1Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.
1¶ Ki te noho tahi korua ko te rangatira ki te kai, ata whakaaroa marietia tera i tou aroaro:
2Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.
2Whakapakia he maripi ki tou korokoro, ki te mea he tangata kakai koe.
3Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.
3Kaua e hiahia ki ana mea reka: he kai tinihanga hoki era.
4Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.
4¶ Kaua e taruke ki te mea taonga: kati tau mea ki tou matauranga.
5Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.
5E anga mai ranei ou kanohi ki taua mea korekore nei? He pono hoki ka whai parirau te taonga, koia ano kei te ekara, rere ana whaka te rangi.
6Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,
6¶ Kaua e kainga te kai a te tangata kanohi kino, kei minamina hoki koe ki ana mea reka.
7nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.
7Ko tana hoki e mea ai i roto i a ia, pera tonu ia: E kai, e inu; koia tana kupu ki a koe; kahore ia ona ngakau ki a koe.
8Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.
8Ko te kongakonga i kainga e koe, ka ruakina e koe, ka maumauria ano hoki au kupu reka.
9Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.
9¶ Kaua e korero ki nga taringa o te kuware; ka whakahawea hoki ia ki te whakaaro nui o au kupu.
10Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,
10¶ Kei whakanekehia e koe te rohe tawhito; kei haere koe ki nga mara a te pani:
11nes jų Atpirkėjas yra galingas Jis gins jų bylą prieš tave.
11No te mea he kaha to ratou kaiwhakaora; ka tohea e ia ta ratou tohe ki a koe.
12Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.
12¶ Anga atu tou ngakau ki te ako, me ou taringa ki nga kupu o te matauranga.
13Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.
13Kaua e tohungia te whiu ki te tamaiti: ki te patua hoki ia e koe ki te rakau, e kore ia e mate.
14Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
14Tatatia ia e koe ki te rakau, a ka whakaorangia e koe tona wairua i te reinga.
15Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.
15E taku tama, ki te whakaaro nui tou ngakau, ka koa hoki toku ngakau, ae ra, toku nei ano:
16Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.
16Ae ra, ka hari oku whatumanawa, ina korero ou ngutu i nga mea tika.
17Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.
17¶ Kei hae tou ngakau ki te hunga hara; engari kia wehi koe ki a Ihowa, a pau noa te ra.
18Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.
18He pono hoki tera ano he whakautu; e kore ano hoki tau i tumanako ai e hatepea atu.
19Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.
19¶ Whakarongo ra, e taku tama, kia whai whakaaro hoki koe, a whakatikaia tou ngakau i te ara.
20Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.
20Kei uru ki te hunga kakai waina; ki te hunga pukukai kikokiko:
21Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.
21No te mea ka tutuki tahi te tangata inu raua ko te tangata kakai ki te rawakore; he tawhetawhe hoki te kakahu a te momoe mo te tangata.
22Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.
22Whakarongo ki tou papa nana koe; kaua hoki e whakahawea ki tou whaea ina ruruhi ia.
23Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.
23Hokona te pono, kaua hoki e whakawhitiwhitia; ae ra, te whakaaro nui, te ako hoki, me te matauranga.
24Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.
24Nui atu hoki te koa o te papa o te tangata tika; a, ko te tangata e whanau he tama whakaaro nui mana, ka hari ia ki a ia.
25Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.
25Kia hari tou papa raua ko tou whaea, ina, kia koa te wahine i whanau ai koe.
26Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.
26E taku tama, homai tou ngakau ki ahau, kia manako ano hoki ou kanohi ki aku ara.
27Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moterissiauras šulinys.
27No te mea he rua hohonu te wahine kairau; he poka kuiti te wahine ke.
28Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.
28Ae ra, ka whanga ia ano he kaipahua, a ka whakatokomahatia e ia nga tangata poka ke.
29Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?
29¶ Ko wai e aue? Ko wai e tangi? Ko wai e totohe? Ko wai e ngangautia? Ko wai e maru, he mea takekore? Ko wai e whero tonu ona kanohi?
30Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.
30Ko te hunga e noho roa ana ki te waina; ko te hunga e haere ana ki te rapu i te waina whakaranu.
31Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!
31Kaua e titiro ki te waina i te mea e whero ana, ina puta tona kara i roto i te kapu, ina mania tona heke.
32Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.
32Tona tukunga iho ano he nakahi e ngau ana, koia ano kei te wero a te neke.
33Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.
33E kite hoki ou kanohi i nga mea rereke, a ka puta he kupu rereke i tou ngakau.
34Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.
34Ae ra, ka rite koe ki te tangata e takoto ana i waenga moana, ki te tangata ranei e takoto ana i te tihi o te rewa.
35Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.
35A ka mea koe, Patua ana ahau e ratou, a kihai ahau i mamae; tatatia ana ahau e ratou, a kihai ahau i mohio: a hea ahau ara ake ai? Ka rapua ano e ahau.