1Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.
1¶ Kia mahara, e Ihowa, ki te mea kua pa nei ki a matou: tirohia mai, kia kite ai koe i to matou ingoa kino.
2Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.
2Kua riro to matou wahi tupu i nga tangata ke, o matou whare i nga tautangata.
3Mes esame našlaičiai, mūsų motinosnašlės;
3He pani matou, kahore he matua, ko o matou whaea ano he pouaru.
4privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.
4Na te moni i inu wai ai matou; ko a matou wahie he mea hoko.
5Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.
5Kei runga kei o matou kaki o matou kaiwhai: e mauiui ana matou, kahore he tanga manawa mo matou.
6Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.
6Kua hoatu e matou te ringa ki nga Ihipiana, ki nga Ahiriana, kia makona ai matou i te taro.
7Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.
7I hara o matou matua, a kua kore; a kua whakawaha e matou o ratou he.
8Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.
8Ko nga pononga o matou rangatira: kahore he kaiwhakaora mo matou i o ratou ringa.
9Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.
9E tata mate matou ka whiwhi ai i te taro, i te hoari hoki o te koraha.
10Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.
10Mangu ana o matou kiri ano he oumu, i te wera ngau kino o te hemokai.
11Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.
11Taea ana e ratou nga wahine o Hiona, nga wahine i nga pa o Hura.
12Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.
12Ko nga rangatira, taronatia ake e to ratou ringa; kihai nga kanohi o nga kaumatua i whakahonoretia.
13Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.
13Ko nga taitama kei te waha i te huri, hinga ana nga tamariki i te pikaunga wahie.
14Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.
14Ko nga kaumatua i nga kuwaha kua kore, me te waiata hoki a nga taitama.
15Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.
15Kua mutu te koa o o matou ngakau, kua puta ke ta matou kanikani hei uhunga.
16Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.
16Kua taka te karauna o to matou mahunga; aue, te mate mo matou! kua hara hoki matou.
17Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.
17¶ Na reira whakaruhi noa iho o matou ngakau; na enei mea pouriuri ana o matou kanohi.
18Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.
18Na te maunga hoki o Hiona kua ururuatia nei, e haereerea nei e nga pokiha.
19Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.
19Pumau tonu koe, ake ake, e Ihowa; ko tou torona kei tera whakatupuranga, kei tera whakatupuranga.
20Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?
20He aha koe i wareware tonu ai ki a matou? he aha koe i whakarere ai i a matou, a roa noa iho nga ra?
21Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!
21Whakatahuritia atu matou ki a koe, e Ihowa, a ka tahuri matou: whakahoutia o matou ra, kia rite ki o mua.
22Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?
22Otiia kua tino whakakahore rawa koe ki a matou, e tino nui ana tou riri ki a matou.