¹Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.

¹¶ Ki te tino kaiwhakatangi. He himene na Rawiri. Whakarongo ki toku reo, e te Atua, ina inoi atu ahau: tiakina toku ora i te wehi o te hoariri.

²Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.

²Huna ahau i te whakaaro ngaro o te hunga kino, i te ngangau a nga kaimahi i te he;

³Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,

³Kua whakakoi nei i o ratou arero, ano he hoari, kua whakatika nei i a ratou pere, ara i nga kupu kikino,

⁴kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.

⁴Hei koperenga pukutanga ma ratou ki te tangata tika; kitea rawatia ake kua kopere ki a ia, kahore hoki he wehi.

⁵Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: “Kas tai matys?”

⁵E whakamaia ana ratou i a ratou ano ki te mea kino; e runanga ana kia whakatakotoria pukutia he rore, e mea ana, Ko wai e kite i a ratou?

⁶Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė.

⁶E rapu hara ana ratou; e mea ana, Kua ata rapu marie tatou: taea noatia te hohonutanga o te whakaaro o ia tangata, a ko te ngakau he hohonu.

⁷Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.

⁷¶ Ma te Atua ia e kopere he pere ki a ratou kitea rawatia ake kua tu ratou.

⁸Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.

⁸Heoi ka meinga ratou kia tapatu, ko to ratou arero ake ano ka tu atu ki a ratou; a ka ruru i to ratou matenga te hunga katoa e kite i a ratou.

⁹Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.

⁹Ka wehi ano hoki nga tangata katoa, ka whakapuaki i te mahi a te Atua: ka ata maharatia hoki e ratou tana mahi.

¹⁰Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.

¹⁰Ka koa te tangata tika ki a Ihowa, ka whakawhirinaki hoki ki a ia: ka whakamanamana ano te hunga ngakau tika katoa.