¹Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

¹¶ Ko nga whakatauki a Horomona tama a Rawiri, kingi o Iharaira;

²Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

²E mohiotia ai te whakaaro nui, te ako; e kitea ai nga kupu o te matauranga;

³kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

³E riro mai ai te ako a te ngakau mahara, te tika, te whakawa, te mea ano e rite ana;

⁴kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

⁴Hei hoatu i te ngakau tupato ki nga kuware, i te matauranga, i te ngarahu pai ki te taitamariki;

⁵Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

⁵Kia whakarongo ai te tangata whakaaro nui, kia nui ake ai tona mohio; kia whiwhi ai te tangata tupato ki nga whakaaro mohio:

⁶kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

⁶E mohio ai ia ki te whakatauki, ki te kupu whakarite, ki nga kupu a nga whakaaro nui, ki a ratou korero whakapeka.

⁷Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

⁷¶ Ko te wehi ki a Ihowa te timatanga o te matauranga; e whakahawea ana te whakaarokore ki te whakaaro nui, ki te ako.

⁸Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

⁸Whakarongo, e taku tama, ki te ako a tou papa, kaua hoki e whakarerea te ture a tou whaea;

⁹Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

⁹Ka waiho hoki ena hei pare ataahua mo tou matenga, hei mekameka whakapaipai mo tou kaki.

¹⁰Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

¹⁰¶ E taku tama, ki te whakawaia koe e te hunga hara, kaua e whakaae.

¹¹Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

¹¹Ki te mea ratou, Tatou ka haere, ka whakapapa atu, ka whakaheke toto; kia whanga puku tatou, he mea takekore, mo te tangata harakore:

¹²Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

¹²Horomia oratia ratou e tatou, peratia me ta te rua tupapaku; ka riro tinana ratou, ka pera me te hunga e heke atu ana ki te poka:

¹³Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

¹³Ka kitea e tatou nga taonga utu nui katoa, ka whakakiia o tatou whare ki ta tatou e pahua ai:

¹⁴Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.

¹⁴Maka mai tou wahi ki roto ki to matou; kia kotahi te putea ma tatou katoa.

¹⁵Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

¹⁵E taku tama, kaua e haere tahi i te ara me ratou; kaiponuhia tou waewae i to ratou huarahi;

¹⁶Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

¹⁶E rere ana hoki o ratou waewae ki te kino, e hohoro ana ratou ki te whakaheke toto.

¹⁷Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

¹⁷He maumau hoki te hora o te kupenga ki te tirohanga a tetahi manu.

¹⁸Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

¹⁸Ko ratou, he whakaheke i o ratou toto ano i whakapapa ai ratou; he whakamate i a ratou ano i piri ai ratou.

¹⁹Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

¹⁹Ka pena nga huarahi o te hunga apo taonga; ko te ora ano o ona rangatira e tangohia.

²⁰Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

²⁰¶ E hamama ana te whakaaro nui i te huarahi; e puaki ana tona reo i nga waharoa;

²¹Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

²¹E karanga ana ia i te tino wahi whakaminenga; i te wahi tuwhera o nga kuwaha, i roto i te pa, e puaki ana ana kupu;

²²“Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

²²E te hunga kuware, kia pehea ake te roa o to koutou aroha ki te kuwaretanga? O te hiahia ranei o te hunga whakahi ki to ratou whakahi? O te whakakino ranei a te hunga wairangi ki te matauranga?

²³Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

²³Tahuri mai ki taku ako: na ka ringihia e ahau toku wairua ki a koutou, ka whakaaturia aku kupu ki a koutou.

²⁴Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

²⁴I karanga atu hoki ahau, heoi kihai koutou i pai mai; i totoro atu toku ringa, a kihai tetahi i whai whakaaro mai;

²⁵jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

²⁵Heoi whakakahoretia iho e koutou toku whakaaro katoa, kihai hoki i aro ki taku ako:

²⁶tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

²⁶Mo reira ka kata ahau i te ra o to koutou aitua; ka tawai ina pa te pawera ki a koutou.

²⁷kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

²⁷Ina tae mai to koutou pawera ano he tupuhi, a ka pa mai to koutou aitua ano he paroro; ina tae mai te pouri me te ngakau mamae ki a koutou.

²⁸Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

²⁸Ko reira ratou karanga ai ki ahau, a e kore ahau e whakahoki kupu atu; ka rapu nui ratou i ahau, otiia e kore ahau e kitea e ratou:

²⁹Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

²⁹Mo ratou i kino ki te matauranga; kihai hoki i whiriwhiria e ratou te wehi ki a Ihowa;

³⁰Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

³⁰Kihai i aro mai ki oku whakaaro; whakahawea ana ratou ki taku kupu riri katoa.

³¹Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

³¹Na reira ka kai ratou i nga hua o to ratou nei ara, ka whakakiia ano hoki ki nga mea i titoa e ratou.

³²Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

³²Ko te tahuritanga atu hoki o nga kuware hei patu i a ratou; ko te ngakau warea ano hoki o nga wairangi hei huna i a ratou.

³³Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

³³Ko te tangata ia e rongo ana ki ahau, ka au tona noho, ka tea hoki i te wehi ki te kino.