1Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:
1¶ Na ka whakautu a Pirirara Huhi, ka mea,
2“Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.
2Kia pehea ake te roa o tau korero i enei mea? Kia pehea ake te roa o nga kupu a tou mangai e rite ai ki te hau kaha?
3Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
3E whakaparori ke ranei te Atua i te whakawa? E whakaparori ke ranei te Kaha Rawa i te tika?
4Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.
4Ki te mea i hara au tamariki ki a ia, a kua maka atu ratou e ia hei utu mo to ratou he;
5Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,
5Ki te rapu wawe koe i to Atua, a ka inoi ki te Kaha Rawa;
6būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.
6Ki te mea he ma koe, he tika, ina, ka ara ake ia ki a koe aianei, ka manaakitia ano e ia te nohoanga o tou tika.
7Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.
7Ahakoa i iti tou timatanga, e nui noa atu tou whakamutunga.
8Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.
8¶ Tena ra, ui atu ki to mua whakatupuranga; anga atu hoki ki te mea kua rapua e o ratou matua.
9Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.
9Nonanahi nei hoki tatou, kahore hoki e mohio; he atarangi nei hoki o tatou ra i runga i te whenua;
10Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.
10E kore ranei ratou e whakaako i a koe, e korero ki a koe, e puaki mai ranei he kupu i o ratou ngakau?
11Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?
11E tupu ranei te wiwi i te mea kahore he repo? E nui ranei te raupo ki te kahore he wai?
12Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.
12I te mea he kaiota tonu, a kihai i tapahia, kua maroke i mua ake i nga otaota katoa.
13Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.
13Ka pera ano nga ara o te hunga katoa e wareware ana ki te Atua, a ka riro ki te kore ta te tangata whakaponokore i tumanako ai.
14Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas tik voratinklis.
14Ka motuhia atu tana i whakamanawa atu ai, ko te whare hoki o te pungawerewere hei tumanakohanga mona.
15Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.
15Ka okioki atu ia ki tona whare; heoi e kore e tu: u tonu tana pupuri atu, otiia e kore e mau.
16Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.
16E matomato ana i te mea kahore nei te ra, a e wana ana ona peka i tana kari.
17Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.
17Kapi tonu te puranga i ona pakiaka, e kitea ana e ia te wahi kamaka.
18Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.
18Ki te whakamotitia iho ia i tona wahi, ka whakakahore taua wahi ki a ia, ka mea, Kahore ahau i kite i a koe.
19Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.
19Nana, ko te hari tenei o tona ara, a ka tupu ake etahi atu i roto i te puehu.
20Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.
20¶ Nana, e kore te Atua e whakakahore ki te tangata tika, e kore ano e puritia e ia te ringa o nga tangata kino.
21Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.
21Tera ano tou mangaika whakakiia e ia ki te kata, ou ngutu ki te hamama.
22Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.
22He whakama te kakahu mo te hunga e kino ana ki a koe, a ka kahore noa iho te tapenakara o te hunga kino.