1Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir sukurstė karalių Dovydą suskaičiuoti tautą.
1Huan Setanin Israelte a suala, David bel Israelte sim utna a neisak hi.
2Dovydas įsakė Joabui ir kitiems kariuomenės vadams: “Eikite, suskaičiuokite izraelitus nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių”.
2Huan Davidin Joab leh a miliante uh kiangah, Kuan unla, Beer-seba akipan Dan tanin Israel mite sim unla, a zah uh ka theih theihna dingin honghilh nawn un, a chi a.
3Joabas atsakė: “Tegul Viešpats prideda prie savo žmonių šimtą kartų tiek, kiek jų yra! Argi jie visi, mano valdove karaliau, nėra tavo tarnai? Kodėl, mano valdove, reikalauji to? Kodėl nori užtraukti nusikaltimą ant Izraelio?”
3Huan Joabin kumpipa kiangah, toupa a mite a mun jain zong hihpung leh, kumpipa ka toupa, ka toupa mite mah hi lou uh ahi maw? bangdia ka toupan huai theih kilawp ahia? bangdia Israelte siamlouh tan lohna hi ding ahia oi? a chi a.
4Tačiau Joabas turėjo paklusti karaliaus žodžiui. Todėl Joabas išėjo ir, perėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę.
4Huchiin Joab a pawt khiaa, Israel gam tentengah a paia, Jerusalem ah a pai nawna.
5Jis įteikė Dovydui tautos skaičiavimo rezultatus. Izraelyje buvo milijonas ir šimtas tūkstančių vyrų, tinkamų karui, o Judeketuri šimtai septyniasdešimt tūkstančių.
5Huan Joabin mihing om zah David a hilha. Israel gama namsau tawi mi tengteng maktaduai khat leh nuai khat ahi uh; huan Juda gama namsau tawi mi bel nuai li leh sing sagih ahi uh.
6Tačiau Levio ir Benjamino giminių jis neskaičiavo, nes Joabui karaliaus žodis buvo pasibjaurėjimas.
6Levite leh Benjaminte bel a sim tel tei keia; kumpipa thu Joab jakdah lamtak ahi ngala.
7Dievui tai nepatiko, ir Jis baudė Izraelį.
7Huan huai thilah Pathian a kipak ta keia; huchiin Israelte a gawtta hi.
8Dovydas tarė Dievui: “Labai nusidėjau taip darydamas. Maldauju, atleisk savo tarnui kaltę, nes labai kvailai pasielgiau”.
8Huan Davidin Pathian kiangah, Hiai thil ka nahihna ah nakpi takin ka nahihkhialta ahi; himahleh na sikha thulimlouhna hehpihtakin ngaidamin, haihuai takin ka nahihta ahi, a chi a.
9Viešpats kalbėjo Gadui, Dovydo regėtojui:
9Huan TOUPAN David jawlnei Gad kiangah,
10“Eik ir sakyk Dovydui, ką Viešpats sako: ‘Tris dalykus tau siūlau, pasirink vieną iš jų, kurį įvykdysiu’ ”.
10Kuan inla, David kiangah, TOUPAN hichiin a chi, Thil thum ka hontah: na tunga ka hih dingin a lak ua khat telin, a chi hi, chiin a gen a.
11Gadas, atėjęs pas Dovydą, jam tarė: “Pasirink, ką nori:
11Huchiin David kiangah Gad a vahoha, a kiangah, TOUPAN hichiin a chi,
12trejus bado metus, bėgti nuo savo priešų tris mėnesius, kai tavo priešų kardas persekioja tave, arba Viešpaties kardąmarą, kuris siaustų krašte tris dienas, Viešpaties angelui naikinant izraelitus. Nuspręsk, ką turiu atsakyti mane siuntusiam”.
12A koi ahia na deih telin; kum thum kial kiak hia, na melmate namsaua delh phaka oma kha thum na melmate vuallelhsak hia, ni thum hi, TOUPA namsaua TOUPA angelin Israel gam tengtenga mi hihmanthat jel? chiin. Huchiin kei honsawlpa bang ka chi dawn dia, kingaihtuah inla, honhilh dih ve, a chi a.
13Dovydas atsakė Gadui: “Patekau į didelę bėdą. Bet geriau pakliūti į Viešpaties rankas, nes Jo gailestingumas begalinis, negu į žmogaus rankas”.
13Huan Davidin Gad kiangah, ka lungjing mahmah; TOUPA khut ah puklut peuhmah mail eng; a chitna lah a thupi mahmah ngala; mihing khut ah jaw honpuklut sak mahmah ken, a chi a.
14Viešpats siuntė marą Izraeliui, ir mirė Izraelyje septyniasdešimt tūkstančių vyrų.
14Huchiin TOUPAN Israelte lakah hi a lengsakta.
15Dievas siuntė angelą sunaikinti Jeruzalę. Angelui pradėjus naikinti, Viešpats gailėjosi dėl tos nelaimės ir tarė angelui naikintojui: “Užteks! Nuleisk savo ranką!” Viešpaties angelas tuo metu buvo prie jebusiečio Ornano klojimo.
15Huan Jerusalem khua hihse dingin Pathianin angel a sawla; huan a hihsiat sin laitakin, TOUPAN a ena, thil hoihlou hih a tup khiama, mite hihmangthang angel kiangah, A hunta; na khut lik nawn ken, a chi a. Huan TOUPA angel Jebus mi Ornan phual chinah a ding hi.
16Dovydas, pakėlęs savo akis, pamatė Viešpaties angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės su nuogu kardu, iškeltu virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir Izraelio vyresnieji, apsirengę ašutinėmis, puolė veidais į žemę.
16Huan David a dak tou a, TOUPA angel, namsau phawisaa Jerusalem lam ngima, lei leh van kikala ding a mu a. Huchiin David leh a upaten saiip puan silhin leiah a khup bohta uhi.
17Dovydas tarė: “Viešpatie, aš įsakiau suskaičiuoti tautą! Aš nusikaltau ir piktai pasielgiau, o šios avys, ką jos padarė? Tebūna Tavo ranka ant manęs ir mano tėvo namų, Viešpatie, mano Dieve, o ne ant Tavo tautos, kad juos pražudytų!”
17Huan Davidin Pathian kiangah, keimah ka hi ka hia mipite sim ding chih thu pepa? keimah ka hi, thil nanahihkhiala, ginatlouhhuaitak thil nanahih; hiai belamten bang thil ahia a hih tei uh? aw TOUPA ka Pathian, keimah leh ka inkote tungah na khut kha jaw inla, na miten hi thuak nawn kei uhen, a chi a.
18Tada Viešpaties angelas liepė Gadui, kad jis sakytų Dovydui eiti ir pastatyti Viešpačiui aukurą jebusiečio Ornano klojime.
18Huchiin TOUPA angelin Gad kiangah David vahoh tou-a, Jebus mi Ornan phuala TOUPA adia maitam vabawl dinga David hilh dingin thu a pia a.
19Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis kalbėjo Viešpaties vardu.
19Huan Gadin TOUPA mina a gen bangin David a hoh touta hi.
20Ornanas atsisuko ir pamatė angelą. Jo keturi sūnūs kartu su juo pasislėpė. Tuo metu Ornanas kūlė kviečius.
20Huan Ornan a kilehheia, angel a mu a; huan, a tapa li a kianga om teite a buta uh. Arnanin buh a nachil ahi.
21Dovydas atėjo pas Ornaną. Jis, pamatęs ateinantį Dovydą, išėjo iš klojimo ir nusilenkė prieš jį veidu iki žemės.
21Huan David Ornan kiang a tunin, Ornan a kiheia, David a mutaa, huan, phual akipan a pawt khia, a maia lei siin David maah a khupbohta hi.
22Dovydas sakė Ornanui: “Parduok man klojimą, kad pastatyčiau aukurą Viešpačiui. Parduok man jį už deramą kainą, kad nelaimė liautųsi tautoje”.
22Huchiin Davidin Ornan kiangah, Hiai phual TOUPA adia maitam ka bawlna din honpe dih ve; a man kim geih lain honpia in, mipite laka hi a kikhin theihna dingin, a chi a.
23Ornanas atsakė Dovydui: “Mano valdove karaliau, imk ir daryk, kaip tau atrodo tinkama. Jaučius deginamosioms aukoms, kūlimo įrankius malkoms ir kviečius valgomajai aukaivisa tau duodu”.
23Huan Ornanin David kiangah, Tangin, TOUPA ka kumpipan pha a sak bangin hih hen; halmanga lat dingin bawngtal te, sing dingin phual vanzatte, tangbuang thillat dingin buhte hi; ka hontuahsak vek ding, a chi a.
24Karalius Dovydas atsakė Ornanui: “Ne, aš noriu pirkti už deramą kainą. Aš negaliu imti Viešpačiui, kas tau priklauso, ir aukoti deginamąją auką, kuri man nieko nekainuoja”.
24Huan kumpipa Davidin Ornan kiangah, Hilou e; a man kim geihin ka lei zo ding, man beiin nanga TOUPA adin ka la kei ding, halmang thillat leng ka lan kei ding, a chi a.
25Dovydas sumokėjo už tą vietą šešis šimtus šekelių aukso.
25Huchiin Davidin huai mun leinain Ornan dangkaeng sekel za guk a pia.
26Po to Dovydas pastatė aukurą Viešpačiui, aukojo deginamąsias bei padėkos aukas ir šaukėsi Viešpaties. Jis atsakė, pasiųsdamas iš dangaus ugnį ant deginamosios aukos aukuro.
26Huan Davidin huailaiah TOUPA dingin maitam a bawltaa, halmang thillatte, leh lemna thillatte a lana, TOUPA a sam; huan, amah maitam tunga meiin van akipanin adawngta hi.
27Tada Viešpats įsakė angelui, ir jis paslėpė savo kardą.
27Huan TOUPAN angel thu a piaa, a namsau a pai ah a thun nawnta hi.
28Kai Dovydas pamatė, kad Viešpats jį išklausė jebusiečio Ornano klojime, jis ten aukojo.
28Huan Davidin Jebus mi Ornan phual ah TOUPAN a hondawng chih a theihin huailaiah a kithoihta hi.
29Viešpaties palapinė, kurią Mozė padirbdino dykumoje, ir deginamųjų aukų aukuras tuo metu buvo Gibeono aukštumoje.
29Huchih laiin Mosiin gamdaia Toupa biakbuk leh halmang thillatna maitam a bawl Gibeon khua mun sangah a om ahi.Himahleh David bel TOUPA angel namsau a kihtak jiakin Pathian dong dingin huailaiah a hoh theikei hi.
30Dovydas, bijodamas Viešpaties angelo kardo, negalėjo ten pasiklausti Dievo.
30Himahleh David bel TOUPA angel namsau a kihtak jiakin Pathian dong dingin huailaiah a hoh theikei hi.