¹Viešpaties siųstas Dievo vyras atėjo iš Judo į Betelį, kai Jeroboamas stovėjo prie aukuro, norėdamas smilkyti.

¹Huan, ngaiin Juda gam akipan in Pathian mi khat, Toupa thu in Bethel ah a honga: huan, Jeroboam bel maitam chinah gimlim hal ding in ana dinga.

²Jis šaukė prieš aukurą Viešpaties žodžius, sakydamas: “Aukure, aukure! Taip sako Viešpats: ‘Dovydo namams užgims sūnus, vardu Jozijas; jis aukos ant tavęs aukštumų kunigus, kurie čia smilko, ir žmonių kaulus sudegins ant tavęs’ ”.

²Huan, Toupa thuin matam a kikou khuma, maitam aw, maitam, Toupan hichiin a chi, ngaiin, David inkote lakah tapa a min Josia a hong piang dinga, na tunga gimlim hal sekpa, mun sang siampute na tunga kithoihna dingin a honlan dinga, na tungah mihing guhte a honhal ding uh chiin, achia.

³Ir jis davė ženklą tą dieną, sakydamas: “Jūs matysite ženklą, kad Viešpats tikrai taip kalbėjo. Štai aukuras sugrius ir pelenai išbyrės”.

³Huan, huai ni mahin chiamtehna a pia a, hiai toupan chiamtehna ding a chih ahi: ngaiin, maitam a hong khangkham dinga, a tunga meivute a hong bo vek ding, chih, chiin.

⁴Karalius Jeroboamas, išgirdęs Dievo vyro žodžius, kuriuos jis kalbėjo prieš aukurą Betelyje, ištiesė savo ranką ir liepė suimti jį. Jo ranka, kurią jis buvo ištiesęs, padžiūvo ir jis nebegalėjo jos prie savęs pritraukti.

⁴Huan, hichi ahia, Pathian miin Bethel a maitam a kikou khum thu kumpipan a jakin, Jeroboam in, Man uh, chiin maitam akipan in a khut in a sawk a. Huan, mat tuma a sawkna khut a zota a, huchiin a khut a kaikik nawn theita kei.

⁵Aukuras sugriuvo ir pelenai išbyrėjo pagal ženklą, kurį Dievo vyras buvo paskelbęs nuo Viešpaties.

⁵Pathian miin Toupa thua chiamtehna dinga a gen bangin maitam leng a khanga, maitam a meivute leng a bo vek.

⁶Tada karalius tarė Dievo vyrui: “Maldauk Viešpatį, savo Dievą, kad mano ranka būtų atstatyta”. Dievo vyras meldėsi, ir karaliaus ranka buvo atstatyta ir pasidarė, kokia buvo anksčiau.

⁶Huan, Kumpipan a dawnga, Pathian mi kiangah, ka khut a hongdam nawn theihna dingin Toupa na Pathian hehpihna ngen inla, hon thumsak dih ve, achia. Huan, Pathian miin Toupa kiangah a ngena, huan, Kumpipa khut a hongdam nawna, a malam bangmah in hong om nawnta a.

⁷Karalius sakė Dievo vyrui: “Eime pas mane į namus pasistiprinti, ir aš tau atsilyginsiu”.

⁷Huchiin, Kumpipan Pathian mi kiangah, ka in lamah ka kiangah pongpai inla, hongkhawl tawldam tadih ve, huan, kipahman ka honpe ding hi, achia.

⁸Dievo vyras atsakė karaliui: “Jei man duotum pusę savo namų, aš neičiau su tavimi, nevalgyčiau duonos ir negerčiau vandens šitoje vietoje,

⁸Huan, Pathian miin kumpipa kiangah, na in kimkhat zah zong honpe sin mahle chiin, na kiangah ka hongpai tuan kei ding, hiai laiah tanghou ka nein tui himhim ka dawn sam kei ding:

⁹nes Viešpats man taip įsakė: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti keliu, kuriuo atėjai’ ”.

⁹Tanghou va nein tui himhim leng vadawn kenla, na vahohna lampi ah leng kik nawn ken, chia Toupa thua sawl ka hi, achia.

¹⁰Taip jis nuėjo kitu keliu ir negrįžo tuo, kuriuo atėjo į Betelį.

¹⁰Huchiin lampi dangah a paia, Bethela a hongkuana lampi ah a paita kei hi.

¹¹Betelyje gyveno senas pranašas. Jo sūnūs parėję pasakojo jam viską, ką Dievo vyras buvo padaręs tą dieną Betelyje ir ką jis kalbėjo karaliui.

¹¹Bethel khuaah jawlnei putek khat a oma; a tapa khatin huai nia Bethela Pathian mi thilhih tengteng a hilh vek a: kumpipa kianga a thu gente leng a pa uh a hilh lai ua.

¹²Tada tėvas klausė: “Kuriuo keliu jis nuėjo?” Sūnūs parodė kelią, kuriuo nuėjo Dievo vyras.

¹²Huan, a pa un a kiang uah, koilam lampi a tawna? A chi a. A tapaten Juda gam akipana hongpai Pathian mi pai nawna lampi a kawkmuh uh.

¹³Tėvas liepė pabalnoti asilą. Jie pabalnojo asilą, ir jis užsėdęs

¹³Huchiin a tapate kiangah, sabengtung honbawl sak dih uh, a chi a. Huchiin sabengtung a bawl sak ua; huchiin a tuangta.

¹⁴nujojo paskui Dievo vyrą. Radęs jį sėdintį po ąžuolu, klausė: “Ar tu esi Dievo vyras, atėjęs iš Judo?” Jis atsakė: “Taip, aš”.

¹⁴Huan, Pathian mi a delhtaa, toso sing nuaia a tu a vamua: a kiangah, nang na hi maw Juda gam akipana hong Pathian mi? a chi a. Huan, aman, Hi e, a chi a.

¹⁵Tuomet jis sakė: “Eime pas mane į namus ir užvalgyk duonos”.

¹⁵Huchiin aman a kiangah, ka in lamah ka kiangah hong inla, tanghou hongne dih ve, a chi a.

¹⁶Jis atsakė: “Negaliu grįžti su tavimi, nei valgyti duonos, nei gerti vandens su tavimi šioje vietoje,

¹⁶Huan, aman, nang toh kik nawn thei kahi kei, na kianga hong thei leng ka hi sam kei: hiai laiah na kiangah thanghou ka nein tui himhim leng ka dawn sam kei ding:

¹⁷nes man Viešpaties pasakyta: ‘Tau nevalia nei duonos valgyti, nei vandens gerti, nei grįžti tuo keliu, kuriuo atėjai’ ”.

¹⁷Tanghou vanein, tui himhim leng vadawn ken la, na vahohna lampi ah leng kik nawn ken, chia Toupa thua hilh lah ka hi ngal a, a chi a.

¹⁸Jis sakė jam: “Aš irgi esu pranašas kaip ir tu; angelas kalbėjo man Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘Parsivesk jį į savo namus, kad jis galėtų valgyti ir gerti’ ”. Bet jis jam melavo.

¹⁸Huan, aman a kiangah, kei leng nang bang maha jawlnei ka hi vo oi; angelin Toupa thuin, tanghoute nea tuite dawn dingin na in lamah pi kik nawnin, chiin a honhoupih hi, a chi a. Himahleh a kiangah juau a gen ahi.

¹⁹Jie sugrįžo, valgė duonos ir gėrė vandens jo namuose.

¹⁹Huchiin a kiangah a kik nawna, a inah tanghoute a nein tui te a dawnta hi.

²⁰Jiems tebesėdint prie stalo, Viešpaties žodis atėjo pranašui, kuris buvo jį parsivedęs.

²⁰Huan, hichi ahi a, dohkan a um lai un a pi kiknawnpa jawlnei kiangah Toupa thu a hongtunga:

²¹Ir jis šaukė Dievo vyrui, kuris buvo atėjęs iš Judo: “Taip sako Viešpats: ‘Kadangi neklausei Viešpaties ir nesilaikei įsakymo, kurį tau davė Viešpats, tavo Dievas,

²¹Juda gama kipana hongpai Pathian mi kiangah, TOUPAN hichiin a chi, Toupa thu gen na man louha, Toupa na Pathianin thu a honpiak na pom louh jiak leh,

²²bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią Jis tau kalbėjo, kad nevalia joje nei duonos valgyti, nei vandens gerti, tavo lavonas nebus palaidotas tavo tėvų kape’ ”.

²²Na vakik nawna, tanghou vanein tui himhim leng va dawm ken, a chihna mun mahmaha tanghou na neka, tui te na dawn jiakin na luang na pute hana koih ahi tei kei ding, chiin a gen kheta hi.

²³Kai tas pavalgė ir atsigėrė, jis pabalnojo asilą pranašui, kurį buvo parsivedęs.

²³Huan, hichi ahia, tanghou te a neka, tuite a dawn zohin, jawlnei a pi kik nawnpa sabengtung a bawl saka.

²⁴Jam keliaujant, jį sutiko liūtas ir nužudė. Jo lavonas gulėjo ant kelio, o asilas stovėjo šalia jo; taip pat ir liūtas stovėjo šalia lavono.

²⁴Huan, a pai taa lam kalah humpinelkai toh a kituak ua, ana keita hi: huan, a luang lampiah lumlehin a oma, sabengtung a kiangah a dinga, humpinelkai leng luang chin mahah a ding thek.

²⁵Žmonės praeidami ant kelio matė gulintį lavoną ir liūtą, stovintį šalia lavono. Atėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, pasakojo, ką buvo matę.

²⁵Huan, ngaiin, mi ava hoh ua, lampia luang lumleha om leh, luang china humpinelkai ding thek a vamu ua: jawlnei putek pi omna khuaah a va gen uh.

²⁶Tai išgirdęs, pranašas, kuris jį buvo sugrąžinęs iš kelio, tarė: “Tai Dievo vyras, kuris buvo nepaklusnus Viešpaties žodžiui; todėl Viešpats jį atidavė liūtui, kuris jį sudraskė ir nužudė, kaip Viešpats buvo jam kalbėjęs”.

²⁶Huan, lam kal akipan vapi kik nawnpa jawlneiin huai thu a najak takin, Pathian mi, Toupa thu gen mang nuam loupa ei ve: huchiin TOUPAN a kianga a gen, a thu bangbanga TOUPAN humpinelkai kianga pia a, a nahama, a nakeilumta ahi ve, a chi a.

²⁷Savo sūnums jis tarė: “Pabalnokite man asilą”. Ir jie pabalnojo.

²⁷Huan, a tapate kiangah, sabengtung honbawlsak dih uh, chiin a gen a. Huan, a bawl sak ua.

²⁸Nuvykęs jis rado lavoną, gulintį ant kelio, ir asilą su liūtu, stovinčius šalia lavono. Liūtas nelietė nei lavono, nei asilo.

²⁸Huan, a kuantaa, a luang lampia lumleha na om leh, sabengtung leh humpinelkai a luang china na ding thek a vamu a: humpinelkaiin luang a nane nai keia, sabengtung leng a nahihkeh kei.

²⁹Pranašas pakėlė Dievo vyro lavoną, uždėjo jį ant asilo ir pargabeno atgal į miestą, kad apraudotų jį ir palaidotų.

²⁹Huan, jawlneiin Pathian mi luang a doma, sabengtung tungah a koiha, a kikpihtaa: huchiin jawlnei putek omna khuaah sun ding leh vui dingin a la luta hi.

³⁰Jis paguldė lavoną į savo paties kapą ir raudojo: “Ak, mano broli!”

³⁰Huan, a luang amah hanah a siala; huchiin, ka unaupa khawk hina mahmah e! chiin a kah uh.

³¹Jį palaidojęs, jis tarė savo sūnums: “Kai numirsiu, palaidokite mane kape, kuriame palaidotas Dievo vyras; šalia jo kaulų padėkite mano kaulus,

³¹Huan, hichi ahia, a vui khit nungin a tapate kiangah, ka sih chiangin Pathian mi vuina hanah honvui sam u: a guh chin ah ka guhte honkoih un.

³²nes žodis, kurį jis, Viešpačiui įsakius, šaukė prieš aukurą Betelyje ir prieš visas Samarijos miestų aukštumas, tikrai išsipildys”.

³²Pathian thua Bethela maitam leh, Samari gam khopitea mun sang in tengteng a kikoukhumna thu hongtung ngeingei ding lah ahi ngala, chiin a gen a.

³³Po viso to Jeroboamas neatsisakė savo pikto kelio, bet toliau skyrė kunigus aukštumoms iš prasčiausių žmonių. Kas norėdavo, tą jis įšventindavo aukštumų kunigu.

³³Huai thil zohin Jeroboamin a omdan dik lou a tawpsan tuan keia, vantang laka mi mun sang siampu dingin a bawl siampute a om theihna dingun a deihdeih a hihtuam jel hi.Huai thil Jeroboam inkuan khelhna amau ingamsaktu leh khovel akipan hihmagthang geihtu a honghi ta.

³⁴Tai buvo Jeroboamo namų nuodėmė, ir jie buvo sunaikinti bei pašalinti nuo žemės paviršiaus.

³⁴Huai thil Jeroboam inkuan khelhna amau ingamsaktu leh khovel akipan hihmagthang geihtu a honghi ta.