¹“Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.

¹¶ He rua hoki to te hiriwa e puta mai ai, he wahi ano to te koura e whakarewaina ai.

²Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.

²He mea tango mai te rino no roto i te whenua; no te kamaka te parahi, he mea whakarewa.

³Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos­tamsos ir mirties šešėlio akmens.

³E whakatakotoria ana e te tangata he mutunga mai mo te pouri, e rapua ana e ia ki te tino tutukitanga atu nga kohatu o te pouri, o te atarangi o te mate.

⁴Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.

⁴E pakaruhia mai ana e ia he rua i ko ake o nga nohoanga tangata; kua wareware ratou i te waewae e haere ana; he tawhiti i te tangata to ratou tarenga, e piu atu ana, e piu ana mai.

⁵Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.

⁵Ko te whenua, e puta mai ana he taro i roto i a ia: a e hurihia ake ana a raro iho ano he ahi.

⁶Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.

⁶Hei wahi mo nga hapira ona kohatu, he puehu koura ano tona.

⁷Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.

⁷He ara tena kahore i mohiotia e te manu, kiano i kitea e te kanohi o te whatura.

⁸Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.

⁸Kahore nga kirehe whakahi kia takahi i taua ara kahore hoki a reira kia haerea e te raiona tutu.

⁹Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.

⁹E pa atu ana tona ringa ki te kiripaka; hurihia ake e ia nga take o nga maunga.

¹⁰Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.

¹⁰E tapahia ana e ia he awa i roto i nga kamaka, a e kite ana tona kanohi i nga mea utu nui katoa.

¹¹Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.

¹¹E herea ana e ia nga awa kei maturuturu; e whakaputa mai ana hoki i nga mea ngaro ki te marama.

¹²Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?

¹²E kitea ia ki hea te whakaaro nui? kei hea hoki te wahi o te mohio?

¹³Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.

¹³E kore te tangata e mohio ki tona utu, e kore ano taua hanga e kitea ki te whenua o te ora.

¹⁴Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.

¹⁴¶ E ki ake ana te rire, Kahore i ahau; e ki mai ana hoki te moana, Kahore i ahau.

¹⁵Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.

¹⁵E kore e hokona ki te koura, e kore ano hoki e taea te pauna te hiriwa hei utu mona.

¹⁶Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.

¹⁶E kore e taea te whakarite ki te koura o Opira, ki te onika utu nui, ki te hapira.

¹⁷Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.

¹⁷E kore e rite te koura, te kohatu piata ki a ia: e kore e hokona ki nga oko koura parakore.

¹⁸Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.

¹⁸E kore e whakahuatia te kaoa, nga peara ranei; hira ake hoki te utu o te whakaaro nui i to te rupi.

¹⁹Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.

¹⁹E kore te topaha o Etiopia e rite ki a ia, e kore e tau te koura parakore hei utu.

²⁰Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?

²⁰¶ Ka haere mai ra i hea te whakaaro nui? Kei hea te wahi o te matau?

²¹Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.

²¹He mea huna atu na hoki i nga kanohi o nga mea ora katoa, ngaro rawa i nga manu o te rangi.

²²Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.

²²E ki ake ana te whakangaromanga raua ko te mate, i hakiri o maua taringa ki tona rongo.

²³Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.

²³E mohio ana te Atua ki tona ara, kua kite ano ia i tona wahi.

²⁴Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.

²⁴E titiro ana hoki ia ki nga pito o te whenua, e kite ana ia i nga mea i raro i te rangi, a puta noa;

²⁵Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.

²⁵E mea ana i te whakataimaha mo te hau; ae, e mehua ana ia i nga wai ki te mehua.

²⁶Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.

²⁶I a ia e whakatakoto ana i te tikanga mo te ua, i te huarahi mo te uira o te whatitiri,

²⁷Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.

²⁷Ka kitea e ia i reira, a whakapuakina mai ana; i whakaukia e ia, a ata rapua ana e ia.

²⁸Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.

²⁸A ka mea ia ki te tangata, Na, ko te wehi ki te Ariki, ko te whakaaro nui tena; a ko te mawehe atu i te kino, koia te matauranga.