¹Prieš mirtį Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui:

¹Huan, David sih hun a hongnaita a; a tapa Solomon thu a piaa,

²“Aš einu visos žemės keliu. Būk stiprus ir tikras vyras.

²Lei tengteng dan bangin ka pai tei sinta a: huchiin hat takin om inla, pasal pha takin om in;

³Saugok Viešpaties, savo Dievo, nurodymus, vaikščiok Jo keliais, laikykis Jo nuostatų, įsakymų, įstatymų ir įspėjimų, surašytų Mozės įstatyme, kad tau sektųsi visur ir visuomet,

³Na thilhih peuhmah leh, na kiheina lam peuhmaha na lamzan theihna dingin Mosi dan a gelh bangin, Toupa na Pathianin a lampite jui ding leh a thuseh te, a thupiakte, a vaihawmte leh a thutheihsakte pom dinga thu a piakte jui in:

⁴kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis man kalbėjo: ‘Jei tavo sūnūs ištikimai vaikščios mano keliais, visa širdimi ir siela pasitikės manimi, tai tavo palikuonys valdys Izraelį’.

⁴Toupa ka tungtang thua, Na suanten a lungtang tak uleh, a lungsim tak ua ka mitmuha thutaka om dinga a omdan ua a pilvang uleh Israelte laltutphaha tu ding mi na tatlak kei ding uh, chia a gen a hih kip sin ahi.

⁵Be to, tu žinai, ką padarė man Cerujos sūnus Joabas, kaip jis nužudė abu Izraelio kariuomenės vadus: Nero sūnų Abnerą ir Jetero sūnų Amasą. Jis nužudė juos, taikos metu praliedamas karo kraują, ir sutepė nekaltu krauju savo diržą ir kurpes.

⁵Huan, Zerui tapa Joabin a honbawlsdan, Israelte sepaih heutu nih Ner tapa Abner leh, Jether tapa Amasa te a bawldan na thei hi. Huchia a thaha, kilep laia kidou sisan suaha a suaha, a taia a kawnggaka leh a khedap buta kidouna sisan a bansakdan.

⁶Pasielk su juo pagal savo išmintį ir neleisk jam ramiai numirti.

⁶Huchiin pha na sak dan bangin hih inla, a lu a kelsam pou hanah lungmuang takin tum sak ken.

⁷Būk malonus gileadito Barzilajaus sūnums, leisk jiems valgyti prie savo stalo, nes jie mane pasitiko, kai bėgau nuo tavo brolio Abšalomo.

⁷Gilead mi Barzilai tate tungah bel hehpihna hihlangin, na dohkana an ummi dingin tel sakin; na unau Absolom akipana ka taimang laiin ka kiangah a hong ngala.

⁸Gero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, mane smarkiai keikė tą dieną, kai ėjau į Machanaimą. Bet jis atėjo manęs pasitikti prie Jordano, ir aš jam prisiekiau Viešpačiu, sakydamas: ‘Aš nežudysiu tavęs’.

⁸Huan, ngaiin Bahurim khuaa mi, Benjamin suan, Ger tapa Simei na kiangah a om a, aman mahanam muna ka hoh laiin hamse hoihlou pi a honloha, himahleh Jordanah hongdawn dingin a hong kuana, hauilaiah, namsauin ka honthatkei ding, chiin Toupa min louin a kiangah ka nakichiam ta hi.

⁹Nepalik jo nenubaudęs. Tu esi išmintingas vyras ir žinosi, kaip su juo pasielgti, kad jo žili plaukai kruvini į kapą nueitų”.

⁹Huchiin mohlou louin jaw khah ken, mi pil na hi ngala; a tungah bang chiin na hih dia chih a hih leh na thei mai ding; a lu a kelsam pou sisan toh hanah na tumsak ding ahi, achia.

¹⁰Dovydas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas Dovydo mieste.

¹⁰Huan, David bel a pute kiangah a ihmu teitaa, David khopi ah a vui uh.

¹¹Dovydas valdė Izraelį keturiasdešimt metų. Septynerius metus jis karaliavo Hebrone ir trisdešimt trejus metus Jeruzalėje.

¹¹Israelte tunga David lal sung bel kum sawmli ahi: Hebron khuaah kum sagih a lal a, Jerusalem khuaah kum sawmthum leh kum thum a lal.

¹²Saliamonas atsisėdo į savo tėvo Dovydo sostą, ir jo karalystė labai sustiprėjo.

¹²Huan, Solomon bel a pa David laltutphah ah a tu a; huchiin a gam nakpi taka hihkipin a hong omta hi.

¹³Kartą Hagitos sūnus Adonijas atėjo pas Saliamono motiną Batšebą. Ji klausė: “Ar atėjai taikingai?” Jis atsakė: “Taikingai”.

¹³Huan, Hagith tapa Adonija bel Solomon nu Bat-seba kiangah a hoha. Aman, hoih lam thua hong na hi maw? achia. Aman, hoih lam thu ah hi e, a chi a.

¹⁴Ir pridūrė: “Aš turiu tau kai ką pasakyti”. Ji tarė: “Sakyk”.

¹⁴Huan, na kiangah banghiam gen ding ka nei hi, achi nawn a, aman, gen ve, achi a.

¹⁵Adonijas tarė: “Tu žinai, kad aš turėjau valdyti Izraelį ir visas Izraelis to laukė. Tačiau viskas kitaip išėjo ir karalystė teko mano broliui, nes taip buvo Viešpaties skirta.

¹⁵Huan, aman, gam keia a hita chih leh, Israelte tengtengin leng kumpipa dingin kei a hon en thek uh chih na theia: himahleh ka unaupa adingin gam a nahei nawn zota a: Toupa nana seh danin amaha ahi him ahi.

¹⁶Neatmesk mano prašymo”. Ji tarė: “Sakyk”.

¹⁶Tuin thil kahat honnget ding ka nei a, pha honsak sak lou mahmah ken, a chi a, huan, aman a kiangah, gen ve a chi a.

¹⁷Jis sakė: “Prašau, pakalbėk su karaliumi Saliamonu. Jis tikrai išklausys tave ir leis man vesti šunemietę Abišagą”.

¹⁷Huan, aman, hehpih takin kumpipa Solomon honhoupihsak inla (nang thu jaw a sel sin ngal kei a). Shunam mi Abisag ji dingin honnei sakin, a chi a.

¹⁸Batšeba atsakė: “Gerai, aš pakalbėsiu su karaliumi dėl tavęs”.

¹⁸Huan, Bat-seba, hile ake, kumpipa ka honna houpihsak ding, achia.

¹⁹Batšeba nuėjo pas karalių Saliamoną pakalbėti už Adoniją. Karalius atsistojęs pasitiko ją ir nusilenkė jai. Tada atsisėdo į savo sostą, o karaliaus motinai buvo skirta vieta jo dešinėje.

¹⁹Huchiin, Bat-seba bel Adonija a dia kumpipa Solomon houpih dingin a kiangah a hohta hi. Huan, kumpipa amah kipahpih dingin a dinga, a maah a kuna, a laltutphah ah a tua, huan, kumpipa nu adingin laltutphah a tungsaka; a taklamah a tu ta hi.

²⁰Ji tarė: “Aš atėjau pas tave su mažu prašymu, karaliau. Neatsakyk man!” Karalius jai tarė: “Prašyk, motin! Aš neatsakysiu tau”.

²⁰Huchiin, thil khat neu chik petmah ka hon ngen ding; pha honsak lou sak mahmah ken, a chi a. Huan, kumpipan a kiangah ngen ve nu: pha ka honsak lou sak het kei ding, a chi a.

²¹Ji tarė: “Leisk Adonijui, savo broliui, vesti šunemietę Abišagą”.

²¹Huan, aman, Shunam mi Abisag na unaupa Adonija ji dingin nei sakin, a chi a.

²²Karalius Saliamonas atsakė savo motinai: “Kodėl tu prašai Adonijui tik šunemietės Abišagos? Prašyk jam ir karalystės, nes jis yra mano vyresnysis brolis ir su juo yra kunigas Abjataras bei Cerujos sūnus Joabas”.

²²Huan, kumpipa Solomonin a dawnga, a nu kiangah, bang chidana Shunam mi Abisag pen Adonija dia ngen na hia oi? Gam leng nget sak vanglak tanla; amah ka u a vo oi; amah ading leh siampu Abiathar leh Zerui tapa Joab adingin leng ngen tan la, a chi a.

²³Karalius Saliamonas prisiekė Viešpačiu: “Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei šitas jo prašymas nekainuos Adonijui gyvybės.

²³Huchiin, kumpipa Solomonin Toupa min louin, Adonija thil ngetin amah tunga sihna thu gen a hih kei himhim leh Pathianin a lohlohin honloh mai hen huai sanga thupijaw in leng.

²⁴Kaip gyvas Viešpats, kuris man suteikė karalystę, pasodino mane į mano tėvo Dovydo sostą ir įkūrė man namus, kaip buvo pažadėjęs, šiandien Adonijas mirs”.

²⁴Huchiin, Toupa, a thuchiam banga honhihkip, ka pa David laltutphaha hontusak, inkuan honna phuhkhiaksakppa hinna louin ka gen hi. Adonija tuni mahmahin hihlup ngeingei sing ahi, chiin a kichiamta a.

²⁵Karalius Saliamonas pasiuntė Jehojados sūnų Benają, kuris nužudė Adoniją.

²⁵Huchiin, kumpipa Solomonin Jehoiada tapa Benai a sawla, aman a vasuala, a thatta hi.

²⁶Kunigui Abjatarui karalius įsakė: “Eik į Anatotą, į savo žemę. Nors esi nusipelnęs mirties, bet šiandien nebausiu tavęs mirtimi, nes tu nešiojai Viešpaties Dievo skrynią mano tėvo Dovydo laikais ir kentėjai su juo visus vargus, kuriuos jis kentėjo”.

²⁶Huan, siampu Abiathar kiangah kumpipan, Anathoth khuaah nang in leh lou ah pai mang in, si pah dia kilawm na hipeuh mah hi: himahleh ka pa David maa Toupa Pathian bawn na najawn sek jiakin leh ka pa haksatna thuakna tengtenga na nathuak sam sek jiakin tuin jaw ka honhihlum tadih kei ding, a chi a.

²⁷Saliamonas pašalino Abjatarą iš kunigo tarnystės. Taip išsipildė Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie Elio giminę Šilojuje.

²⁷Huchiin, Solomonin Abiathar Toupa siampu a hihna a tawpsak a, Toupan Silo khuaa Eli inkuante tungtang thu a gen a tun theihna dingin.

²⁸Kai ta žinia pasiekė Joabą, jis nubėgo į Viešpaties palapinę ir nusitvėrė už aukuro ragų. Joabas buvo išvien su Adoniju, nors Abšalomo jis nerėmė.

²⁸huan, huai thu Joab kiang a hongtunga, Joab bel Absalom lama pang jaw ahi keinaa, Adonija lama pang lah ahi ngala, huchiin, Joab Toupa Puanin ah a taia, maitam kite a lena.

²⁹Kai karaliui Saliamonui pranešė, kad Joabas pabėgo į Viešpaties palapinę ir stovi šalia aukuro, Saliamonas pasiuntė Jehojados sūnų Benają ir įsakė nužudyti Joabą.

²⁹Huan, Toupa puanin ah Joab a taia, ngaiin, maitam bulah a om, chiin kumpipa Solomon a hilh ua. Huchiin kumpipa Solomon in Jehoiada tapa Benai, va sualin, chiin a sawl a.

³⁰Benajas, atėjęs prie Viešpaties palapinės, jam tarė: “Karalius įsako: ‘Išeik!’ ” Bet Joabas atsakė: “Neisiu, bet mirsiu čia”. Tada Benajas pranešė karaliui, ką Joabas atsakė.

³⁰Huan, Benai Toupa puanin ah a hoh toua, a kiangah, kumpipan hongpawt khia heh a chi, achia. Huan, aman, hi lou e; hiaiah ka si mai ding, a chi a. Huan, Benaiin, Joabin hichiin a nachia, hichibangin a honna dawng hi, chiin kumpipa kiangah thu a tun nawn a.

³¹Karalius jam atsakė: “Daryk, kaip jis sakė: nužudyk jį ir palaidok, kad būtų pašalintas Joabo nekaltai pralietas kraujas nuo manęs ir mano tėvo namų.

³¹Huan, kumpipan a kiangah, a chih bangin hih inla, vasual inla, vuiin, a jiak om hetloua Joabin sisan a suahna akipan kei leh ka pa inkote na hulsak theihna dingin,

³²Viešpats jo kraują grąžins ant jo galvos, nes jis, mano tėvui nežinant, nužudė du vyrus, teisesnius ir geresnius už save: Nero sūnų Abnerą, Izraelio kariuomenės vadą, ir Jetero sūnų Amasą, Judo kariuomenės vadą.

³²Huchiin, amah sanga mi kizen jaw leh hoih jaw mi nih, Ner tapa Abner, Israelte sepaih heutu leh Jether tapa Amasa, Judate sepaih heutu ka pa David theih louha suala, namsaua thah jiakin Toupan a san amah lu tungah a kik sak nawn ding.

³³Jų kraujas sugrįš ant Joabo galvos ir ant jo palikuonių per amžius, bet Dovydui, jo palikuonims, namams ir sostui tebūna nuo Viešpaties amžina ramybė” .

³³Huchiin, a sisan uh Joab lu tungah leh, a suante lu tungah khantawnin a kik dinga: David tungah te, a suante tungah te, a inkote tungah te, a laltutphah tungah te bel Toupa kianga kipan lungmuanna khantawnin a om nilouh ding, a chi a.

³⁴Jehojados sūnus Benajas nuėjo, nužudė jį ir palaidojo jam priklausančioje žemėje dykumoje.

³⁴Huchiin, Jehoiada tapa Benai a vahoh toua, a vasuala, a that; huan, gamdaiah amah inah a vui uhi.

³⁵Karalius paskyrė jo vieton kariuomenės vadu Jehojados sūnų Benają, o kunigą Cadoką­į Abjataro vietą.

³⁵Huan, kumpipan Jehoiada tapa Benai bel sepaihte tungah a sikin a pangsaka: huan, siampu Zadok bel kumpipan Abiathar sikin a pangsak hi.

³⁶Po to karalius pasikvietė Šimį ir jam sakė: “Pasistatyk namus Jeruzalėje, čia gyvenk ir niekur neišeik.

³⁶Huan, kumpipan Simei a sam saka, a kiangah, Jerusalem ah in lam inla huaiah om inla, huaia kipan koi dang mahah pawt ken.

³⁷Jei kurią dieną išeisi ir pereisi Kidrono upelį, tikrai mirsi. Tavo kraujas bus ant tavo paties galvos”.

³⁷Na pawt ni, Kidron lui na kan ni niin na si ngeingei ding chih theiin: na sisan nangmah lutung mahah a om ding, a chi a.

³⁸Šimis atsakė karaliui: “Gerai pasakyta. Kaip mano valdovas karalius įsakė, taip aš darysiu”. Šimis ilgai gyveno Jeruzalėje.

³⁸Huan, Simeiin kumpipa kiangah, a dik hi: Toupa ka puin a gen bangin na sikhain a hih jel ding, a chi a. Huan, Simei Jerusalemah sawt kuam tak a om a.

³⁹Po trejų metų du Šimio tarnai pabėgo pas Maakos sūnų Achišą, Gato karalių. Kai Šimiui pranešė, kad jo tarnai Gate,

³⁹Huan, hichi ahia, kum thum a honghih nungin Simei sikhate laka nih Gath kho kumpipa Maak tapa Akis kiangah a tai ua; huan, ngaiin na sikhate Gath khuaah a om uh, chiin Simei a hilh ua.

⁴⁰jis, pasibalnojęs asilą, nuvyko į Gatą pas Achišą savo tarnų ieškoti; ir Šimis, juos suradęs, parsivedė iš Gato.

⁴⁰Huan, Simei a thoua, a sabengtung a vana, a sikhate zong dingin Gath khuaah Akis kiangah a hohta: huan, Simeiin Gath khuaa kipan a sikhate a vapi hi.

⁴¹Saliamonui buvo pranešta, kad Šimis buvo nuvykęs iš Jeruzalės į Gatą ir grįžo.

⁴¹Huan, Simei Jerusalem khua akipan a pawta, Gath khuaah a vahoha, a hong kik chih Solomon a hilh uh.

⁴²Karalius pasikvietė Šimį ir jam tarė: “Ar aš neprisaikdinau tavęs Viešpačiu, kad tą dieną, kai tu iš Jeruzalės išeisi ir kur nors išvyksi, tikrai mirsi? Tu man sakei: ‘Gerai pasakyta’.

⁴²Huan, kumpipan Simei a samsaka, a kiangah, na pawt ni, gam danga na pawtkhiak ni niin na si ngeingei ding, chiin Toupa min louin ka honkichiamsakin, ka hontheisak ahi kei maw? huan, nangmah inleng ka kiangah, na thu gen ka jak a hoih hi, na chi a.

⁴³Kodėl nesilaikei Viešpaties priesaikos ir mano įsakymo, kurį tau buvau davęs?

⁴³Bangdia Toupa kichiamna leh thu ka honpiak tangtun lou na hia? a chi a.

⁴⁴Tu žinai nedorybes, kurias padarei mano tėvui Dovydui. Viešpats sugrąžins tavo nedorybes ant tavo galvos.

⁴⁴Huan, kumpipa mahin Simei kiangah, na lungtang sunggil ginatlouhdan, ka pa David tunga na gamtatdante na thei vek: huchiin Toupan na thulimlouhna nangmah lu tung ngei ah a kiksak nawn ding.

⁴⁵Karalius Saliamonas bus palaimintas ir Dovydo sostas bus įtvirtintas Viešpaties akivaizdoje per amžius”.

⁴⁵Kumpipa Solomon bel vualjawlin a om dinga, David laltutphah Toupa maa khantawna hihkip ahi ding, a chi a.Huchiin kumpipan Jehoiada tapa Benai thu a piaa; amah a kuana, a vasuala, a thatta hi. Huchiin gam Solomon khuta hihkipin a omta hi.

⁴⁶Karalius įsakė Jehojados sūnui Benajui, ir jis išėjęs užmušė Šimį. Karalystė buvo įtvirtinta Saliamono rankose.

⁴⁶Huchiin kumpipan Jehoiada tapa Benai thu a piaa; amah a kuana, a vasuala, a thatta hi. Huchiin gam Solomon khuta hihkipin a omta hi.