¹Efraimo aukštumoje, Ramoje gyveno vyras, vardu Elkana, efraimas. Jis buvo Cūfo sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo sūnaus Jerohamo sūnus.

¹Ephraim Tang gam Ramathaim-Zophim khua ah mi khat a om a, a min Elkan ahi; huai mi tuh Jeroham tapa ahi a, huai mi tuh Elihu tapa ahi a, huai mi tuh Tohu tapa ahi a, huai mi tuh Ephraim mi Zuph tapa ahi.

²Jis turėjo dvi žmonas: Oną ir Peniną. Penina turėjo vaikų, o Ona neturėjo.

²Huan, ji nih a neia, a khat min Hana ahi, a khat min Penina ahi; huan, Peninain tate a neia, Hanain bel ta a neikei hi.

³Elkana kasmet eidavo iš savo miesto į Šilojų melstis ir aukoti kareivijų Viešpačiui. Du Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, ten buvo Viešpaties kunigais.

³Huan, huai mi bel a khua ua kipanin Silo khua ah Sepaihpawlte TOUPA houpih dingin leh kithoih dingin kum tengin a hohtou sek hi. Huailaiah Eli tapate nih, Hophni leh Phineha, TOUPA siampute a om ua.

⁴Kai Elkana aukodavo, jis duodavo aukos dalį savo žmonai Peninai ir visiems jos sūnums bei dukterims.

⁴Huan, Elkan kithoih ni a hongtunin, a ji Penina leh a tapate leh a tanute tengteng tantuan a bawlsaka;

⁵Bet Onai jis duodavo geriausią dalį, nes ją, nors Viešpats buvo uždaręs jos įsčias, mylėjo.

⁵Hana bel tan nih a bawlsaka: Hana lah a it mahmah ngala, himahleh TOUPAN a sul a bingsak.

⁶Jos priešininkė ją užgauliodavo ir erzindavo, nes Viešpats buvo uždaręs jos įsčias.

⁶Huan, TOUPAN a sul a binsal jiaka a lungkhamna tohthoh tumin a melmain a nahantoh naka,

⁷Taip būdavo kiekvienais metais, kai ji eidavo į Viešpaties namus. Toji taip užgauliodavo ją, kad ji verkdavo ir nevalgydavo.

⁷Huan, huchibanga kum tenga a hih jiakin TOUPA ina a hoh touh peuh chiangin a lungkhamna a tokthou naka; huchiin a kapkapa, an leng a nekei.

⁸Jos vyras Elkana klausė: “Ona, ko verki? Kodėl nevalgai? Ko liūdi? Argi aš tau nesu vertesnis už dešimtį sūnų?”

⁸Huan, a pasal Elkanin a kiangah, Hana, bangachia ahia na kah? Bangachia an nelou na hia? bangachia na lungkham ahia? Tapa sawm sangin leng nanga dingin ka hoihzo ka hia? a chi a.

⁹Ona atsistojo, kai jie pavalgė ir atsigėrė Šilojuje. Tuo metu kunigas Elis sėdėjo prie Viešpaties šventyklos durų.

⁹Huchiin, Silo khuaa a nek ua a dawn khit un Hana a dinga, Huan, Siampu Eli bel TOUPA biakin kong khuam bula a tutna ah a tu hi,

¹⁰Ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė.

¹⁰Huan, Hana bel lungsim haksa mahmah in a oma, TOUPA kiangah a thuma, khase mahmahin a kap hi.

¹¹Ji davė įžadą: “Kareivijų Viešpatie, jei Tu pažvelgsi į savo tarnaitės sielvartą ir mane atsiminsi, ir nepamirši manęs, bet duosi man sūnų, tai aš atiduosiu jį Viešpačiui per visas jo gyvenimo dienas, ir skustuvas nepalies jo galvos”.

¹¹Huan, thu achiama, Sepaihte TOUPA aw, na sikhanu gimna non theihsak hilhiala, non theihgigea, na sikhanu non mangngilh louha, na sikhanu tapa na piak leh, a damsung teng ken leng TOUPA ka pe thuk sam dinga, a lu leng met ahi himhim kei ding, a chi a.

¹²Ji ilgai meldėsi Viešpaties akivaizdoje, o Elis stebėjo jos lūpas.

¹²Huan, hichi ahi a, TOUPA maa a thum sanlaiin Eliin a muk phun a nachiamteha,

¹³Ona kalbėjo savo širdyje, jos lūpos judėjo, bet balso nesigirdėjo. Todėl Elis palaikė ją girta

¹³Hanain a kungsimin a muk kia a tanga, a aw bel jak ahikei: huaijiakin Eliin zukham a sa hi.

¹⁴ir tarė: “Ar ilgai būsi girta? Išsipagiriok”.

¹⁴Huchiin Eliin a kiangah, bangtan ahia khama na om nilouh sin? Na uain koih mang dih, a chi a.

¹⁵Ona atsakė: “Ne, viešpatie, aš esu nelaiminga moteris; aš negėriau nei vyno, nei stipraus gėrimo, tik išliejau savo širdį Viešpačiui.

¹⁵Huan, Hanain, Kham kei veng e, Pu, numei lungsim lungkham mahmah ka hi; uain leng, Zu chik leng ka dawn hetkei, TOUPA maah ka lungsim ka suahkhia ahi zaw.

¹⁶Nelaikyk savo tarnaitės Belialo dukra, nes iš didelio sielvarto ir skausmo aš kalbėjau”.

¹⁶Na sikhanu Belial tanu dingin hon ngoh het ken: lungsim a dimlet ka lungkim louhna leh ka lungkhamna ka gen ahi, chiin a dawng a,

¹⁷Elis tarė: “Eik ramybėje, o Izraelio Dievas teįvykdo tavo prašymą”.

¹⁷Huan, Eliin, Lungmuang takin paiin, Israelte Pathianin na thil nget nang honpia heh, chiin a dawnga,

¹⁸Ji atsakė: “Duok savo tarnaitei atrasti malonę tavo akyse”. Po to ji nuėjo, valgė ir nebeliūdėjo.

¹⁸Huan, aman, Na sikhanu na mittung hen, a chi a, Huchiin Numei a paitaa, an a nea, lungkham mel a puta kei hi.

¹⁹Anksti rytą atsikėlę ir pagarbinę Viešpatį, jie grįžo į savo namus, į Ramą. Elkana pažino savo žmoną Oną, ir Viešpats atsiminė ją.

¹⁹Huan, jing piin a thou ua, TOUPA a bia ua, a pai ua, Rama khuaa a in uh a tung nawnta uh: huan, Elkanin a ji Hana a kithuahpiha: huan, TOUPAN amah a thei gige hi.

²⁰Po kurio laiko Ona pagimdė sūnų ir jį pavadino Samueliu, sakydama: “Iš Viešpaties jį išmeldžiau”.

²⁰Huchiin huchi ahi a, Hanain nau a paia, huan a hun a hongtunin tapa a neia; TOUPA ka nget ahi, chiin a min dingin Samuel asa hi.

²¹Kai Elkana ėjo su visais savo namiškiais aukoti Viešpačiui kasmetinę auką ir atlikti įžadą,

²¹Huchiiin, Elkan leh a inkote tengteng TOUPA maa kum tenga a kithoihna uh lan ding leh a thuchiam uh tangtun dingin a hongpai tou ua.

²²Ona nėjo. Ji sakė savo vyrui: “Aš neisiu, iki berniuką nujunkysiu. Po to jį nuvesiu Viešpaties akivaizdon ir ten paliksiu visam laikui”.

²²Hana bel a hoh tou kei; a pasal kiangah, Kei zaw naupang in nawinek a tawp masiah ka hohtou tei kei ding; haui hun chiangin TOUPA maa a kilat theihna dingin ka pi ding, huailaiah a om nilouh ta ding, a chi a.

²³Jos vyras Elkana jai atsakė: “Daryk, kaip tau atrodo teisinga, pasilik namuose, iki jį nujunkysi. Viešpats tepatvirtina savo žodį”. Ji pasiliko ir žindė sūnų, iki jį nujunkė.

²³Huan, a pasal Elkanin a kiangah, Hoih di na chih jelin hihin; a nawi nek na tawpsak tanin omin; ahihhangin TOUPAN a thu hihkip ngeingei hen, a chi a, Huchiin a nawi nek tawp masiah numei bel a omta a, a tapa nawi a nesak hi.

²⁴Nujunkiusi jį, ji paėmė berniuką, tris jaučius, efą miltų bei odinę vyno ir nuvedė jį į Šilojų Viešpaties šventyklon. Berniukas buvo dar mažas.

²⁴Huan, nawi nek a tawp sakin, tangbuang ephah khat leh uain saidawium khat tawiin bawng thum toh a pi tou a, Silo khuaa TOUPA in ah a paipiha: naupang lah a naupang lai mahmah a.

²⁵Papjovė jautį ir nuvedė berniuką pas Elį.

²⁵Huan, bawngtal a gou a, naupang Eli kiangah a pia.

²⁶Ona sakė: “Mano viešpatie, kaip tu gyvas, aš esu ta pati moteris, kuri čia stovėjo tavo akivaizdoje ir meldėsi Viešpačiui.

²⁶Huan, aman, Pu aw, na hinna lou in ka gen ahi, kei zaw aw Pu, hiailaia na kianga dinga TOUPA kianga thumnu numei ka hi ngeihi.

²⁷Aš prašiau šito sūnaus. Viešpats išklausė mano prašymą ir suteikė, ko prašiau.

²⁷Hiai naupang ngenin ka thum ahi; huan, TOUPAN ka nget a hon peta;Huaijiakin ken keng TOUPA kiangah ka lan ahi: a damsung tenga TOUPA adia lat ahi, a chi a. Huan, huailaiah TOUPA a bia.

²⁸Aš jį atvedu Viešpačiui, kad visą savo gyvenimą jis Jam priklausytų”. Ir jis pagarbino ten Viešpatį.

²⁸Huaijiakin ken keng TOUPA kiangah ka lan ahi: a damsung tenga TOUPA adia lat ahi, a chi a. Huan, huailaiah TOUPA a bia.