¹Jobas atsakydamas tarė:

¹¶ Na ka whakahoki a Hopa, ka mea,

²“Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?

²E mohiotia ana ano tenei e ahau; engari ma te aha ka tika ai te tangata ki te Atua?

³Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

³Ki te pai ia ki te totohe ki a ia, kahore he kupu kotahi o roto i te mano e taea e ia te whakahoki ki a ia.

⁴Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

⁴He ngakau mohio ia, he pakari tona kaha: ko wai e whakauaua ki a ia, a e whiwhi i te pai?

⁵Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.

⁵E nekehia ana e ia nga maunga, te mohio ratou; hurihia ake e ia i a ia e riri ana.

⁶Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.

⁶E whakangaueuetia ana e ia te whenua, e nekehia atu ana i tona wahi, wiri ana ona pou.

⁷Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.

⁷E korero nei ki te ra, a kore ake e whiti; hiritia putia iho e ia nga whetu.

⁸Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.

⁸Ko ia nei anake hei hora i nga rangi, hei takahi i runga i nga ngaru o te moana.

⁹Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.

⁹Nana nei i hanga a Aketura, a Tautoru, a Matariki, me nga ruma i te tonga.

¹⁰Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.

¹⁰Nana nei i mahi nga mea nunui, e kore nei e taea te rapu atu, ae ra nga mea whakamiharo, e kore nei e taea te tatau.

¹¹Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.

¹¹Ina tonu ia e haere atu nei, a kahore ahau i kite; ka pahemo atu hoki ia, a kahore ahau e matau ki a ia.

¹²Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’

¹²Nana, ka hopu ia i tana i aru ai, ma wai ia e arai? Ko wai hei ki atu ki a ia, E aha ana koe?

¹³Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹³E kore te Atua e whakahoki iho i tona riri; e piko ana ki raro i a ia nga kaiawhina o Rahapa.

¹⁴Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?

¹⁴¶ A kia whakahoki kupu ano ahau ki a ia, kia whiriwhiri kupu ano maku ki a ia?

¹⁵Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

¹⁵Ahakoa he tika ahau, e kore ahau e whakahoki kupu atu; engari ka inoi ahau ki toku kaiwhakawa.

¹⁶Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.

¹⁶Me i karanga atu ahau, a whakahokia mai ai e ia te kupu ki ahau, kihai ahau i whakaae tera kua whakarongo mai ia ki toku reo.

¹⁷Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;

¹⁷E aki ana hoki ia ia ahau ki te tupuhi, e whakanui takekore ana hoki i oku mate.

¹⁸Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.

¹⁸Kahore ahau e tukua e ia kia ta toku manawa; otiia whakakiia ana e ia toku wairua ki te kawa.

¹⁹Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?

¹⁹Ki te korero tatou mo te kaha o te hunga pakari, nana, kei reira ia! A ki te mea he whakawa, ko wai ra hei whakatakoto i te taima moku?

²⁰Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.

²⁰Ahakoa he tika ahau, ma toku mangai ano ahau e whakahe; ahakoa he tikanga tapatahi taku, ma reira ano e whakaatu toku ngaunga ketanga.

²¹Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.

²¹He tapatahi ahau; kahore ahau e whakaaro ki ahau ano; e whakahawea ana ahau ki toku ora.

²²Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

²²¶ He kotahi tonu ena; koia ahau ka mea, e whakamotitia ana e ia te tapatahi raua ko te kino.

²³Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.

²³Na ka whakamate tata nei te whiu, he kata tana ki te whakamatautauranga o te hunga harakore.

²⁴Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?

²⁴Kua hoatu te whenua ki te ringa o te tangata kino; e taupokina ana e ia nga mata o nga kaiwhakawa; ki te mea ehara i a ia, tena ko wai?

²⁵Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.

²⁵¶ Na, ko te hohoro o oku ra, nui atu i to te kaikawe pukapuka; e rere ana, kahore hoki e kite i te pai.

²⁶Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.

²⁶Kua pahemo, kua pera me nga kaipuke tere, me te ekara ano e topa iho ana ki tana kai.

²⁷Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,

²⁷Ki te mea ahau, ka wareware ahau ki taku tangi, ka unuhia atu e ahau te pouri o toku mata, a ka marama:

²⁸tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.

²⁸E wehi ana ahau i oku mamae katoa, e mohio ana ahau e kore ahau e meinga e koe he harakore.

²⁹Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?

²⁹Tera hoki ahau e whakahengia; he aha ahau i whakangenge kau ai i ahau?

³⁰Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,

³⁰Ki te horoi ahau i ahau ki te hukarere, a ka meinga oku ringa kia ma rawa;

³¹Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.

³¹Katahi ahau ka rumakina e koe ki te poka, a whakarihariha mai ana oku kakahu ki ahau.

³²Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.

³²Ehara hoki ia i te tangata, i te penei me ahau nei, e whakahoki kupu ai ahau ki a ia, e haere tahi ai maua ki te whakawa.

³³Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

³³Kahore he kaiwhakatikatika mo ta maua, kahore he tangata hei whakapa i tona ringa ki a maua tahi.

³⁴O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

³⁴Me tango atu e ia tana patu i ahau, a kaua hoki tana whakamataku e whakawehi i ahau:

³⁵Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.

³⁵Hei reira ahau ka korero, a kahore e wehi i a ia; kahore hoki ahau e pera i roto i ahau.