¹Saliamonas susigiminiavo su faraonu, Egipto karaliumi. Jis vedė jo dukterį ir parsivežė ją į Dovydo miestą. Ji čia gyveno, kol Saliamonas baigė statyti sau namus, Viešpaties namus ir sieną apie Jeruzalę.

¹Huan, Solomonin Aigupta kumpia Pharo toh kizolhna a bawla, Pharo tanu a kitenpiha, amah in leh Toupa in a lam ma leh, Jerusalem khua kulha a um suak ma siah David khopi ah a om sak hi.

²Tačiau žmonės vis dar aukojo aukštumose, nes nebuvo pastatyti namai Viešpaties vardui.

²Mipite lah mun sangte khawngah a kithoih mai nak ua, huai main Toupa min dinga in lam a om nai tak dih louh jiakin.

³Saliamonas mylėjo Viešpatį, laikydamasis savo tėvo Dovydo nurodymų, tačiau ir jis aukojo bei degino smilkalus aukštumose.

³Solomonin Toupa a ita, a pa David thusehte a jui seka; mun sangtea kithoihin, gimlimte a nahal sek mawk naa,

⁴Karalius nuėjo į Gibeoną aukoti, nes tai buvo garsi aukštuma. Jis aukojo ant to aukuro tūkstantį deginamųjų aukų.

⁴Huan, kumpipa kithoih dingin Gibeon khuaah a hoha; huai lah mun sang poimoh tak ahi ngala: Solomonin huai maitam tungah halmanga thillat sangkhat tal alan hi.

⁵Gibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: “Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti”.

⁵Huan, Gibeon khuaah Toupa janin Solomon kiangah amangin a hongkihila: huan, Pathianin, ngen ve, bang ahia ka honpiak ding? a chi a.

⁶Saliamonas atsakė: “Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien.

⁶Huan, Solomonin, na sikha ka pa David na mitmuha thutaka leh diktatna leh, lungtang dik tak puaa a om jel bangin nang a kiangah hehpihna thupi mahmah nalangsaka; nang hiai hehpihna thupi mahmah amah adingin na deihguana, nang a laltutphaha tu ding tapa na piaa, tunia a hongom petmah bangin.

⁷Viešpatie, mano Dieve, Tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš dar labai jaunas ir nežinau, kaip įeiti ir kaip išeiti.

⁷Huchiin, aw Toupa ka Pathian, nang na sikha, ka pa David sikin kumpipa dingin na nabawltaa: kei jaw naupang lel ka hia; thu tung lam leh kuan lam leng ka theikei hi.

⁸Tavo tarnas yra vidury Tavo tautos, kurią Tu išsirinkai, didelės tautos, kurios neįmanoma suskaičiuoti nei aprėpti dėl daugumo.

⁸Na sikha na mite na telte, mi tampi, a tam jiak ua sim seng vual louh leh, a zah theih seng vuallouhte lakah a om hi.

⁹Duok savo tarnui išmintingą širdį, kad galėčiau teisti Tavo tautą ir skirti gera nuo blogo. Kas galėtų valdyti tokią didelę Tavo tautą?”

⁹Huchiin, na mite vaihawmsakna dingin na sikha theihna lungtang piain, a sia leh a pha ka khen theihna dingin; na mi hiai zahzah kuana hia vaihawm sak thei ding? a chi a.

¹⁰Viešpačiui patiko toks Saliamono prašymas.

¹⁰Huan, Solomonin huai a nget jiakin huai thu genin Toupa a kipaksak mahmah mai a.

¹¹Dievas jam tarė: “Kadangi prašei išminties teisingai nuspręsti, o ne ilgo amžiaus sau, turtų sau ar savo priešų gyvybės,

¹¹Huan, Pathianin a kiangah, nang dam sawtna kingetsak loua, huchibang na nget jiakin leh, hausaknate leng kingetsak loua, na melmate sihna leng ngen loua, vaihawm siamna na kingetsak jawk jiakin,

¹²tai padariau pagal tavo prašymą: Aš daviau tau išmintingą ir sumanią širdį, kad panašaus į tave nebuvo iki tavęs ir po tavęs nebus tokio, kaip tu.

¹²Ngaiin, na nget bangin ka hihta: Ngaiin, pilna leh theihna lungtang ka honpia; huchiin, na maah nang bang mahmah kuamah a om kei ua, na nungchiangin leng nang bang mahmah kuamah a hongom sam kei ding uh.

¹³Taip pat daviau tau, ir ko neprašei­turtų ir garbės; niekas tau neprilygs tarp karalių per visas tavo dienas.

¹³Huan, na ngetlouh, hausakna leh thupina leng ka honpe lai hi; huchiin na dam sungin kumpipate lakah nang bang mahmah a om kei ding uh.

¹⁴Ir jei vaikščiosi mano keliais, laikydamasis mano nuostatų ir įsakymų, kaip tavo tėvas Dovydas, Aš prailginsiu tavo dienas”.

¹⁴Na pa Davidin a zuih banga ka thusehte leh ka thupiak te pom dinga ka lampite na zuih leh ka hondam sawt sak lai ding, achia.

¹⁵Saliamonas pabudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę ir priešais Viešpaties Sandoros skrynią aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Jis iškėlė puotą visiems savo tarnams.

¹⁵Huan, Solomon a khanglou a, ngai in, mang ana hi: huan, Jerusalem ah a hoh a, Toupa thukhun na bawm maah a dinga, halmanga thillat leh lemna thillatte a lana, a sikhate tengteng a dingin ankuang a lui.

¹⁶Kartą dvi paleistuvės atėjo pas karalių ir stojo jo akivaizdon.

¹⁶Huchiin numei nih, kijuak, kumpipa kiangah a hoh ua, a maah ava ding uh.

¹⁷Viena moteris sakė: “Mano valdove! Aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose; aš pagimdžiau sūnų, būdama su ja tuose namuose.

¹⁷Huan, numei khat in, aw ka pu, hiai numei toh in khata teng khawm ka hi ua; huai inna ka om tei laiin nau ka nei a.

¹⁸O po trijų dienų ir ji pagimdė. Mes buvome vienos ir nieko iš pašalinių nebuvo su mumis, tik mes dvi.

¹⁸Huan, hichi ahia, ka nau neih nung ni thum nungin hiai numeiin leng a nei sama; om khawm ka hi ua; huai ina om kou tegel lou, huai in ah kuamah mikhual om a om kei uh.

¹⁹Šitos moters sūnus naktį mirė, nes ji nugulė jį.

¹⁹Huan, hiai numei ta janin a nasi a; a delh lup ahi.

²⁰Vidurnaktį atsikėlus ji paėmė mano sūnų, kai aš miegojau, nuo mano pašonės ir pasiguldė jį prie savęs, o savo mirusį sūnų paguldė prie manęs.

²⁰Huchiin, jan laiin a thou a, na sikhanu a ihmut kalin, ka sika ka tapa a la a, a poma, ata sipen ka angah ana sial.

²¹Rytą atsikėlusi norėjau maitinti savo sūnų, bet pamačiau, kad jis miręs. Gerai įsižiūrėjusi, pažinau, kad tai nebuvo mano sūnus”.

²¹A jingsanga ka ta nawi pe dinga ka thoh leh, ngaiin, a si ana hi nilouh mawk hi: himahleh jingsanga ka etchet leh ngaiin, ka tapa, ka suanpen ana hi hetkei hial hi, achia.

²²Antroji moteris tarė: “Netiesa, mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs”. Bet šita atsakė: “Ne, tavo sūnus miręs, o mano sūnus gyvas”. Taip jos kalbėjo karaliaus akivaizdoje.

²²Huan, numei dangin, Hi lou e, a hingpen ka tapa ahi jaw, a sipen na tapa ahi, a chi tei a. Khatin, Hi lou, a sipen na tapa ahi, a hing pen ka tapa ahi jaw, a chi chiltel sam a. Huchibangin kumpipa maah a gentuaktuak uh.

²³Karalius tarė: “Viena sako: ‘Mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs’, ir antroji tvirtina: ‘Tavo sūnus yra miręs, o mano sūnus gyvas’ ”.

²³Huchiin, kumpipan, Khatin, ahingpen ka tapa ahi: a sipen na tapa ahi, a chi a: huan, khatin, Hilou, a sipen na tapa ahi, a hingpen ka tapa ahi jaw, a chi jel ngala, achia.

²⁴Ir karalius pasakė: “Atneškite kardą”. Ir atnešė kardą karaliui.

²⁴Huan, kumpipan, namsau honva lak dih uh, a chi a, huchiin namsau kumpipa maah a honla ua.

²⁵Ir karalius pasakė: “Padalykite gyvąjį kūdikį ir duokite vieną pusę vienai, o kitą pusę kitai”.

²⁵Huan, kumpipan, naungek hingpen tum nih suah unla, a kimkhat khat pia unla, a kimkhat khat pia un, a chi a.

²⁶Tuomet moteris, kurios sūnus buvo gyvas, gailėdamasi jo, tarė karaliui: “Mano valdove! Atiduok jai gyvąjį kūdikį ir nežudyk jo!” O antroji sakė: “Gerai, nebus nei man, nei tau. Padalykite jį!”

²⁶Huchiin, naungek hingpen nuin a ta a lainat mahmah mai ngala, kumpipa kiangah, Aw ka pu, naungek hingpen amah pe maiin, a thah a hihleh that mahmah ken, a chi a. Khatpenin bel, keia lah hi tuan kenteh, nanga lah hi tuan ken teh: tumtan maiin, a chi a.

²⁷Tada karalius atsakė: “Atiduokite gyvąjį kūdikį jai ir jokiu būdu jo nežudykite. Ji yra jo motina”.

²⁷Huchiin, kumpipan a dawnga, naungek hingpen amah pia un, that het kei un: amah mah a nu ahi, a chi a.Huan, Israelte tengtengin huai thua kumpipa vaihawm dan ana ja ua; kumpipa akihtata mahmah mai uh: vaihawmna dingin Pathian pil na amah ah a om chi a thei ngal ua.

²⁸Visas Izraelis, išgirdęs tą karaliaus sprendimą, ėmė bijoti karaliaus, nes jie matė, kad Dievo išmintis buvo jame, kad jis teistų.

²⁸Huan, Israelte tengtengin huai thua kumpipa vaihawm dan ana ja ua; kumpipa akihtata mahmah mai uh: vaihawmna dingin Pathian pil na amah ah a om chi a thei ngal ua.