1Dėkojame Tau, Dieve, dėkojame! Kurie šaukiasi Tavo vardo, pasakoja nuostabius Tavo darbus.
1¶ Ki te tino kaiwhakatangi. Aratakiti. He himene, he waiata na Ahapa. Ka whakawhetai tonu matou ki a koe, e te Atua; ka whakawhetai tonu matou, kei te tata mai hoki tou ingoa: e korerotia ana e te tangata au mahi whakamiharo.
2Kai ateis mano skirtas laikas, teisiu teisingai.
2Ka kitea e ahau te wa e rite ana, ka tika taku whakawa.
3Nors žemė drebėtų ir visi gyventojai joje, Aš laikau jos stulpus.
3Kuteretere noa iho te whenua me ona tangata katoa; naku i whakatu ona pou. (Hera.
4Aš sakau kvailiams: “Nekvailiokite!” ir nedorėliams: “Nesididžiuokite!
4I mea ahau ki te hunga whakakake, Kati ra te whakakake; ki te hunga hara ano, Kaua e whakaarahia te haona.
5Nekelkite savo rago į aukštybes, nekalbėkite įžūliai prieš Dievą”.
5Kaua to koutou haona e whakaarahia ki runga: kati te whakamaro i te kaki ina korero.
6Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų.
6¶ No te mea kahore he aranga i te rawhiti, kahore i te hauauru, kahore hoki i te tonga.
7Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština.
7Ko te Atua ia te kaiwhakawa; ko tenei e whakaititia iho ana e ia, ko tera e whakaarahia ake ana.
8Viešpats laiko rankoje taurę, pilną putojančio vyno su karčiom priemaišom. Iš jos turės gerti visi žemės piktadariai ir net mieles išsiurbti!
8Kei te ringa hoki o Ihowa he kapu, pahuka tonu te waina; ki tonu, whakananu rawa, hei ringihanga mana: ko nga nganga ia, ma te hunga kino katoa o te whenua e tatau, e inu.
9Bet aš skelbsiu per amžius, giedosiu gyrių Jokūbo Dievui!
9Ko ahau ia, ka kauwhau tonu: ka himene ki te Atua o Hakopa.
10Jis sunaikins nedorėlių puikybę ir aukštai iškels teisiųjų ragus.
10A ka kotia e ahau nga haona katoa o te hunga kino: ka whakaarahia ake ia nga haona o te tangata tika.