¹Roboamas nuėjo į Sichemą, kur buvo susirinkę visi izraelitai paskelbti jį karaliumi.

¹Huan, Rehoboam Sekem khuaah a hoha; Israelte tengteng Sekem khuaah kumpipa dia amah bawl dingin a hohkhinta ngal ua.

²Nebato sūnus Jeroboamas, kuris buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono į Egiptą, išgirdo apie tai dar būdamas Egipte.

²Huan, hichi ahi a, Nebat tapa Jerobamin huai thu a najakin (kumpipa Solomon kianga kipana a tai mangna Aigupta gama omlai ahi a, huchiin Jeroboam Aigupta gama om lailai a vasam sak ua; )

³Jie pasiuntė ir pasikvietė jį. Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Roboamui:

³Jeroboam leh Israel kikaikhawmte tengteng a hong ua, Rehoboam kiangah,

⁴“Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime”.

⁴Na pan ka hakkol uh a giksak thei mahmaha: huaijiakin na pa honzat gimna leh, a hakkol gik tak ka tung ua a ngak honhih jang sak inla, huchiin na na kasem ding uh, chiin a hong gen ua.

⁵Jis jiems atsakė: “Eikite ir po trijų dienų sugrįžkite pas mane”. Ir žmonės nuėjo.

⁵Huan, aman a kiang uah, Ni thum sung peuhmah va kikhin khe phot unla, huan, ka kiangah hongpai nawn un, a chi a, Huchiin mipite a kikhin khesakta hi.

⁶Karalius Roboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie stovėdavo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas: “Patarkite man, ką atsakyti tautai”.

⁶Huan, kumpipa Rehoboamin a pa Solomon dam laia a kianga om sek upate, Hiai mipite ka dawn dan ding kizen bang non ngaihtuah pih ua oi? chiin a thu a dong a,

⁷Tie jam kalbėjo: “Jei šiandien būsi tarnas šitiems žmonėms, tarnausi jiems ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo tarnai”.

⁷Huan, amau a kiangah, Tua hiaite sikhaa na oma, a na uh na sepa, amau dawna, a kiang ua thu hoih tak gen na tup leh, khantawnin na sikhain a om ding uh, chiin a gen ua.

⁸Bet jis atmetė senesniųjų duotą patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo ir stovėjo priešais jį.

⁸Himahleh upate hoihsakpih a jui keia, amah toh kivual tangvalte, a kianga omsekte a thu uh adong zota hi.

⁹Jis jiems tarė: “Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?”

⁹A kiang uah, Hiai mipite, ka kianga, Na pan ka tung ua hakkol a ngak hon hihjangsak in, chia genmite ka dawn dan ding kizen bang non ngaihtuah pih ua oi? a chi a.

¹⁰Jaunieji, kurie užaugo kartu su juo, jam kalbėjo: “Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu jį mums palengvink’, taip atsakyk: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas.

¹⁰Huan, a khanvual tangvalten a kiangah, Hiai mipite, Na pan ka hakkol uh a gik sak thei mahmaha, nang honhihjang dih ve, na kianga chimite kiangah, hichibangin chiinla, hichibangin a kiang uah genin:

¹¹Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais’ ”.

¹¹Ka pa kawng sangin ka khutme a lian jaw. Ka pan hakkol gik tak a honna bat saka, ken na hakkol uh ka behlap sin lai hi: ka pan jepnain a honna sawi seka, ken ahihleh aikamin ka honsawi sin hi, chiin, a gen a.

¹²Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo paskyręs, sakydamas: “Sugrįžkite pas mane trečią dieną”,

¹²Huchiin Jeroboam leh mipite tengteng kumpipan, Ni thum nung chiangin ka kiangah hong nawn un, chia ahilh bangin, a ni thum niin Rehoboam kiangah a vahoh ua.

¹³karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai,

¹³Huan, kumpipan mipite khauh takin a na dawnga, jupate phatsak pihlah a pom keia:

¹⁴kaip patarė jaunieji: “Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais”.

¹⁴Tangvalte hoihsak bangin, Ka pan na hakkol uh anagiksaka, ken na hakkol uh ka behlap lai sin, kapan jepnain a honna sawi seka, ken ahihleh aikamin ka hon sawi sin ahi, a chi a.

¹⁵Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Viešpaties, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui.

¹⁵Huchiin kumpipan mipite thu gen a pom ta keia; huai bel Toupa jiak ahi. Toupan Silo mi Ahija zanga, Nebat tapa Jeroboam kianga a thu gen a hihkip theihna dingin.

¹⁶Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: “Mes neturime dalies Dovyde nei paveldėjimo Jesės sūnuje. Izraeli, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais”. Ir Izraelis išsiskirstė į savo palapines.

¹⁶Huan, Israelte tengtengin kumpipan a thugen uh a pom kei chih a theih un, mipiten, David ah tantuan bang I nei ua? Jesai tapa ah gouluah ding I nei sam kei uh: aw Israelte aw, na puanin lam uah pai un; Davad, na inkuan ngaihtuah maiin, chiin kumpipa a dawng uh. Huchiin Israelte a puanin lam uah a paita uh.

¹⁷Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas.

¹⁷Israel suan, Juda gam khua omte bel, a tunguah Rehoboamin vai a hawma.

¹⁸Jis pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę.

¹⁸Huchiin kumpipa Rehoboamin nasem dia a goih teiteite heutu Adoram a sawla; Israelte tengtengin suangin amah a deng ua, a si a. Huan, kumpipa Jerusalem khua tai tumin a kangtalai ah a tuang zok a.

¹⁹Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos.

¹⁹Huchiin Israelte David inkote tungah a nahelta uh, tutanin.

²⁰Visas Izraelis, išgirdęs, kad Jeroboamas grįžęs, pasikvietė jį į susirinkimą ir paskelbė jį viso Izraelio karaliumi. Niekas nebesekė Dovydo namais, išskyrus Judo giminę.

²⁰Huan, hichi ahi a, Israelte tengtengin Jeroboam a hong kik nawn chih a jak un, kikaihkhawmnaa hong dingin a sam sak ua, Israelte tengteng tungah kumpipain a bawlta uh: Juda nam lel lou David inkote jui kuamah a om kei uh.

²¹Roboamas, sugrįžęs į Jeruzalę, surinko visus Judo ir Benjamino giminių vyrus, šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių karių, karui su Izraeliu, kad sugrąžintų karalystę Roboamui, Saliamono sūnui.

²¹Huan, Rehoboamin Jerusalem khua a tun takin Israel inkote doua Solomon tapa Rehoboam gam la nawn dingin Juda inkote tengteng leh, Benjamin nam, mi hangsan ngen a tel khiak, nuai khat leh sing giat tak a khawmkhawm a.

²²Bet Dievo žodis atėjo Dievo vyrui Šemajai:

²²Himahleh Pathian mi Semai kiangah Pathian thu a hongtunga,

²³“Kalbėk Saliamono sūnui Roboamui, Judo karaliui, visiems Judo ir Benjamino namams ir likusiai tautai, sakydamas:

²³Juda gam kumpipa Solomon tapa Rehoboam kiangah leh Juda leh Benjamin inkote tengteng kiangah leh mipi dangte kiangah,

²⁴‘Taip sako Viešpats: ‘Neikite ir nekariaukite su savo broliais izraelitais. Kiekvienas grįžkite į savo namus, nes tai atėjo iš manęs’ ”. Jie pakluso Viešpaties žodžiui ir grįžo, kaip Viešpats liepė.

²⁴Toupan hichiin a chi, Vahoh tou kei un, Israel suan, na unaute vadou sam kei un; na in lam chiat uah pai nawn vek un; hiai hi kei hih ahi, chiin genin, chiin, Huchiin Toupa thu a mang ua, Toupa thu bangin a kik nawn ua, a pai nawn vek uh.

²⁵Jeroboamas pastatydino Sichemą Efraimo kalnyne ir ten apsigyveno. Iš ten išėjęs jis pastatė Penuelio miestą.

²⁵Huchiin Jeroboamin Ephraim tanggam ah Sekem khua a bawla, huaiah a oma; huan, huai a kipanin a pawtkhia, Penuel khua a bawl hi.

²⁶Jeroboamas sakė savo širdyje: “Karalystė gali sugrįžti Dovydo namams.

²⁶Huan, Jeroboamin a lungsimin, Gam David inkotea honghi nawn na mahmah inchia:

²⁷Jei šita tauta eis aukoti į Viešpaties namus Jeruzalėje, tai žmonių širdys atsigręš į jų valdovą, į Judo karalių Roboamą, ir jie, nužudę mane, sugrįš pas Judo karalių Roboamą”.

²⁷Hiai mite khawng Jerusalem khua Toupa ina kithoihnate lan dinga a hoh touh uleh hiai mite lungtangah a Toupa uh, Rehoboan, Juda gam kumpipa lamah a awn nawn mai ding; huchiin kei a honthat ding ua, Juda gam kumpipa Rehoboam lamah a belh nawn mai ding uh ka chi, a chi a.

²⁸Karalius pasitaręs padirbdino du auksinius veršius ir tarė tautai: “Per toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės”.

²⁸Huchiin kumpipan mi a donga, dangkaeng bawngnou lim nih a bawla; a kiang uah, Nou dingin Jerusalem khuaa hoh touh a hak sa lotela; aw endih uh, Aigupta gam akipana honpikhepa na pathiante uh, a chi a.

²⁹Jis pastatė vieną Betelyje, o kitą­ Dane.

²⁹Huan, khat Bethel ah a koiha, khat Dan ah a koih.

³⁰Tai tapo nuodėme, nes tauta eidavo net į Daną jų garbinti.

³⁰Huai thil bel khelhna a honghita hi: mipite lah a niha be dingin Dan phain a hoh ngal ua.

³¹Jeroboamas pastatydino šventyklą aukštumose ir paskyrė kunigų iš žmonių, kurie nebuvo Levio sūnūs.

³¹Huan, mun sang innte a lama, Levi tate hilou, vantang laka mi siampu ding bangin a bawl a.

³²Aštuntojo mėnesio penkioliktą dieną Jeroboamas paskelbė šventę, panašią į tą, kurią švęsdavo Jude, ir aukojo ant aukuro. Taip jis darė Betelyje aukodamas veršiams, kuriuos padirbdino, ir Betelio aukštumoms, kurias įrengė, paskyrė kunigus.

³²Huan, Jeroboam in Juda gama ankuanglui a neih bangmah un kha giatna, huai kha ni sawm leh ni nga ni ankuanglui ni dingin a sep sama, maitamah a hoh tou a; Bethel ah a bawngnou lim bawl kianga kithoihin huchibangin a hih hi: huan, a bawl mun sang siampute Bethel ah a koih hi.Huan, aman a deih banga a seh kha mah, kha giatna, ni sawm leh ni nga niin Bethela a maitam bawl ah a hoh tou a; huan, Israel suante adingin ankuangluina a sepa, maitama gimlim hal dingin a vahoh tou hi.

³³Jis aukojo ant aukuro, kurį pastatė Betelyje, aštunto mėnesio penkioliktą dieną­dieną, kurią jis sumanė savo širdyje, ir paskelbė šventę izraelitams. Ir jis aukojo ant aukuro bei degino smilkalus.

³³Huan, aman a deih banga a seh kha mah, kha giatna, ni sawm leh ni nga niin Bethela a maitam bawl ah a hoh tou a; huan, Israel suante adingin ankuangluina a sepa, maitama gimlim hal dingin a vahoh tou hi.