¹“Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

¹¶ Kua oti taku kawenata ki oku kanohi; kia whakaaroaro ahau hei aha ki te kotiro?

²Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?

²He aha ta te Atua wahi e tuwha mai ai i runga? He aha ta te Kaha Rawa taonga tupu i te wahi tiketike?

³Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

³He teka ianei he whakangaromanga mo te tangata kino? he whiu mo nga kaimahi o te he?

⁴Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

⁴He teka ianei e kitea ana e ia oku ara, e taua ana e ia oku hikoinga katoa?

⁵Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?

⁵Ki te mea i haere ahau i runga i te tekateka noa, a i hohoro toku waewae ki te tinihanga;

⁶Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.

⁶Kia paunatia ahau i runga i te pauna tika, kia mohio ai te Atua ki toku tapatahi:

⁷Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,

⁷Ki te mea i kotiti ke toku hikoinga i te ara, a i whai toku ngakau i oku kanohi; a ki te mea i mau te tongi ki oku ringa;

⁸tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.

⁸Kati, ko ahau hei whakato, a ma tetahi atu e kai; ae ra, tukua nga hua o taku mara kia hutia atu.

⁹Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,

⁹¶ Ki te mea i whakawairangitia toku ngakau e te wahine, a i whanga ahau i te tatau o toku hoa;

¹⁰tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.

¹⁰Heoi kia huri paraoa taku wahine ma tetahi atu, kia piko iho ano hoki nga tangata ke ki runga i a ia.

¹¹Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

¹¹He kino rawa hoki tera; ae ra, he he e tika ana kia whiua e nga kaiwhakawa:

¹²tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.

¹²He ahi hoki tera e kai ana ki te whakangaromanga rawa, poto noa aku hua katoa.

¹³Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,

¹³Ki te mea i whakahaweatia e ahau te whakawa a taku pononga tane, a taku pononga wahine, i a raua e totohe ana ki ahau;

¹⁴tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?

¹⁴Ka pehea ra ahau ina whakatika te Atua? He aha taku kupu e whakahoki ai ki a ia ina tae mai ia ki te titiro?

¹⁵Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁵He teka ranei na toku kaihanga ia i hanga i roto i te kopu? a nana, na te kotahi, i whai ahua ai maua i roto i te puku?

¹⁶Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

¹⁶¶ Ki te mea i kaiponuhia e ahau ta nga rawakore i hiahia ai, a meinga ana e ahau nga kanohi o te pouaru kia pau i te minamina;

¹⁷Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?

¹⁷Ki te mea ranei i kainga taku maramara e toku kotahi, a kihai te pani i kai i tetahi wahi;

¹⁸Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.

¹⁸He mea whakatupu ia naku no toku taitamarikitanga ra ano me te mea ko tona papa ahau: ko te pouaru he mea arahi naku no te kopu ra ano o toku whaea;

¹⁹Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?

¹⁹Ki te mea i kite ahau i tetahi e tata ana ki te mate, he kore no te kakahu, a kahore he uhi mo te rawakore;

²⁰Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²⁰Ki te mea kihai tona hope i whakapai ki ahau, a kihai ia i mahana i nga huruhuru o taku kahui:

²¹Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,

²¹Ki te mea i ara toku ringa hei pehi i te pani, i toku kitenga he awina tera moku kei te kuwaha;

²²tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.

²²Na kia marere atu toku pokohiwi i roto i te peke, kia whati te takakau o toku ringa.

²³Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

²³Ko te whiu hoki a te Atua taku i wehi ai; kihai hoki i taea e ahau te aha i tona nui.

²⁴Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?

²⁴¶ Ki te mea i u toku whakaaro ki te koura, a i mea ahau ki te koura parakore, Ko koe taku e whakawhirinaki atu ai;

²⁵Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

²⁵Ki te mea i koa ahau ki te maha o oku rawa, a ki te nui o ta toku ringa i whiwhi ai;

²⁶Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

²⁶Ki te mea i kite ahau i te ra e whiti ana, i te marama ranei e haere ana i tona tiahotanga;

²⁷mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?

²⁷A ka kumea pukutia atu toku ngakau, ka kihia toku ringa e toku mangai:

²⁸Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.

²⁸Na he kino tenei hei whiunga ma nga kaiwhakawa: he teka hoki naku ki te Atua i runga.

²⁹Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?

²⁹Ki te mea i koa ahau ki te whakangaromanga o te tangata i kino ki ahau, i whakaara ake ranei i ahau i te panga o te he ki a ia;

³⁰Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

³⁰Ae, kihai ahau i tuku i toku mangai kia hara, kihai i whai kia kanga tona wairua;

³¹Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’

³¹Ki te mea kahore nga tangata o toku teneti i mea, Tena koa te tangata kihai nei i makona i tona kikokiko?

³²Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.

³²Kihai te manene i moe i waho; i whakatuwheratia ano e ahau oku tatau ki te tangata haere;

³³Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;

³³¶ Ki te mea i pera ahau me Arama, i hipoki i oku he, i huna i toku kino ki roto ki toku uma;

³⁴nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.

³⁴I wehi hoki ahau i te huihui nui, i mataku ki te whakahawea a nga hapu, a whakarongo kau ana, kihai hoki i puta ki waho

³⁵O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

³⁵Aue, me i whakarongo mai tetahi ki ahau! Nana, tenei taku tohu, ma te Kaha Rawa e whakahoki mai he kupu ki ahau; me i ahau noa te pukapuka i tuhituhia e toku hoariri!

³⁶Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.

³⁶Ina, kua amohia e ahau i runga i toku pokohiwi; kua herea e ahau hei karauna moku.

³⁷Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

³⁷Kua whakaaturia e ahau ki a ia te maha o oku hikoinga; rite tonu ki ta te rangatira taku whakatata atu ki a ia.

³⁸Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,

³⁸Ki te tangi taku oneone, he whakahe ki ahau, ki te uru ano ona moa ki te aue,

³⁹jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,

³⁹Ki te mea i kainga e ahau ona hua, he mea kihai i utua, a naku ranei ona ariki i mate ai,

⁴⁰tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.

⁴⁰Na, kia riro pu te witi i te tataramoa, te parei i te taru kino. Heoi ano nga korero a Hopa.