawhirinaki ki ana mea tapu; kahore hoki nga rangi e ma ki tana titiro.

¹⁶tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.

¹⁶Katahi ia te he rawa ko te mea whakarihariha, ko te mea poke, ko te tangata e inu nei i te kino ano he wai.

¹⁷Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,

¹⁷¶ Maku e whakaatu ki a koe, whakarongo mai ki ahau; ko te mea kua kitea e ahau, maku e korero atu.

¹⁸ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.

¹⁸He mea korero mai na nga mohio, he whakarerenga iho na o ratou matua: kihai hoki i huna e ratou:

¹⁹Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.

¹⁹Ki a ratou nei anake te homaitanga o te whenua; kihai hoki te tangata ke i tika i waenganui i a ratou.

²⁰Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.

²⁰E whakamamae ana te tangata kino i ona ra katoa, ara i te maha o nga tau e haupu nei mo te kaitukino.

²¹Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.

²¹He reo whakawehi kei roto i ona taringa; i te wa whai rawa ka tae mai te kaipahua ki a ia:

²²Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.

²²Kahore ana whakaaetanga ake tera ia ka hoki ake i te pouri, e whanga ana ano hoki te hoari ki a ia.

²³Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.

²³E kopikopiko noa ana ia ki te taro mana, e mea ana: Kei hea ra? E mohio ana ia kua tata ki tona ringa te ra o te pouri.

²⁴Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.

²⁴Ko te ngakau mamae, me te tumatatenga, hei whakawehi i a ia; ka kaha ake raua i a ia, me te mea he kingi kua rite ana mea mo te whawhai.

²⁵Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,

²⁵Kua totoro nei ona ringa ki te whawhai ki te Atua, kua whakatoatoa nei i a ia ki te whawhai ki te Kaha Rawa;

²⁶su skydu rankoje puola Jį.

²⁶Kua rere ki a ia me te kaki maro, me nga puku matotoru o ana whakangungu rakau.

²⁷Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.

²⁷Kua kopakina hoki tona mata e tona ngako, a kua tupu te ngako o tona hope.

²⁸Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.

²⁸Na i noho ia ki nga pa mahue, ki nga whare kahore i nohoia e te tangata, meake nei waiho hei puranga.

²⁹Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.

²⁹E kore ia e whai taonga, e kore ano ona rawa e mau, e kore ano hoki to ratou hua e taupe ki te whenua.

³⁰Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.

³⁰E kore ia e puta i te pouri, ona peka ka maroke i te mura, ka riro atu ano ia i te manawa o tona mangai.

³¹Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.

³¹Kei whakawhirinaki ia ki te mea teka noa, kei tinihanga ki a ia ano: no te mea ko te teka noa hei utu ki a ia.

³²Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.

³²E kore tona ra e taea, kua rite; e kore ano tona peka e whai rau.

³³Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.

³³Ka ruiruia e ia ana karepe kaiota ano ko te waina, a ka maka tana puawai me te mea ko te oriwa.

³⁴Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

³⁴Ka pakoko hoki te whakaminenga o te hunga atuakore, ka pau hoki i te ahi nga teneti o nga utu whakapati.

³⁵Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę”.

³⁵He mahi nanakia te mea i hapu ki roto ki a ratou, whanau ake he teka noa; ko o ratou kopu ano hei hanga i te tinihanga.