1Jobas atsakydamas tarė:
1¶ Katahi a Hopa ka whakautu, ka mea,
2“Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.
2Ka maha nga mea pena kua rangona nei e ahau: he kaiwhakamarie haumaruru rawa koutou katoa.
3Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?
3E whai mutunga ranei nga kupu tikangakore? Na te aha ranei koe i whakaoho ki te whakahoki kupu mai?
4Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.
4E taea ano e ahau te korero pena i a koutou; me i penei to koutou wairua me toku wairua, hono tonu aku kupu ki a koutou, ka ruru ano toku upoko ki a koutou.
5Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.
5E whakakaha ano ia toku mangai i a koutou, ka ai ano hoki te whakamarie a oku ngutu hei pehi i to koutou mamae.
6Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.
6¶ Ahakoa korero ahau, kahore toku pouri e iti iho; ki te mutu taku, ko tehea wahi o toku mamae ka taharahara iho.
7Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.
7Inaianei ano kua meinga ahau e ia kia ruha: moti iho i a koe toku whakaminenga katoa.
8Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.
8Na kua mau kita koe ki ahau, hei kaiwhakaatu i toku he: e whakatika ana mai hoki toku hirokitanga ki ahau, hei whakapuaki i toku he: e whakatika ana mai hoki toku hirokitanga ki ahau hei whakapuaki i toku he.
9Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.
9Haehaea ana ahau e ia i a ia e riri ana, e tukino ana ia i ahau; pakiri ana ona niho ki ahau; e whakakoi mai ana toku hoariri i ona kanohi ki ahau.
10Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.
10Hamama mai ana o ratou mangai ki ahau; whakahewea mai ana, kei te papaki ratou i toku paparinga; huihui ana ratou kia kotahi hei whawhai ki ahau.
11Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.
11Kua tukua ahau e te Atua ki te hunga he, whakarerea putia ana ahau ki nga ringa o te hunga kino.
12Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.
12Humarie ana taku noho, heoi kua wawahi ia i ahau; kua mau ia ki toku kaki, tatatia ake ahau kia pakaru rikiriki; whakaturia ana ahau e ia hei koperenga pere mana.
13Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.
13Karapotia ana ahau e ana kaikopere, motumotuhia ana e ia oku whatumanawa, kahore hoki e tohungia; ringihia ana e ia toku au ki te whenua.
14Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.
14He mea wawahi ahau nana, he wahanga, he wahanga; ano he tangata kaha ia e rere mai ana ki runga ki ahau.
15Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.
15Tuituia ana e ahau he kakahu taratara mo toku kiri, whakaititia iho e ahau toku haona ki te puehu.
16Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akysmirties šešėlis,
16Paruparu noa iho toku mata i te tangihanga, kei runga i oku kamo te atarangi o te mate;
17nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.
17¶ Ahakoa kahore he tutu i oku ringa, a he ma taku inoi.
18Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.
18Kaua, e te whenua, e hipokina oku toto, kei whai wahi tanga ano hoki taku karanga.
19Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.
19Kei te rangi nei ano inaianei te kaiwhakaatu o taku, kei te wahi i runga toku kaititiro.
20Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.
20E tawai mai ana oku hoa ki ahau, maturuturu tonu ia nga roimata o toku kanohi ki te Atua.
21O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.
21Kia tohe koa ia i to te tangata tika ki te Atua, i to te tama hoki a te tangata ki tona hoa!
22Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama”.
22Kia taka mai hoki nga tau torutoru nei, ka haere ahau i te ara e kore ai ahau e hoki mai ano.