¹Viešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave.

¹¶ He inoi na te ngakau mamae, i a ia e pehia ana, a maringi a wai ana tana tangi ki te aroaro o Ihowa. Whakarongo ki taku inoi, e Ihowa, kia puta atu taku tangi ki a koe.

²Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.

²Kaua e huna tou mata ki ahau i te ra e pouri ai ahau; whakatitahatia mai tou taringa ki ahau: hohoro te whakahoki kupu mai ki ahau i te ra e karanga ai ahau.

³Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.

³Ka memeha hoki oku ra ano he paoa: ka kaia oku wheua ano he motumotu.

⁴Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.

⁴Kua pakia toku ngakau, kua memenge, ano he tarutaru; i wareware ai ahau ki te kai i taku taro.

⁵Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.

⁵Piri tonu oku iwi ki toku kiri i toku reo aue.

⁶Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.

⁶He rite ahau ki te matuku i te koraha, ki te koukou i te wahi mokemoke.

⁷Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.

⁷Mataara tonu ahau; toku rite kei te pihoihoi mokemoke i runga i te tuanui.

⁸Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.

⁸E tawai ana oku hoariri ki ahau i te ra roa; ko te hunga e porangirangi ana mai ki ahau, ko ahau ta ratou oati.

⁹Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą

⁹Kainga ana e ahau te pungarehu ano he taro: whakananua iho toku wai inu ki te roimata.

¹⁰dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.

¹⁰I tou riri hoki, i tou weriweri; nau hoki ahau i hapai ake, a taia atu ano ahau e koe.

¹¹Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

¹¹He rite oku ra ki te atarangi e whakawairua kau ana: a kua memenge ahau ano he tarutaru.

¹²Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.

¹²¶ Ko koe ia, e Ihowa, ka mau tonu ake ake, ka maharatia ano koe e nga whakatupuranga katoa.

¹³Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.

¹³Tera koe e whakatika, e aroha ki a Hiona; kua taka mai hoki te wa, ae ra, te tino wa, hei atawhainga i a ia.

¹⁴Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.

¹⁴E manakohia ana hoki e au pononga ona kohatu, e awangawanga ana ki tona puehu.

¹⁵Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės­pasaulio karaliai.

¹⁵Penei ka wehingia te ingoa o Ihowa e nga tauiwi, tou kororia hoki e nga kingi katoa o te whenua.

¹⁶Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;

¹⁶Na Ihowa hoki i hanga a Hiona, kua kitea ia i tona kororia.

¹⁷apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.

¹⁷Kua tahuri ia ki te inoi a te rawakore: kihai i whakahawea ki ta ratou inoi.

¹⁸Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.

¹⁸Ka tuhituhia tenei mo to muri whakatupuranga: a ka whakamoemiti ki a Ihowa te iwi meake hanga.

¹⁹Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,

¹⁹Mona i titiro iho i te tiketike o tona wahi tapu: i titiro iho a Ihowa i te rangi ki te whenua;

²⁰kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,

²⁰Ki te whakarongo ki te aue a te herehere, ki te wewete i te hunga kua motuhia mo te mate;

²¹kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,

²¹Kia whakapuakina ai te ingo o Ihowa i Hiona, me te whakamoemiti ki a ia i Hiruharama;

²²kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.

²²I te huihuinga o nga iwi, o nga kingitanga, ki te mahi ki a Ihowa.

²³Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.

²³¶ Whakangoikoretia iho e ia toku kaha i te ara: kua torutoru i a ia oku ra.

²⁴Aš sakiau: “Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.

²⁴I mea ahau, E toku Atua, kaua ahau e tangohia i waenganui o oku ra: kei nga whakatupuranga katoa ou tau.

²⁵Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.

²⁵Nonamata te whenua i whakaturia ai e koe, a he mahi nga rangi na ou ringa.

²⁶Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.

²⁶Ko era e hemo atu, ko koe ia e mau tonu: ae ra, ka tawhitotia katoatia me he weweru; ka whakaputaia ketia ratou e koe ano he kakahu, a ka whakaputaia ketia.

²⁷Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.

²⁷Ko koe ia, ko koe tonu, kahore hoki he mutunga o ou tau.

²⁸Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje”.

²⁸Ka whai nohoanga nga tama a au pononga, ka pumau o ratou uri ki tou aroaro.