¹Karalius Dovydas paseno ir sulaukė daug metų. Gerai apklotas, jis nebesušildavo.

¹Huan, David a hong upa a, a hong tek mahmah ta; huchiin puanin a khuh jel uh, himahleh lum asa thei tuan hetkei.

²Jo tarnai jam tarė: “Leisk mums, mūsų valdove karaliau, paieškoti jaunos mergaitės, kuri tau patarnautų, tave slaugytų, su tavimi miegotų ir tave sušildytų”.

²Huchiin, a sikhaten a kiangah, ka pu uh kumpipa adingin nungak zong le ungla: Kumpipa kiang chinah om gige henla, kem leh; huan, na ang sungah hong lum henla, ka pu uh Kumpipan lum a hon sathei ding hi, a chi ua.

³Jie ieškojo gražios mergaitės visame Izraelio krašte; suradę šunemietę Abišagą, atvedė ją pas karalių.

³Huchiin, Israel gam tengteng ah nungak melhoih a zong ua, Shunam mi Abisag a vamu ua, Kumpipa kiangah a pi uh.

⁴Mergaitė buvo labai graži; ji patarnavo karaliui ir slaugė jį, bet karalius jos nepažino.

⁴Huai nungak a mel a hoih mahmah; Kumpipa a kema, a nektak a bawl sak sek hi; himahleh Kumpipan a kithuahpih kei.

⁵Hagitos sūnus Adonijas didžiavosi, sakydamas: “Aš būsiu karalius”. Jis įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgtų pirma jo.

⁵Huchiin, Hagith tapa Adonija in, kei Kumpipa a pang ding keive, chiin a kingai thupi mahmaha: kangtalai leh sakol tungtuang mite, mi sawmnga ama a tai dingte toh a kisa saka.

⁶Tėvas nieko jam nedraudė ir neperspėjo taip nedaryti. Be to, jis buvo labai gražus ir gimęs po Abšalomo.

⁶A pan lah chiklaiin leng, bang dia hichibanga hih na hia? Chiin a lungkhamsak ngeingal keia; huan, amah lah mel hoih mahmah ahi ngala, Absalom sang ahi.

⁷Cerujos sūnus Joabas ir kunigas Abjataras sekė Adoniją ir jam padėjo.

⁷Aman Zerui tapa Joab leh siampu Abiathar a thu a donga: amau Adonija lamah a pang ua, amah a panpih jel uh.

⁸Bet kunigas Cadokas ir Jehojados sūnus Benajas, pranašas Natanas, Šimis, Rėjas ir Dovydo karžygiai nepalaikė Adonijo.

⁸Siampu Zadok te, Jehoiada tapa Benai te, jawlnei Nathan te, Simei te, Rei te leh David pawla mi hangsante bel Adonija lamah a pang kei uh.

⁹Kartą Adonijas aukojo avis, jaučius ir nupenėtus galvijus prie Cokeleto akmens, šalia En Rogelio versmės. Ta proga jis pasikvietė visus savo brolius, karaliaus sūnus, ir visus Judo vyrus, kurie tarnavo karaliui,

⁹Huan, Adonija in belamte, bawngtalte, gan vak thaute Zoholet suangah a gou a, huai bel En-rogel kiang china om ahi; huan, kumpipa tapa, a unaute tengteng leh, Juda gama Kumpipa pipente tengteng achial a.

¹⁰bet pranašo Natano, Benajo, karžygių ir savo brolio Saliamono jis nepakvietė.

¹⁰Jawlnei Nathan te, Benai te, mi hangsante leh a unaupa Solomon bel achial kei hi.

¹¹Natanas kalbėjo Saliamono motinai Batšebai: “Ar girdėjai, kad, mūsų valdovui Dovydui nežinant, Hagitos sūnus Adonijas tapo karaliumi?

¹¹Huchiin, Nathan in Solomon nu Batseba kiangah, Hagith tapa Adonija I pu David theihlouh in vaihawmin a om chih za lou na hi maw?

¹²Aš noriu tau patarti, kaip išgelbėti save ir savo sūnaus Saliamono gyvybę.

¹²Huchiin nang bitna ding leh na tapa Solomon bitna ding kon na hilh ding.

¹³Nuėjusi pas karalių Dovydą, paklausk jį: ‘Ar mano valdovas karalius neprisiekė man, savo tarnaitei, kad mano sūnus Saliamonas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste? Kodėl Adonijas dabar tapo karaliumi?’

¹³Kumpipa David kiangah valut inla, a kiangah, Aw Toupa, ka pu, na sikhanu kiangah na tapa Solomon, ka nungah a hong lal ngeingei sina, amah ka laltutphah ah a tu ngei sin hi, chiin na kichiam ahi kei maw? Bang achia Adonija in vaihawm ahia? Va chi dih.

¹⁴Tau tebekalbant su karaliumi, aš ateisiu ir patvirtinsiu tavo žodžius”.

¹⁴Ngaiin, Kumpipa na vahoupih laitakin ken leng ka honjui lut tei dinga, na thugen ka honhihkip pih ding chiin a gen a.

¹⁵Batšeba atėjo į karaliaus kambarį. Karalius buvo labai pasenęs, ir šunemietė Abišaga patarnavo jam.

¹⁵Huan, Batseba Kumpipa kiangah indan ah a valuta; Kumpipa bel a upa mahmah taa, Shunam mi Abisag in Kumpipa nektak ana bawla.

¹⁶Batšeba nusilenkė ir išreiškė pagarbą karaliui. Karalius klausė: “Ko nori?”

¹⁶Huan, Batseba in Kumpipa kunin chibai a buka. Huan, Kumpipan, bang na deih a? ana chi a.

¹⁷Ji jam atsakė: “Mano valdove, tu prisiekei Viešpačiu, savo Dievu, savo tarnaitei, sakydamas: ‘Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs ir jis sėdės mano soste’.

¹⁷Huan, aman, Pu aw, Toupa na Pathian min louin na sikhanu kiangah, na tapa Solomon ka nungin a hong lal ngeingei ding, amah ka laltutphah ah hong tu ding, chiin na na kichiam khina.

¹⁸O dabar Adonijas, mano valdovui karaliui nežinant, tapo karaliumi!

¹⁸Ngaiin, tuin Adonija lah a lal a; nang ka pu toupan lah na theikei a;

¹⁹Jis aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pasikvietė karaliaus sūnus, kunigą Abjatarą ir kariuomenės vadą Joabą, bet tavo tarno Saliamono nepakvietė.

¹⁹Bawngtalte, gan vak thaute, belamte a gou liapluapa, kumpipa tapate tengteng leh, siampu Abiathar leh, sepaih heutu Joab te achiala, na sikha Solomon bel achial kei.

²⁰Dabar, mano valdove karaliau, viso Izraelio akys yra nukreiptos į tave, ką tu paskirsi į savo sostą po savęs.

²⁰Huchiin, pu aw, Toupa nunga a laltutphaha kua hongtu ding ahia chih na gen chiangin, Israelte tengteng mit nang ka pu, toupa, na tungah a tu chiat ahi.

²¹Kitaip, mano valdovui karaliui atsigulus prie savo tėvų, aš ir mano sūnus Saliamonas būsime laikomi nusikaltėliais”.

²¹Huchilouin jaw hichi ahi ding, pu aw, toupa apute kianga a ihmut sam hun chiangin, kei leh ka tapa Solomon thil hihkhialin a honsep mai sin uh ahi, a chi a.

²²Dar jai tebekalbant su karaliumi, atėjo pranašas Natanas.

²²Huan, ngaiin, huchia kumpipa a houpih lai takin, jawlnei Nathan a valut teia.

²³Buvo pranešta karaliui: “Atėjo pranašas Natanas”. Atėjęs jis nusilenkė prieš karalių veidu iki žemės

²³Endih, jawlnei Nathan a hong chiin kumpipa a hilh ua. Huan, kumpipa kiang a vatunin, kumpipa maah a maia lei siin a khupboha.

²⁴ir tarė: “Mano valdove karaliau, ar tu sakei, kad Adonijas karaliaus po tavęs ir sėdės tavo soste?

²⁴Huan, Nathan in, Toupa aw, pu aw, ka nungah Adonija a lal dinga, ka laltutphah ah a tu ding na chi maw?

²⁵Jis šiandien aukojo daugybę jaučių, nupenėtų galvijų bei avių ir pakvietė visus karaliaus sūnus, kariuomenės vadus ir kunigą Abjatarą į vaišes. Jie valgo, geria ir šaukia: ‘Tegyvuoja karalius Adonijas!’

²⁵Tuniin a kuan suka, bawngtalte, gan vak thaute, belamte a gou zengzunga, kumpipa tapa tengteng, sepaih heutute, siampu Abiathar te achial a; huan, ngaiin, a ne un a dawn khawm ua, Pathianin kumpipa Adonija humbit hen, a chi uhi.

²⁶Bet manęs, tavo tarno, kunigo Cadoko, Jehojados sūnaus Benajo ir tavo sūnaus Saliamono jis nepakvietė.

²⁶Himahleh kei na sikha ngei leh, siampu Zadok leh, Jehoiada tapa Benai leh na sikha Solomon te jaw hon chial kei hi.

²⁷Jei iš tikrųjų tai padaryta mano valdovo karaliaus paliepimu, tai kodėl nepranešei savo tarnui, kas sėdės tavo soste po tavęs?”

²⁷Hiai toupa ka pu thu a hih a hih ngal leh toupa ka puin a nunga laltutphaha tu dingpa a kua pen ahia chih na sikhate na na hilh nai lou na hi ding maw? a chi a.

²⁸Karalius Dovydas tarė: “Pašaukite Batšebą!” Jai įėjus ir atsistojus prieš karalių,

²⁸Huchiin kumpipa David in a dawnga, Bat-seba honsap sak dih ua, a chi a. Huan, kumpipa kiangah a vahoh a, kumpipa maah ava dinga.

²⁹jis tarė: “Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,

²⁹Huan, kumpipa a kichiama, lungjinna tengtenga ka hinna humbitpa Toupa hinna louin,

³⁰tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien”.

³⁰Na kianga Toupa Israel te Pathian min loua, na tapa Solomon ka nungin a hong lal ngeingei ding, ka sikin ka laltutphah ah a hongtu sin hi, chia ka kichiam bangbangin, tuniin leng ka hih ding, achia.

³¹Tada Batšeba nusilenkė veidu iki žemės, išreiškė karaliui pagarbą ir tarė: “Tegyvuoja mano valdovas karalius Dovydas per amžius!”

³¹Huchiin, Bat-seba bel a maia lei siin a khupboha, kumpipa chibai a buka, ka pu, kumpipa David khantawnin dam thek hen, a chi a.

³²Karalius Dovydas sakė: “Pašaukite kunigą Cadoką, pranašą Nataną ir Jehojados sūnų Benają!” Jiems atėjus,

³²Huan, kumpipa David in, siampu Zadok leh, jawlnei Nathan leh Jehoiada tapa Benai hon vasap sak dih ua, a chi a, Huan, kumpipa ma lamah a vapai ua.

³³karalius sakė: “Imkite savo valdovo tarnus, užsodinkite mano sūnų Saliamoną ant mano mulo ir palydėkite jį į Gihoną.

³³Huan, kumpipan a kiang uah, na pu uh sikhate pi unla, ka tapa Solomon keimah sabengtung mahmah ah tuangsak unla, Gihon mun ah va pi suk un:

³⁴Kunigas Cadokas ir pranašas Natanas ten jį tepatepa Izraelio karaliumi. Po to trimituokite ir šaukite: ‘Tegyvuoja karalius Saliamonas!’

³⁴Huan, siampu Zadok leh jawlnei Nathan in Israelte kumpipa dingin sathau vanilh heh: Huan, pengkul mut unla, Pathianin kumpipa Solomon humbit hen, chi un.

³⁵Jūs lydėkite jį, kad jis ateitų ir atsisėstų mano soste. Jis karaliaus mano vietoje, aš jį paskyriau Izraelio ir Judo valdovu”.

³⁵Huchiin amah na jui tou ding ua, ka laltutphah ah a hongtu ding hi; amah lah ka sika lal ding ahi ngala: huan, amah Israel gam leh Juda gam heutu dinga ka seh ahi, a chi a.

³⁶Tuomet Jehojados sūnus Benajas tarė karaliui: “Amen! Taip sako Viešpats, mano valdovo karaliaus Dievas!

³⁶Huan, Jehoiada tapa Benai in kumpipa a dawnga, Amen; Toupa, ka toupa kumpipa Pathianin leng pha sa hen.

³⁷Kaip Viešpats buvo su mano valdovu karaliumi, taip jis tebūna su Saliamonu ir tepadaro jo sostą didingesnį už mano valdovo karaliaus Dovydo sostą!”

³⁷Toupa ka pu, toupa kianga a om sak bangin, Solomon kiangah leng om sam jel henla ka pu kumpipa David laltutphah sangin a laltutphah hih thupi jaw hen, a chi a.

³⁸Kunigas Cadokas, pranašas Natanas, Jehojados sūnus Benajas, keretai ir peletai nuėję užsodino Saliamoną ant karaliaus Dovydo mulo ir nulydėjo jį į Gihoną.

³⁸Huchiin, siampu Zadok te, jawlnei Nathan te, Jehoiada tapa Benai te, Keret mite, Pelet mite a hoh suk ua, Solomon David sabengtung tungah a tuang sak ua, Gihon mun ah a pi uh.

³⁹Ten kunigas Cadokas ėmė ragą su aliejumi iš Dievo palapinės ir patepė Saliamoną. Po to jie trimitavo ir visi žmonės šaukė: “Tegyvuoja karalius Saliamonas!”

³⁹Huan, siampu Zadok in puanin akipan sathau koihna a laa, Solomon a nilh hi. Huan, pengkul a mut ua, huchiin mi tengtengin, Pathianin kumpipa Solomon humbit hen, a chi ua.

⁴⁰Visi žmonės ėjo paskui jį pūsdami vamzdžius ir labai džiaugdamiesi, net žemė drebėjo nuo jų triukšmo.

⁴⁰Huan, mipite tengtengin amah a jui tou ua, mipiten tamngai te a tum ua, a kipak mahmah ua, a husa ging un lei a kheng khama.

⁴¹Adonijas ir jo svečiai, baigdami valgyti, išgirdo tą triukšmą. Joabas, išgirdęs trimito garsą, paklausė: “Kodėl toks triukšmas mieste?”

⁴¹Huan, Adonija leh chialte a kianga omte tengtengin ankuang a lui khit un a ja ua. Huan, Joab in pengkul mut ging a jakin, khopi sunga husa ging juajua bang chi dan ahia leh? a chi a.

⁴²Jam kalbant, atėjo kunigo Abjataro sūnus Jehonatanas. Adonijas tarė: “Užeik! Tu esi ištikimas vyras ir atnešei gerą žinią”.

⁴²Huchia a chih lai takin, ngaiin, siampu Abiathar tapa Jonathan a vahoh a: Adonija in, Hongpai dih ve, nang jaw mi kizen na hi a, tanchin hoih na hontun mahmah ding, a na chi a.

⁴³Jehonatanas atsakė Adonijui: “Mūsų karalius Dovydas paskyrė karaliumi Saliamoną.

⁴³Huan, Jonathan in a dawnga, Adonija kiangah, tun keng e, pu aw, kumpipa David in Solomon kumpipa dinga bawlkhin hi;

⁴⁴Karalius pasiuntė kunigą Cadoką, pranašą Nataną, Jehojados sūnų Benają, keretus ir peletus ir jie užsodino Saliamoną ant karaliaus mulo.

⁴⁴Amah toh siampu Zadok te, jawlnei Nathan te, Jehoiada tapa Benai te, Keret mite, Pelet mite kumpipan a sawla, kumpipa sabengtung tungah a tuang sak uh:

⁴⁵Kunigas Cadokas bei pranašas Natanas patepė jį karaliumi Gihone. Iš ten jie ėjo džiaugdamiesi ir šūkaudami, net visas miestas drebėjo. Tą triukšmą jūs ir girdėjote.

⁴⁵Huan, siampu Zadok leh jawlnei Nathan in Gihon munah kumpipa dingin sathau a nilh ua: huai akipanin nuamsa takin a pai tou ua, huaiin khopi sung a thawn juajua hi. Na husa jak uh huai ahi,

⁴⁶Saliamonas jau sėdi karaliaus soste.

⁴⁶Huan, Solomon bel gam laltutphah ah a tuta hi.

⁴⁷Be to, karaliaus tarnai atėjo pasveikinti mūsų karalių Dovydą, sakydami: ‘Tepadaro tavo Dievas Saliamono vardą garsesnį už tavo vardą ir jo sostą didingesnį už tavo sostą!’ Karalius nusilenkė lovoje

⁴⁷Huan, kumpipa sikhate, Na Pathianin na min sangin Solomon min hihhoih jaw henla, na laltutphah sangin a laltutphah hih thupi jaw heh, chia ka pu uh kumpipa David kipahpih dingin a hoh ua; huan, kumpipa lupna siin a kuna.

⁴⁸ir kalbėjo: ‘Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris dar mano akims matant pasodino jį į mano sostą!’ ”

⁴⁸Huan, kumpipan leng hichiin a chi, Toupa Israelte Pathian, tuni mahmaha ka laltutphaha tu ding hon seppa phatin om hen, ka mit mahmahin a muta hi, achia, achia.

⁴⁹Tuomet visi Adonijo svečiai išsigandę išėjo kiekvienas savo keliu.

⁴⁹Huan, Adonija mi chialte tengtengin a lauta ua, a thou ua, amau lampi pi uah a pai vek uh.

⁵⁰Adonijas taip išsigando Saliamono, kad nuėjo ir nusitvėrė už aukuro ragų.

⁵⁰Huan, Adonija in Solomon a kihtaa, a thou a, maitam ki a valen a.

⁵¹Saliamonui buvo pranešta: “Adonijas bijo karaliaus Saliamono. Jis nusitvėrė už aukuro ragų ir sako: ‘Teprisiekia man karalius Saliamonas, kad nenužudys savo tarno’ ”.

⁵¹Huan, ngaiin, Adonija in kumpipa Solomon a kihta a; kumpipa Solomon in a sikha namsau a hihlum lou dingin ka kiangah kichiam phot heh chiin maitam ki a len hi, chiin Solomon a hilh ua.

⁵²Saliamonas atsakė: “Jei jis bus ištikimas, tai nė vienas jo plaukas nenukris žemėn, bet jei nusikals­mirs!”

⁵²Huan, Solomon in, mi ginom tak a hih a suklat peuhmah leh a sam zang khat leng leiah a ke kei ding; thulimlouhna a nei chih theihna om leh a si ding, achia.Huchiin kumpipa Solomon in mi a sawla, maitam akipan a vapi suk uh. Huan, a vahoha, kumpipa Solomon chibai a buka: huan, Solomon in a kiangah, Na inah paita in, ana chi hi

⁵³Karalius Saliamonas liepė atvesti Adoniją nuo aukuro pas jį. Kai Adonijas įėjo ir nusilenkė prieš karalių Saliamoną, karalius tarė: “Eik namo!”

⁵³Huchiin kumpipa Solomon in mi a sawla, maitam akipan a vapi suk uh. Huan, a vahoha, kumpipa Solomon chibai a buka: huan, Solomon in a kiangah, Na inah paita in, ana chi hi