1“Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.
1¶ Kua pau toku manawa, moti rawa oku ra, kua rite te urupa moku.
2Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
2He pono he hunga tawai enei kei ahau, a kei roto tonu toku kanohi i a ratou whakakarangitanga.
3Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?
3Tena ra, homai he punga ko koe tonu hei whakakapi turanga moku; ko wai hei papaki ringa ki ahau?
4Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.
4Kua huna hoki e koe to ratou ngakau kei mohio; na reira e kore koe e whakaneke ake i a ratou.
5Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
5Ko te tangata e whaki ana i ona hoa, he mea mo te utu, ko nga kanohi tonu o ana tamariki e hemo.
6Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.
6Kua meinga hoki ahau e ia hei hahani ma nga iwi; a kua waiho marakerake ahau hei whakaetietinga.
7Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.
7Kua atarua toku kanohi i te tangi, rite tonu ki te atarangi oku wahi katoa.
8Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.
8Ka miharo te hunga tika ki tenei, a ka whakaoho te tangata harakore i a ia ano hei whakahe i te atuakore.
9Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.
9Otiia ka mau te tangata tika ki tona ara, a ko te tangata ringa ma ka neke haere ake te kaha.
10Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.
10¶ Ko koutou katoa ia tahuri, anga mai nei, e kore hoki tetahi tangata mahara e kitea e ahau i roto i a koutou.
11Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.
11Kua pahemo oku ra, motumotuhia ake oku whakaaro i whakatakoto ai, tae noa ki nga whakaaro o toku ngakau.
12Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.
12Ko te po kua meinga e ratou hei ao; ko te marama, e ki ana ratou, e tata tonu ana ki te pouri.
13Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.
13Ki te titiro ahau i te reinga hei whare moku; mehemea kua wharikitia e ahau toku moenga ki te pouri;
14Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėlesmotina ir seserimi.
14Mehemea kua karanga ahau ki te pirau, ko koe toku papa; ki te iro ranei, ko koe toku whaea, toku tuahine!
15Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
15Kei hea ra he tumanakohanga atu moku? A ko taku e tumanako atu ai ko wai e kite?
16Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse”.
16Ka riro ki raro ki nga taha o te reinga, ina whai okiokinga i roto i te puehu.