¹Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!

¹¶ He waiata, he himene, na Ahapa. E te Atua, kei wahangu koe, kei whakarongo puku, kei ata noho, e te Atua.

²Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

²He mea hoki, tenei ou hoariri te ngangau nei, a kua ara nga matenga o te hunga e kino ana ki a koe.

³Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

³Kua ata ngarahu ratou ki tau iwi, e whakatakoto korero ana hoki ratou mo au mea huna.

⁴Jie sako: “Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų”.

⁴Kua mea nei ratou, Tena, tatou ka huna i a ratou, kia kore ai tena iwi; kia kaua ai hoki e maharatia te ingoa o Iharaira a muri ake nei.

⁵Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

⁵Kua kotahi to ratou ngakau i a ratou e runanga ana: kua whakatakoto ratou he tikanga kino ki a koe;

⁶Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

⁶Ko nga teneti o Eroma, o nga Ihimaeri, o Moapa, o nga Hakarini;

⁷Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

⁷A Kepara, a Amona, a Amareke, nga Pirihitini, me nga tangata o Taira:

⁸Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

⁸Kua uru hoki a Ahiria ki roto ki a ratou; kua awhinatia e ratou nga tamariki a Rota. (Hera.

⁹Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

⁹¶ Peratia ratou me Miriana: me Hihera, me Iapini, i te awa i Kihona:

¹⁰jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

¹⁰I mate nei ki Eneroro, i waiho nei hei whakawairakau mo te whenua.

¹¹Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

¹¹Kia rite o ratou rangatira ki a Orepe raua ko Teepe, ae, o ratou ariki katoa hoki ki a Tepa raua ko Taramuna;

¹²kurie sakė: “Pasiglemžkime Dievo žemes!”

¹²Mo ratou i mea, Tatou ka tango i nga kainga o te Atua mo tatou.

¹³Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

¹³E toku Atua, meinga ratou kia rite ki te awhiowhio puehu, ki te papapa e puhia ana e te hau.

¹⁴Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

¹⁴Kia rite ki te ahi e kai ana i te ngahere, ki te mura hoki e toro ai nga maunga;

¹⁵taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

¹⁵Kia pera te whai o tau awha i a ratou, tau whakaohorere hoki i a ratou ki tau paroro.

¹⁶Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

¹⁶Whakakiia o ratou kanohi ki te whakama: kia rapu ai ratou ki tou ingoa, e Ihowa.

¹⁷Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

¹⁷Kia whakama, kia ohorere ratou ake ake; ae, kia numinumi ratou, kia ngaro hoki.

¹⁸Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!

¹⁸Kia matau ai ratou, ko koe anake, ko Ihowa nei tou ingoa, te Runga Rawa i te whenua katoa.