¹“Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.

¹¶ Inaianei ia e kataina mai ana ahau e te hunga tamariki rawa i ahau, e te hunga kihai nei ahau i whakaae kia uru o ratou matua ki roto ki nga kuri o taku kahui.

²Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.

²Ae ra, hei aha maku te kaha o o ratou ringa? He hanga pirau nei hoki to ratou koroheketanga.

³Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.

³Tupuhi ana ratou i te rawakore, i te hemokai; e ngau ana ratou i te oneone pakapaka, i roto i te pouritanga o te tuhea, o te ururua.

⁴Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.

⁴E whawhaki ana ratou i nga marou i roto o nga rakau ririki; a ko nga pakiaka hunipa hei kai ma ratou.

⁵Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.

⁵He mea pei atu ratou i roto i nga tangata; e karangarangatia ana ratou ano he tahae.

⁶Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,

⁶Me noho rawa atu ratou i nga kapiti o nga awaawa, i nga waro o te whenua, i nga kamaka.

⁷rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.

⁷Tangi a kaihe ana ratou i roto i nga rakau ririki; huihuia ana ratou ki raro i nga ongaonga.

⁸Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.

⁸He tamariki ratou na nga kuware, ae ra, he tamariki na te hunga ingoakore; he hunga i patua atu i runga i te whenua.

⁹O dabar tapau priežodis jų dainose,

⁹Inaianei ia kua waiho ahau hei waiata ma ratou, ae, hei whakatauki ma ratou.

¹⁰jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.

¹⁰E whakarihariha mai ana ratou ki ahau, e neke rawa atu ana i ahau, a kahore e kaiponuhia e ratou te huware ki toku mata.

¹¹Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.

¹¹Kua oti hoki tana aho te wewete e ia, a e whakatupuria kinotia ana ahau e ia, a kua tukua e ratou te paraire i toku aroaro.

¹²Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.

¹²I te taha ki matau ka ara te marea; taia ana e ratou oku waewae, a akina ana nga ara o a ratou whakangaromanga ki ahau.

¹³Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.

¹³E taka kino ana ratou i toku ara, e whakatupu ana i te he moku, a kahore he hoa mahi mo ratou.

¹⁴Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.

¹⁴Rite tonu ki te wai nui e pakaru mai ana to ratou haerenga mai: i taua whakangaromanga nei, huri mai ana ratou ki runga ki ahau:

¹⁵Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.

¹⁵¶ Kua tahuri mai nga whakawehi ki ahau, e aru ana ratou i toku whakaaro rangatira ano he hau; ko te whakahauora moku, pahemo ke ana ano he kapua.

¹⁶Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.

¹⁶Na inaianei kua maringi toku wairua i roto i ahau: mau pu ahau i nga ra o te tangi.

¹⁷Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.

¹⁷I te po e werohia ana oku wheua i roto i ahau; kahore hoki he okiokinga o nga mamae e ngau nei i ahau.

¹⁸Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.

¹⁸He kaha nui no toku mate i ahua ke ai toku kakahu; e awhi nei i ahau, e penei ana me te whiri o toku koti.

¹⁹Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.

¹⁹Kua maka ahau e ia ki te paru, kua rite ahau ki te puehu, ki te pungarehu.

²⁰Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.

²⁰E tangi ana ahau ki a koe, heoi kahore koe e whakao mai ki ahau; e tu ana, heoi ka titiro kau mai koe ki ahau.

²¹Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.

²¹Kua huri ke, kua kino tau mahi ki ahau: ko te kaha o tou ringa kei te tukino i ahau.

²²Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.

²²Kua hapainga ake ahau e koe ki te hau, a meinga ana tera e koe hei hoiho moku; a whakamotitia iho ahau e koe i roto i te tupuhi.

²³Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.

²³E mohio ana hoki ahau tera ahau e kawea e koe ki te mate, ki te whare hoki i whakaritea mo te hunga ora katoa.

²⁴Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.

²⁴E kore ano ia tona ringa e totoro iho ki te urupa; ahakoa hei mate mona ka mea ia ki te karanga, he whakaaro ki enei mea.

²⁵Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?

²⁵Kihai ianei ahau i tangi ki te tangata he mate nei tona? kihai ranei toku wairua i pouri ki te rawakore?

²⁶Aš ieškojau gero­gavau pikta; laukiau šviesos­atėjo tamsa.

²⁶I ahau i tatari ai ki te pai, heoi kua tae mai te kino; tumanako atu ana ahau ki te marama, heoi kua tae mai te pouri.

²⁷Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.

²⁷Ko oku whekau, me te mea e koropupu ana, te ata takoto; haukotia mai ana ahau e nga ra o te tangi.

²⁸Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.

²⁸E haereere pouri ana ahau, kahore he ra; ko taku whakatikanga ake i roto i te whakaminenga, ka karanga awhina.

²⁹Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.

²⁹Hei teina ahau ki nga tarakona, hei hoa mo nga ruru.

³⁰Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.

³⁰Ko toku kiri mangu tonu, e ngahoro ana i ahau, kaia ana oku wheua i te wera.

³¹Mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu”.

³¹No reira i tahuri ke ai taku hapa ki te tangi, me taku okana ki te reo o te hunga e uhunga ana.