¹Gyvendamas savo namuose, Dovydas tarė pranašui Natanui: “Aš gyvenu kedro namuose, o Viešpaties Sandoros skrynia­palapinėje”.

¹Huan hichi ahi a, David a ina a om laiin jawlnei Nathan kiangah Davidin, Ngaiin, kei sadar sing in ah ka oma, himahleh TOUPA thukhunna bawm puanjak nuai maimahah a oma, a chi a.

²Natanas atsakė Dovydui: “Daryk visa, kas yra tavo širdyje, nes Dievas yra su tavimi”.

²Huan Nathanin David kiangah, Na lungsima na vei bang takin hih lechin ake; Pathian na kiangah lah a om ngala, a chi a.

³Tą pačią naktį Dievo žodis atėjo Natanui:

³Huan huai jan mahin hichi ahi a, Nathan kiangah Pathian thu a hong tunga,

⁴“Eik ir kalbėk mano tarnui Dovydui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nepastatysi man namų, kuriuose gyvenčiau.

⁴Ka sikha David vahilhin, TOUPAN hichiin a chi, Ka omna dingin nang in na honlamsak ding ahi kei;

⁵Aš negyvenau namuose nuo tos dienos, kai išvedžiau Izraelį iš Egipto, iki šios dienos, bet keliavau iš palapinės į palapinę, iš pastogės į pastogę.

⁵Israel suante Aigupta gam akipan ka pi khiak akipan tutanin in ah ka om keia; puanin leh biakbuk ah ka om jel jaw hi.

⁶Ar Aš, keliaudamas su Izraeliu, esu sakęs kuriam Izraelio teisėjui, kam pavesdavau ganyti mano tautą: ‘Kodėl man nepastatote kedro namų?’

⁶Israelte tengteng toh ka paina himhim uah leng ka mite vak dinga thu ka piak Israelte vaihawmmite kiangah, Bangdia sidar sing in hon lamsak lou? Ka chi ngei ahia?

⁷Sakyk mano tarnui Dovydui: ‘Aš tave paėmiau iš ganyklos, nuo avių, kad būtum vadas mano tautai, Izraeliui.

⁷Huaijiakin ka sikha David kiangah hichiin genin, Sepaihte TOUPAN hichiin a chi ahi, Belam tatna mun akipan na belam ching lai ka mi Israelte tunga kumpipa dingin ka honla a;

⁸Aš buvau su tavimi visur, kur tu ėjai; išnaikinau visus tavo priešus priešais tave; tavo vardą padariau garsų kaip žemės didžiūnų vardą.

⁸Huan, na paina peuhmahah na kinangah ka om jela, na melmate ka honhihmansak jel hi; leia mi thupi mahmahte bangin min thupi tak ka honbawlsak sin hi.

⁹Aš paskirsiu vietą savo tautai Izraeliui ir jį įsodinsiu, kad jis gyventų savo vietoje ir nebeklajotų ir nedorybės vaikai nespaustų jų, kaip pradžioje,

⁹Huan ka mi Israelte adingin mun ka sep dinga, kisuan nawn lou-a amau tuam muna a om gige theihna ding un amau ka phut ding hi;

¹⁰ir nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti Izraelį. Aš pažeminsiu visus tavo priešus; be to, Aš sakau tau, kad Viešpats pastatys tau namus.

¹⁰Tumaa ka mi Israelte tunga vaihawmmite ka seh laia thulimlouhna taten a hih sek bang un a hihgenthei nawn sam kei ding uh; na melma tengteng leng ka zahlaksak lai ding hi. Huan huailou leng TOUPAN inkuan a hondinsak ding chih ka honhilh ahi.

¹¹Tavo dienoms pasibaigus, kai tu išeisi pas savo tėvus, Aš pakelsiu vieną tavo palikuonį po tavęs iš tavo sūnų ir įtvirtinsiu jo karalystę.

¹¹Huan na ni a beia, na pi leh pute kianga na pai hun chiangin, hichi ahi dinga, na nunga na suan, na tate laka mi ka tungding dinga; huan a gam ka hihkip ding hi.

¹²Jis pastatys man namus, o Aš įtvirtinsiu jo sostą amžiams.

¹²Aman in a honlamsak dinga; huan a laltutphah khantawnin ka hih kip ding.

¹³Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus; mano gailestingumas nepaliks jo, kaip paliko tą, kuris buvo prieš tave.

¹³Huchiin a pa ka hi dinga, amah ka tapa ahi dinga; ka chitna na maa ompa akipan a ka lak mang bangin, amah jaw ka lak mang sak kei ding hi;

¹⁴Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’ ”.

¹⁴Ka in ah leh ka gamah amah khantawnin ka ding kip sak digna, huan a laltutphah khantawna hihkip ahi ding hi, chiin.

¹⁵Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui.

¹⁵Huai thute tengteng leh huai kilakna bang geihin Nathanin David kiangah a gen hi.

¹⁶Karalius Dovydas įėjo, atsisėdo Viešpaties akivaizdoje ir tarė: “Kas aš ir mano namai, Viešpatie Dieve, kad mane iki čia atvedei.

¹⁶Huchiin kumpipa David bel a luta, TOUPA maah a tu-a, Aw TOUPA Pathian, kua ahia ka hiha, ka inkote leng kua ahia a hih ua, hichi tantan nonpi?

¹⁷Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Dieve. Tu kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje ir pasielgei su manimi kaip su žymiu žmogumi, Viešpatie Dieve!

¹⁷Aw Pathian, huaite leng nang mitmuhin thil neuchik phet jaw ahi a; himahleh aw TOUPA Pathian, na sikha inkuan hongom danding thu kum tampi sunga ding na nagentaa, mi lian bangin na honsep laia, aw TOUPA Pathian.

¹⁸Ką gi daugiau Dovydas gali, Tau taip pagerbus Tavo tarną? Nes Tu žinai savo tarną.

¹⁸Na sikha pahtawia a om tungtang thu-ah Davidin na kiangah bang a gen tuan nawn mahmah dia? na sikha lah na theitel mahmah ngala.

¹⁹Dėl savo tarno ir pagal savo širdį Tu padarei šitą didybę, pranešdamas savo tarnui tuos didžius dalykus.

¹⁹Aw TOUPA na sikha jiakin nangmah lungsima pawt bang jelin hiai thil thupi mahmah theisak dingin thil thupi mahmahte na hita hi.

²⁰Viešpatie, nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis.

²⁰Aw TOUPA ka ka theih un nang bang mahmah a om kei ua, nang loungal Pathian himhim leng a om sam kei hi.

²¹Ar yra kita tokia tauta ant žemės, kuri prilygtų Tavo tautai, Izraeliui, pas kurią Dievas būtų atėjęs išpirkti jos sau ir išgarsinti savo vardo, didingo ir baisaus, išvarydamas kitas tautas priešais savo tautą, kurią Tu išpirkai iš Egipto vergijos.

²¹Aigupta gam akipan na tatkhiaka na mite maa nam dangte zahlaksaka, thil thupi tak leh lauhuai tak hiha min thupi tak bawl sak dinga Pathianin amah mite adia a hontatkhiak na mi Israelte bang mahmah khovel ah nam dang kua a om ua?

²²Tu, Viešpatie, padarei Izraelį savo tauta visiems laikams ir tapai jos Dievu.

²²Na mi Israelte khantawna na mite dingin lah na nabawlta ngala; nang TOUPA a Pathian uh na nahita.

²³Dabar, Viešpatie, tegul tai, ką Tu kalbėjai apie savo tarną ir jo namus, būna įtvirtinta amžiams ir padaryk, kaip pasakei.

²³Huchiin aw TOUPA, na sikha tungtang thu leh a inkote tungtang thu na gen khantawn adin hihkip inla, na gensa bangin hihin.

²⁴Įtvirtink tai, kad Tavo vardas būtų aukštinamas per amžius, sakant: ‘Kareivijų Viešpats yra Izraelio Dievas’. Tegul Tavo tarno Dovydo namai būna įtvirtinti Tavo akivaizdoje.

²⁴Huan khantawnin na min hihkip leh hihletin om hen, Sepaihte TOUPA Israel Pathian, Israelte adia Pathian mahmah ahi, na sikha David inkote na maah hihkipin om uhen, chiin.

²⁵Tu, Dieve, pasakei savo tarnui, kad pastatysi jam namus, todėl Tavo tarnas išdrįso savo širdyje melstis Tavo akivaizdoje.

²⁵Aw nang ka Pathian, na sikha kiangah inkuan na dingsak ding chih na na phuangta ngala; huaijiakin na sikhain na kiangah ka thum ngam lai ahi.

²⁶Viešpatie, Tu esi Dievas ir pažadėjai savo tarnui šitą gerovę.

²⁶Aw TOUPA, nang jaw Pathian na hi a, hiai thil hoih na sikha na nachiamtaa,Na sikha inkote na maa khantawn a om gige theihna ding un nana vualjawltaa; aw TOUPA, na vualjawl jaw khantawn vualjawlna ahi, a chi a.

²⁷Dabar teikis laiminti savo tarno namus, kad jie per amžius būtų Tavo akivaizdoje. Nes jeigu Tu, Viešpatie, palaimini, tai bus palaiminta amžinai”.

²⁷Na sikha inkote na maa khantawn a om gige theihna ding un nana vualjawltaa; aw TOUPA, na vualjawl jaw khantawn vualjawlna ahi, a chi a.