1Netylėk, mano gyriaus Dieve.
1¶ Ki te tino kaiwhakatangi. He himene na Rawiri. E te Atua, e whakamoemiti nei ahau, kei wahangu koe:
2Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.
2Kua puaki hoki te mangai o te tangata kino me te mangai o te tangata tinihanga, ki te he moku: he teka o ratou arero, e korero nei moku.
3Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.
3I karapotia hoki ahau e ratou ki nga kupu mauahara, a i whawhai takekore ki ahau.
4Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.
4Mo toku aroha he riri ta ratou whakautu: ko ahau ia, he inoi taku.
5Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.
5E homai ana e ratou ki ahau he kino mo te pai, he mauahara mo toku aroha.
6Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.
6¶ Meinga he tangata kino hei rangatira mona; kia tu he hoariri ki tona ringa matau.
7Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.
7Kia tau te he ki a ia, ina whakawakia: kia waiho ano tana inoi hei hara.
8Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.
8Kia torutoru ona ra; kia riro tana mahi tirotiro i tetahi atu.
9Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmonanašle.
9Kia pania ana tamariki, kia pouarutia hoki tana wahine.
10Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.
10Kia kopikopiko noa ana tamariki, pinono ai: kia rapu kai hoki ma ratou i o ratou wahi mokemoke.
11Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.
11Kia haoa e te kaituku moni ana mea katoa; kia pahuatia hoki e nga tangata iwi ke ana mauiuitanga.
12Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.
12Kaua tetahi hei hoatu noa i te aroha ki a ia: kaua hoki tetahi hei atawhai i ana pani.
13Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.
13Kia hatepea putia ona uri: a i to muri whakatupuranga kia horoia rawatia atu o ratou ingoa.
14Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
14Kia maharatia e Ihowa te kino o ona matua: kei murua hoki te hara o tona whaea.
15Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.
15Kia mau tonu ki te aroaro o Ihowa: kia hatepea atu ai e ia te maharatanga ki a ratou i runga i te whenua.
16Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.
16Mona kihai i mahara ki te mahi tohu: heoi tukino ana ia i te ware, i te rawakore, i te hunga ngakau maru, kia patua ai ratou.
17Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.
17Ae ra, i pai ia ki te kanga, a kua tae mai ki a ia: kihai ia i aro ki te manaaki, heoi kua mamao tera i a ia.
18Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.
18I kakahu ia i te kanga ki a ia, ano ko tona kakahu: na kua tae tera ki roto ki a ia ano he wai, me he hinu hoki ki roto ki ona wheua.
19Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.
19Waiho ki a ia hei kakahu hipoki mona, hei whitiki hoki e whitikiria tonutia ai ia.
20Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.
20Na hei utu tena ma Ihowa ki oku hoariri, ki te hunga hoki e korero kino nei ki toku wairua.
21Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.
21¶ Kia puta tau mahi moku, e te Atua, e te Ariki, he whakaaro ki tou ingoa: na te mea he pai tau mahi tohu, whakaorangia ahau,
22Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.
22He ware hoki ahau, he rawakore, kua mamae hoki toku ngakau i roto i ahau.
23Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.
23Ka riro ahau me te atarangi e whakawairua kau ana: e peipeia ana ahau me he mawhitiwhiti.
24Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.
24Hurorirori kau oku turi i te nohopuku; a e kohia ana te ngako o oku kikokiko.
25Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.
25Kua waiho ahau hei tawainga ma ratou: ka kite ratou i ahau, ka ruru o ratou matenga.
26Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.
26Awhinatia ahau, e Ihowa, e toku Atua: kia rite ki tou aroha tau whakaora i ahau.
27Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.
27Kia matau ai ratou ko tou ringa itene: a nau tenei, e Ihowa, i mea.
28Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.
28Ma ratou e kanga, mau ia e manaaki: kia whakama ratou ina whakatika; ko tau pononga ia kia hari.
29Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.
29Kia whakakakahuria oku hoariri ki te whakama, a ko to ratou numinumi hei koroka hipoki mo ratou.
30Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.
30Ka tino whakawhetai toku mangai ki a Ihowa, ae ra, ka whakamoemiti ahau ki a ia i waenganui o te mano.
31Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.
31E tu hoki ia ki te ringa matau o te rawakore, hei whakaora i a ia i te hunga e whakahe ana i tona wairua.