1Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
1¶ He teka ianei kei te karanga te whakaaro nui, e puaki ana ano te reo o te matauranga?
2Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
2I runga i nga wahi tiketike tona turanga, i te ara i te tutakitanga o nga huarahi;
3Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
3Hamama ana ia i te taha o nga kuwaha, i te ngutu o te pa, i te tomokanga atu i nga tatau:
4“Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
4Ki a koutou, e nga tangata, taku karanga; ki nga tama ano a te tangata toku reo.
5Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
5E nga kuware, kia matau koutou ki te ngarahu tupato; e nga wairangi, kia mohio te ngakau.
6Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
6Whakarongo mai, ka korerotia hoki e ahau nga mea pai rawa; ko ta oku ngutu e whakapuaki ai ko nga mea e rite ana.
7Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
7He pono hoki te korero a toku mangai; he mea whakarihariha ano te kino ki oku ngutu.
8Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
8Kei runga i te tika nga kupu katoa a toku mangai; kahore he whakapeka, he whanoke ranei, i roto.
9Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.
9Ko enei katoa he marama ki te tangata e matau ana, he tika ki te hunga i kitea ai te mohio.
10Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.
10Manakohia mai taku ako, kaua te hiriwa; ko te matauranga, nui atu i te koura pai rawa.
11Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
11Pai atu hoki te whakaaro nui i nga rupi; e kore hoki nga mea katoa e minaminatia nei e tau hei whakarite mona.
12Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.
12¶ Kua meinga e ahau, e te whakaaro nui, ko te ngarahu pai hei nohoanga moku, e kitea ana e ahau te mohio me te ata whakaaro.
13Viešpaties baimėnekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.
13Ko te wehi ki a Ihowa koia tena ko te kino ki te he: e kino ana ahau ki te whakapehapeha, ki te whakakake, ki te ara he, ki te mangai whanoke.
14Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.
14Ko te whakaaro tika, ko te whakaaro nui, naku; ko ahau te matauranga, kei ahau te kaha.
15Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.
15Naku nga kingi i kingi ai, naku nga rangatira i whakatakoto ai i te tika.
16Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.
16Naku i whai rangatiratanga ai nga rangatira, nga tangata nunui, ara nga kaiwhakawa katoa o te whenua.
17Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.
17E arohaina ana e ahau te hunga e aroha ana ki ahau; ko te hunga hoki e ata rapu ana i ahau, e kite ratou i ahau.
18Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.
18He taonga, he kororia kei ahau; ae ra, he rawa mau tonu, he tika.
19Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.
19Pai atu oku hua i te koura, ae ra, i te koura parakore; ko nga mea e puta ana i ahau, pai atu i te hiriwa kowhiri.
20Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,
20Kei nga ara o te tika ahau e haere ana, kei waenganui i nga huarahi o te whakawa:
21kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.
21Kia meinga ai e ahau te hunga e aroha ana ki ahau kia whiwhi ki te rawa, kia whakakiia ai e ahau a ratou takotoranga taonga.
22Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
22¶ I a Ihowa ahau, no te timatanga ra ano o ona ara, no mua atu i ana mahi o nehera.
23Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
23Nonamata riro ahau i whakaritea ai, no te timatanga, no mua atu i te whenua.
24Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
24I te mea kahore ano nga rire, kua whanau ahau; i te mea kiano he puna whai wai.
25Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
25No mua atu i te whakaunga o nga maunga, no mua i nga pukepuke toku whanautanga:
26kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
26I te mea kahore ano i hanga noatia e ia te whenua, me nga parae, me te timatanga o te puehu o te ao.
27Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
27I tana whakaturanga i nga rangi, i reira ano ahau: i tana whakaritenga i te awhi mo te mata o te rire;
28įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
28I tana whakapumautanga i nga rangi i runga; i te tototanga o nga puna o te rire;
29davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
29I tana rohenga mai i te moana, kei takahia tana kupu e nga wai; i tana waitohutanga i nga turanga o te whenua;
30aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
30I reira ahau i tona taha, he tohunga ki nga mahi: he ahuarekatanga ahau nona i ia ra, i ia ra, e koa ana i nga wa katoa i tona aroaro;
31Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.
31E koa ana ki tana ao; a ko taku i ahuareka ai ko nga tama a te tangata.
32Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.
32¶ No reira, e aku tamariki, whakarongo mai ki ahau: ka hari hoki te hunga e pupuri ana i oku ara.
33Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.
33Whakarongo mai ki te ako, kia whai whakaaro ai koutou; kaua hoki e paopaongia.
34Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.
34Ka hari te tangata e whakarongo ana ki ahau, e tatari ana i oku tatau i tenei ra, i tenei ra, e whanga ana i nga pou o oku kuwaha.
35Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.
35Ko te tangata hoki e kite ana i ahau, e kite ana i te ora, ka whiwhi ano ia ki ta Ihowa manako mai.
36Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.
36Ko te tangata ia e hara ana ki ahau, he mahi nanakia tana ki tona wairua ake; ko te hunga katoa e kino ana ki ahau, e aroha ana ki te mate.