1Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:
1¶ He himene na Ahapa. E tu ana te Atua i roto i te whakaminenga o te Atua, e whakawa ana i waenganui i nga atua.
2“Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?
2Kia pehea ake te roa o ta koutou whakawa he, o ta koutou whakapai ki nga kanohi o te hunga kino. (Hera.
3Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.
3Whakatikaia ta te ware, ta te pani: kia tika te whakawa mo te ngakau mamae, mo te rawakore.
4Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!”
4Whakaorangia te ware me te rawakore; tangohia mai ratou i te ringa o te tangata kino.
5Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.
5Kahore o ratou matauranga, kakore hoki e mahara; e kopikopiko noa ana ratou i te pouri; e oioi ana nga turanga katoa o te whenua.
6Aš tariau: “Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.
6¶ I mea ahau, He atua koutou, he tama katoa na te Runga Rawa.
7Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis”.
7Heoi ka pera koutou me te tangata, ka mate; ka hinga, ka pera me tetahi o nga piriniha.
8Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!
8E ara, e te Atua, whakawakia te whenua: mou hoki nga tauiwi katoa.