¹Karalius Saliamonas mylėjo daug svetimšalių moterų. Be faraono dukters, jis turėjo moabičių, amoničių, edomičių, sidoniečių, hetičių­

¹Solomonin Pharo tanu lou leng nam dang numei tampi Moab te, Ammon te, Edom te, Zidon te, Hitte numeite a ita;

²moterų iš tautų, apie kurias Viešpats buvo sakęs izraelitams: “Neveskite jų ir neleiskite savo dukterų už jų, nes jie tikrai nukreips jūsų širdis į savo dievus”. Tačiau Saliamonas įsimylėjo jas.

²Huai namte tungtang thu TOUPAN Israel suante kiangah, amau kithuahpih kei unla, amau leng honkithuahpih kei uhen: a pathiante uh lamah na lungtang uh lah a pi kawi ngei sin ua, chiin a nagen khin him a: huaite Solomonin itnain a len chinten hi.

³Jis turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių; ir jo žmonos nukreipė jo širdį.

³Huchiin ji za sagih, kumpipa tanu a neia, mei za thum toh: huan, a jiten a lungtang a pi kawi sak uh.

⁴Saliamonui pasenus, jo žmonos nukreipė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo tobula prieš Viešpatį, jo Dievą, kaip jo tėvo Dovydo širdis.

⁴Huan, hichi a honghi a, Solomon a hong upat nungin, a jiten Pathian dangte lamah a lungtang api kawi sak uh: huchiin a pa David lungtang bang in TOUPA a Pathian lamah a lungtang a honghoih kim ta kei hi.

⁵Saliamonas sekė sidoniečių deivę Astartę ir amonitų pabaisą Milkomą.

⁵Solomonin Zidonte pathiannu Astoreth leh Ammonte Pathian kihhuai mahmah Milkom a jui tei ta mawk hi.

⁶Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas.

⁶Huan, Solomonin Toupa mitmuhin thil gilou a hihtaa, a pa David bangin Toupa a jui tettet ta kei hi.

⁷Saliamonas pastatė ant kalno ties Jeruzale aukštumą Moabo pabaisai Chemošui ir amonitų pabaisai Molechui.

⁷Huchiin Solomonin Jerusalem china tangah Moabte Pathian kihhuai mahmah Memos ading leh, Ammon suante Pathian kihhuai mahmah Molek ading mun sang a nabawlta hi.

⁸Taip jis padarė visoms svetimšalėms savo žmonoms, kurios smilkydavo ir aukodavo savo dievams.

⁸Huaibang mahin nam dang a jite tengteng a pathiante uh kianga kithoiha gimlim te halsekte adingin leng a bawl sak hi.

⁹Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus

⁹Huchiin, Toupa Israelte Pathian, a kianga nihvei kilakkhinsa a lungtangin a lehngat san jiakin Toupa tuh Solomon tungah a heh a,

¹⁰ir įsakęs jam, kad nesektų paskui svetimus dievus. Bet jis nesilaikė Viešpaties įsakymo.

¹⁰Hiai thu, Pathian dangte a jui dimng ahi kei chih thu na pepa: TOUPAN thu a piak lah a pom tuan sam kei.

¹¹Tada Viešpats tarė Saliamonui: “Kadangi tu taip pasielgei ir nesilaikei mano sandoros bei mano nuostatų, kuriuos tau daviau, tai Aš atimsiu iš tavęs karalystę ir ją atiduosiu tavo tarnui.

¹¹Huaijiakin TOUPAN Solomon kiangah, hichi bangin na omtaa, ka thukhun te leh ka thusehte pom dinga thu ka honpiak lah na pomta ngal keia, gam ka honsut ngeingei dinga, na sikha ka pe ding.

¹²Tačiau tau gyvam esant to nedarysiu dėl tavo tėvo Dovydo, bet atimsiu ją iš tavo sūnaus.

¹²Ahihhangin na pa David jiakin na dam sung telin jaw ka hih tadih kei dinga: himahleh na tapa khuta kipan gam pen ahihleh ka honsut sin hi.

¹³Visos karalystės neatimsiu, vieną giminę duosiu tavo sūnui dėl savo tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią išsirinkau”.

¹³Gam tengteng bel ka hon sut vek kei dinga; himahleh ka sikha David jiak leh ka tel Jerusalem jiakin nam khat na tapa ka pe ding, a chi a.

¹⁴Viešpats sukurstė Hadadą iš Edomo karaliaus giminės prieš Saliamoną.

¹⁴Huan, Toupan Edom mi, Hadah Solomon melma dingin a honding khesaktaa: amah bel Edom gama kumpipa suan ahi.

¹⁵Kai Dovydas nugalėjo Edomą ir kariuomenės vadas Joabas laidojo žuvusius, Joabas išžudė visus vyrus Edome.

¹⁵Huan, hichi ahi a, David Edom gama a om laia, a mi thahte uh vui dinga sepaih heutu Joab a hoh touha, Edom mi pasal ta peuhmah a vathah khit nungin,

¹⁶Jis ten buvo pasilikęs šešis mėnesius su visu Izraeliu, kol išnaikino visus vyrus Edome.

¹⁶(Joab leh Israel mi tengteng kha guk tak Edom gama pasal tengteng a hihlup khit masiah a om uh ahi; )

¹⁷Tuo metu Hadadas su kai kuriais edomitais, jo tėvo tarnais, pabėgo iš Edomo, norėdami patekti į Egiptą. Tada Hadadas buvo dar vaikas.

¹⁷Hadad bel a pa sikhate laka Edom mi khenkhatte toh Aigupta gama hoh dingin a tai ua; Hadad bel naupang nou ahi lai.

¹⁸Iš Midiano jie atėjo į Paraną. Čia prie jų prisidėjo daugiau žmonių. Jie visi atėjo pas faraoną, Egipto karalių, kuris Hadadui davė namus, žemės ir aprūpinimą.

¹⁸Midian gam akipan a pawt ua, Paran ah a hoh ua: huan, Paran akipanin mite a pi ua, Aigupta gam, Aigupta gam kumpipa Pharo kiang a tung suk ua; aman in a napia, nek ding te a na ngaihtuah saka, gamte leng a na pia a.

¹⁹Hadadas įsigijo tokį didelį faraono palankumą, kad tas leido jam vesti savo žmonos, karalienės Tachpenesės, seserį.

¹⁹Hadadin Pharo mit a tung manmaha, huchiin a ji mahmah sanggamnu, kumpinu Tahpenes sanggamnu ji dingin a nei sak hi.

²⁰Tachpenesės sesuo pagimdė sūnų Genubatą. Genubatas augo Tachpenesės priežiūroje faraono namuose drauge su faraono sūnumis.

²⁰Huan, Tahpenes sanggamnuin tapa Gebubath a neihsaka, Tapenesin Pharo inah a nawi nek tawpna a bawl saka: huan, Genubath bel Pharo inah Pharo tate lak ah a omta.

²¹Kai Hadadas, būdamas Egipte, sužinojo, kad Dovydas ir kariuomenės vadas Joabas mirę, jis prašė faraoną: “Leisk man eiti į savo šalį”.

²¹Huan, Hadadin Aigupta gam akipana David a pute khawng kiang ah a ihmuta chih leh, sepaih heutu Joab leng a sitachih a na jak in, Hadadin Pharo kiangah, ka gam ua ka pai theihna dingin honpawt sak ve, a chi a.

²²Faraonas klausė jo: “Ko tau trūksta pas mane, kad nori grįžti į savo kraštą?” Jis atsakė: “Nieko man netrūksta, bet išleisk mane”.

²²Huchiin, Pharoin a kiangah, Ka kianga na omin taksap bang na nei a oi, ngaiin, huchia na gam lam ua pai nawn na tup mai mah? a chi a. Huan, aman, Bangmah a hihleh neilou e: himahleh honpai sak himhim in, a chi a.

²³Dievas sukėlė prieš jį ir kitą priešą Eljado sūnų Razoną, kuris buvo pabėgęs nuo savo valdovo Hadadezerio, Cobos karaliaus.

²³Huan, Pathianin a melma dingin Eliad tapa Rrzon, a pu Hadadezer, Zob kumpipa kianga kipana tai mangsa a honding sak nawna:

²⁴Tas surinko būrį vyrų ir tapo jų vadu, kai Dovydas sumušė juos Coboje. Jis su vyrais nuėjo į Damaską, ten apsigyveno ir tapo Damasko karaliumi.

²⁴Davidin Zob khuaa mite a thahlai in aman a kiangah mite a kaikhawma, sepaihheutu dingin a napanga: huan, Damaska khuaah a hoh ua, huaiah a om ua, Damaska khuaah kumpipain a tuta.

²⁵Per visas Saliamono dienas jis buvo Izraelio priešas, jam kenkė ir nekentė jo lygiai taip pat, kaip Hadadas.

²⁵Hadad hihgentheihna behlapin Solomon dam sung teng, Israelte melma ahi gige hima: Israelte a ho mahmaha, Suria gam tungah vai a hawm hi.

²⁶Taip pat ir Nebato sūnus Jeroboamas, efraimitas iš Ceredos, Saliamono tarnas, kurio motina buvo našlė, vardu Ceruva, pakėlė savo ranką prieš karalių.

²⁶Huan, Nebat tapa Jeroboam, Zered khuaa Ephraim mi Solomon sikha mahin, (a nu min bel Zerui ahi a, meithai a hi), huai miin leng kumpipa tungah a khut a lik sama.

²⁷Priežastis, dėl ko jis pakėlė savo ranką prieš karalių, buvo tokia: Saliamonas, statydamas Milojų, taisė savo tėvo Dovydo miesto sienas.

²⁷Kumpipa tunga a khut a honlikna san hichi bang ahi: Solomonin Milo a bawla, a pa David khua a siatna lailai a bawl hoih a.

²⁸Jeroboamas buvo sumanus vyras. Saliamonas, matydamas, kad jaunuolis išradingas, pavedė jam prižiūrėti visos Juozapo giminės darbą.

²⁸Huai Jeroboam bel mi hat hangsan ahi: huchiin, Solomonin huai tangval bel mi thanuam tak hia a theih jiakin Joseph inkote nasep tengteng tungah heutu dingin a bawla.

²⁹Kartą Jeroboamas, išėjęs iš Jeruzalės, kelyje sutiko pranašą Ahiją iš Šilojo. Jis buvo apsisiautęs nauju apsiaustu. Juodu buvo vieni laukuose.

²⁹Huan, Huai laiin hichi ahi a, Jeroboam Jerusalem khua akipana a pawt khiak laiin Silo mi jawlnei Ahijain lampi ah a namu a; Ahijain puan thak a silh a; amau gel kiain gamlakah a om khawm uh.

³⁰Ahija, nutvėręs savo naują apsiaustą, suplėšė jį į dvyliką dalių

³⁰Huan, Ahijain a puan thak silh a laa, nen sawm leh nen nihin a botkekta.

³¹ir tarė Jeroboamui: “Pasiimk dešimt dalių, nes Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Aš atimsiu karalystę iš Saliamono ir tau duosiu dešimt giminių,

³¹Jeroboam kiangah, Nen sawm lain: Toupa, Israelte Pathianin hichiin a chi a ahi: Ngaiin, gam Solomon ka sut dinga, nam sawm nang ka honpe ding:

³²bet vieną giminę jam paliksiu dėl savo tarno Dovydo ir Jeruzalės miesto, kurį išsirinkau iš visų Izraelio giminių.

³²(Ahihhangin ka sikha David jiak leh, Israel nam tengteng laka ka tel khopi, Jerusalem jiakin nam khat jaw nei na ve: )

³³Tai dėl to, kad jie paliko mane ir garbino sidoniečių deivę Astartę, Moabo dievą Chemošą bei amonitų dievą Milkomą, nevaikščiojo mano keliais, nedarė, kas teisinga mano akyse, ir nesilaikė mano nuostatų bei potvarkių, kaip jo tėvas Dovydas.

³³Amau honpai san ua, Zidonte pathiannu Astoreth te, Moabte Pathian Kesmos te, Ammonte suante pathian Milkom te a biak jiak un leh ka mitmuha thil hoih hih ding leh ka sehte leh ka vaihawmte pom dinga a pa David banga ka lampite a zuih louh jiak un.

³⁴Tačiau Aš neatimsiu karalystės iš jo rankos. Jį paliksiu valdovu, kol jis gyvas, dėl savo tarno Dovydo, kurį išsirinkau ir kuris laikėsi mano įsakymų bei nuostatų.

³⁴Gam pumpi jaw ka sut kei ding; ahihhangin ka thupiakte leh ka thusehte pompa, ka tel, ka sikha David jiakin a dam sungin kumpipain ka omsak lai ding:

³⁵Aš atimsiu karalystę iš Saliamono sūnaus ir tau duosiu dešimt giminių.

³⁵Himahleh gam jaw a tapa ka sut dinga, nang ka honpe sin hi, nam sawmte.

³⁶Jo sūnui duosiu vieną giminę, kad visą laiką mano tarno Dovydo žiburys būtų priešais mane Jeruzalėje, kurią išsirinkau savo vardui.

³⁶Huan, ka sikha Davidin ka min omsak nadinga ka tel khopi Jerusalem ah ka maa khawnvak a neih gige theihna dingin nam khat bel a tapa ka pe ding.

³⁷Tave paimsiu, ir tu karaliausi, kaip trokš tavo siela, ir būsi karaliumi visam Izraeliui.

³⁷Nang ka hon sep dinga, na ut utin vai na haawm dinga, Israelte kumpipa in na om ding.

³⁸Jei paklusi mano įstatymams, vaikščiosi mano keliais, darysi, kas teisinga mano akivaizdoje, laikysiesi mano nuostatų ir įsakymų, kaip darė mano tarnas Dovydas, tai Aš būsiu su tavimi, tau pastatysiu tikrus namus, kaip pastačiau Dovydui, ir tau duosiu Izraelį.

³⁸Huan, hichi ahi dinga, thu ka honpiak peuhmah na poma ka lampite na zuiha, ka sikha David banga ka sehte leh ka thupiakte jui dinga ka mitmuha thil hoih na hih leh na kiangah ka om jel ding, David adia ka dinkip sak bangin inkuan kip ka hondinkhiak sak dinga, Israelte ka honpe ding hi.

³⁹Tuo Aš pažeminsiu Dovydo palikuonis, tačiau ne visam laikui’ ”.

³⁹Huaijiakin David suan jaw ka hihgim sin hi, Ahihhangin khantawnin jaw ahi kei ding, a chi hi, chiin.

⁴⁰Saliamonas dėl to norėjo nužudyti Jeroboamą, bet Jeroboamas pabėgo į Egiptą pas karalių Šišaką ir pasiliko ten iki Saliamono mirties.

⁴⁰Huchiin Solomonin Jeroboam thath atuma, himahleh Jeriboam a dinga, Aigupta gamah, Aigupta gam kumpipa Sisak kiangah a taia, Solomon sih matan Aigupta gamah a omta hi.

⁴¹Kiti Saliamono darbai ir jo poelgiai bei išmintis yra aprašyta Saliamono darbų knygoje.

⁴¹Solomon tanchin dangte leh, a thilhih tengteng leh a pilna te Solomon thilhih gelhna bu ah atuang ka hia?

⁴²Saliamonas karaliavo visam Izraeliui Jeruzalėje keturiasdešimt metų.

⁴²Solomonin Israel tengteng tunga Jerusalem khuaa vai a hawma sung kum sawmli ahi.Huchiin Solomon a pute kiangah a ihmua, a pa David khopi ah a vui uh; huan, a tapa Rehoboam a sikin a honglal ta hi.

⁴³Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Roboamas pradėjo karaliauti jo vietoje.

⁴³Huchiin Solomon a pute kiangah a ihmua, a pa David khopi ah a vui uh; huan, a tapa Rehoboam a sikin a honglal ta hi.