¹Dovydas, pabėgęs iš Ramos Najoto, atėjo pas Jehonataną ir klausė: “Ką padariau, kuo nusikaltau, kuo nusidėjau tavo tėvui, kad jis ieško mano gyvybės?”

¹Huchiin David bel Rama khuaa Naioth akipan a taia, Jonathan kiangah a hoha, bang ka hiha ahia? bang ahia ka tatsiatna? Na pa tungah bang ahia ka hihkhelha hichi taka honthah a tum mai jen? A chi a.

²Jis jam atsakė: “Dieve gink! Tu nemirsi; štai mano tėvas visais reikalais tariasi su manimi. Kodėl jis šitą reikalą slėptų nuo manęs? Taip nebus”.

²Huan, aman, that lou e: na si hetkei ding; ngaiin, ka pan kei hon theisak louin bangmah himhim lianin neu leh a hih ngeikeia, bangding mahmahin ahia hiai thute kei a hon im ding? A hon im kei hial ding, a chi a.

³Dovydas atsakė: “Tavo tėvas gerai žino, kad aš radau malonę tavo akyse, ir galvoja: ‘Jehonatanas to neturi žinoti, kad nesisielotų’. Kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela­tarp manęs ir mirties tik žingsnis”.

³Huan, Davidin, na pan lah na hon houpihdan a thei tel mahmah ngala; Jonathanin hiai jaw thei dah heh, huchilouin jaw a lungkham sin tel mai, a chi ahi ding: hitamahleh TOUPA hinna leh na hinna louin ka gen hi, sihna toh ka kikal uh kal khat lel ahi, chiin uang takin a gen a.

⁴Jehonatanas atsakė Dovydui: “Padarysiu viską, ko trokšta tavo siela”.

⁴Huchiin Jonathanin David kiangah, na hinnain a deih peuhpeuh ka hon hihsak jel ding, a chi a.

⁵Dovydas sakė Jehonatanui: “Štai rytoj yra jaunas mėnulis. Aš turėčiau su karaliumi sėdėti prie stalo. Leisk man eiti ir pasislėpti laukuose iki trečios dienos vakaro.

⁵Huan, Davidin Jonathan kiangah, ngai in, jingchianga kha de ding ahi a, kumpipa kianga ankuang um ngeingei ding ka hi a; himahleh a ni thum ni nitaklam tanphain gamlaka bu dingin ka kuan zo ding.

⁶Jei tavo tėvas pasiges manęs, sakyk: ‘Dovydas labai prašė manęs leisti jam eiti į savo miestą Betliejų, kur jo visa šeima aukos kasmetinę auką’.

⁶Huan, na pan ka omlouh a hon theih khiaka a hih leh, Davidin a khua Bethlehem a va hoh jual a hon ngen ngutnguta; a inkuan ua dinga a kum teng kithoih hun uh ahi a, na na chiin.

⁷Jei jis sakys: ‘Gerai’, tai tavo tarnas bus saugus, o jei jis labai supyks, tai žinok, kad jis yra numatęs pikta.

⁷Huan, a hoih vo oi, a chih leh na sikha a lungmuang dinga; himahleh a heh leh thil hoihlou hih a tum ahi chih thei maiin.

⁸Suteik malonę savo tarnui, nes tu padarei sandorą su manimi prieš Viešpatį. Bet jei aš nusikaltau, tu pats nužudyk mane. Kam tau mane vesti pas savo tėvą?”

⁸Huaijiakin na sikha hoihtakin hihin; na sikha lah TOUPA thukhun ah na lutpihta ngala; himahleh tatsiatna nei ka hih leh nangmahin hon that maiin; bangdingin na pa kiangah non pi chitchiat dia? A chi a.

⁹Jehonatanas atsakė: “Tebūna tai toli nuo tavęs. Jei sužinosiu, kad mano tėvas yra numatęs tau pikta daryti, kodėl tau nepraneščiau?”

⁹Huan, Jonathanin, that lou e; na tunga thil hoihlou hih ka pan a tum chih ka thei peuhmah leh nang kon hilh sin keia hia? a chi a.

¹⁰Dovydas klausė Jehonatano: “Kas man praneš, jei tavo tėvas rūsčiai tau atsakys?”

¹⁰Huchiin Davidin Jonathan kiangah, na pan bou takin honna dawngta leh kuan a honhilh dia? A chi a.

¹¹Jehonatanas atsakė Dovydui: “Eikime į lauką”. Juodu išėjo į lauką.

¹¹Huan, Jonathanin David kiangah, pai dih, gamlakah I va hoh peuhmah ding, a chi a. Huchiin gamlakah a vahoh khawm uh.

¹²Jehonatanas tarė Dovydui: “Viešpats, Izraelio Dievas, tebūna liudytojas. Jei aš rytoj ar trečią dieną sužinosiu iš savo tėvo, kad jis tau palankus, ir nepranešiu tau,

¹²Huan, Jonathanin David kiangah TOUPA Israelte Pathian a theipa hi hen; jingchiang hichilh hunin hiam, ni thum niin hiam ka pa ka vadawp hun chia, ngai in, David tungtang thu a hoihlam a hihleh na kianga mi sawlin ka honhilh sin keia hia?

¹³tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau. Jei mano tėvas sumanęs pikta prieš tave, aš tau pranešiu ir tave išsiųsiu, kad galėtum eiti ramybėje, o Viešpats bus su tavimi, kaip Jis buvo su mano tėvu.

¹³Huan, ka pan na tungah thil hoihlou hih ut bang hita leh, ka honhilh louha, lungmuang tak ana pai theihna dia ka honkhah kei leh, TOUPAN Jonathan a bawlbawlin bawl henla, huai sanga thupiin leng; huan, TOUPA na kiangah om hen, ka pa kianga a om jel bangin.

¹⁴Ir tu, jei aš būsiu gyvas, parodyk man Viešpaties gerumą, kad nemirčiau.

¹⁴Huan, ka sih louhna dinga ka damsung kiaa TOUPA hehpihna hon musak hilouin;

¹⁵Ir neatimk savo maloningumo nuo mano namų per amžius, kai Viešpats išnaikins visus Dovydo priešus žemėje”.

¹⁵Khantawnin ka inkote leng na hehpih tawp ken; TOUPAN David melma leitung akipana a hihman khit vek phain leng tawp ken, a a chi a.

¹⁶Taip Jehonatanas padarė sandorą su Dovydo namais, sakydamas: “Viešpats teatkeršija visiems Dovydo priešams”.

¹⁶Huchiin Jonathanin, David melmate lakah TOUPAN a phut ding chiin David inkote kiangah thu a khung a.

¹⁷Jehonatanas dar kartą prisiekė Dovydui, nes mylėjo jį kaip savo sielą.

¹⁷Huan, Jonathanin amah a itna louin David kiangah a kichiam nawn hi; amah hinna a it bang geihin lah a it ngala.

¹⁸Tada Jehonatanas tarė: “Rytoj jaunas mėnulis, tavęs pasiges, nes tavo vieta prie stalo bus tuščia.

¹⁸Huchiin Jonathanin a kiangah, jingchianga kha de ding ahia; na ut mun a vuak sin jiakin na omlouh a kilang ngei sin a.

¹⁹Po trijų dienų sugrįžk ir eik į tą vietą, kurioje buvai anksčiau pasislėpęs, ir atsisėsk šalia Ezelio akmens.

¹⁹Ni thum na om nungin pai suk pah inla, tumaa thil a hongom laia na bukna munah na hoh inla, Ezel suang chinah na om gigein.

²⁰Aš paleisiu tris strėles į tą pusę, lyg šaučiau į taikinį.

²⁰Huan, muitum bangin thal thum a sikah ka honlawn dinga.

²¹Tada aš pasiųsiu berniuką atnešti strėles. Jei sakysiu berniukui: ‘Strėlės guli šiapus tavęs, surink jas!’, tuomet tau negresia pavojus, kaip Viešpats gyvas.

²¹Huan, ngaiin, kuan inla, thalte vamu khiain, chiin naupang ka sawl ding. Naupang kianga, en in, na thalte na nunglam ah a om, la inla hongpaiin, ka chihleh TOUPA hinna louin ka gen hi, nanga dingin a galmuanhuaiin lau ding omlou ahi ding.

²²O jei tarsiu jam: ‘Strėlės guli už tavęs!’ tada eik, nes tave siunčia Viešpats.

²²Ahihhangin naupang kianga, en in, thalte na pamlam ah a om uh, ka chih leh pai mang maiin; TOUPAN a honpai mangsak ahi ding.

²³O dėl mudviejų pasižadėjimo, tai Viešpats bus tarp tavęs ir manęs amžinai”.

²³Huan, nang leh ken thil I gensa tungtang thu ah ngaiin, nang toh I kalah TOUPA a om tawntung ahi, a chi a.

²⁴Dovydas pasislėpė laukuose. Jauno mėnulio dieną karalius atsisėdo valgyti.

²⁴Huchiin David gamlakah a bua; huan, kha a hong de a kumpipa ankuang umin a tu a.

²⁵Karalius kaip paprastai atsisėdo į savo vietą prie sienos, Jehonatanas atsistojo, ir Abneras atsisėdo šalia karaliaus, o Dovydo vieta liko tuščia.

²⁵Huan, kumpipa thu ni danga a tutna ngei bang kianga a tutna ah a tu a; huan, Jonathan a dinga, huan, Abner Saula kiangah a tu a; David mun bel a vuak hi.

²⁶Saulius tą dieną nieko nesakė, manydamas, kad Dovydui kas nors atsitiko ir jis yra susitepęs.

²⁶Himahleh Saulain huai niin bangmah a gen kei: A tungah thil banghiam a oma a siangthou lou hiam ahi ding, a siangthou lou ahi ngei ding, a chi sima.

²⁷Bet kai Dovydo vieta buvo tuščia kitą dieną, Saulius tarė savo sūnui Jehonatanui: “Kodėl Jesės sūnus nei vakar, nei šiandien neatėjo valgyti?”

²⁷Huan, hichi ahi a, kha det jing a ni nih niin David mun a vuak lailaia; huchiin Saulain a tapa Jonathan kiangah, bang achia Jesai tapa jan leh tuni a ankuang um dinga hong lou ahia? a chi a.

²⁸Jehonatanas atsakė Sauliui: “Dovydas labai prašė manęs išleisti jį į Betliejų,

²⁸Huan, Jonathanin Saula a dawnga, Davidin Bethlehema hoh a hon ngen ngutnguta,

²⁹sakydamas: ‘Leisk man eiti, nes mūsų šeima aukos mieste auką ir mano brolis liepė man atvykti. Jei radau malonę tavo akyse, išleisk mane aplankyti savo brolių’. Todėl jis neatėjo prie karaliaus stalo”.

²⁹Hon hohsak teiteiin, ka inkoten khua ah kithoihna nei dingin a hon thukhak chintena, huchiin non hehpih theih leh hon hohsak inla, ka unaute ka unaute ka vaveh ding, a chi a. Huaijiakin kumpipa dohkan ah a hong kei hi, a chi a.

³⁰Tada Saulius labai užsirūstino ir tarė Jehonatanui: “Tu iškrypėlės ir maištininkės sūnau, argi aš nežinau, kad tu išsirinkai Jesės sūnų savo ir savo motinos gėdai?

³⁰Huaiin Jonathan tungah Saula a heh guiha, a kiangah, nang, numei genhak leh paupeng tapa, Jesai tapa na zahlakna ding leh na nu vuaktanna zahlaksak dingin na tel chih ka theikei mahmaha hia?

³¹Kol Jesės sūnus bus gyvas, tu nebūsi karaliumi ir neturėsi karalystės. Pasiųsk, kad jis būtų atvestas pas mane, nes jis turi mirti”.

³¹Jesai tapa hiaia aom sung teng hihkip na hikei dinga, na gam leng. Huaijiakin samsak pah inla, ka kiangah honpi sakin, a sih ngeingei ding ahi, a chi a.

³²Jehonatanas atsakė savo tėvui Sauliui: “Kodėl jis turi būti nužudytas? Ką jis padarė?”

³²Huan, Jonathanin a pa Saula a dawnga, a kiangah, bangdingin maw hihlup ding a hih? Bang a hiha? A chi a.

³³Tada Saulius sviedė ietį, norėdamas jį perdurti. Taip Jehonatanas suprato, kad jo tėvas buvo apsisprendęs Dovydą nužudyti.

³³Huan, Saulain khoh tumin a teipi a vana; huchi a hih jiakin Jonathanin a pan David thah a natum ngeina hi chih a theia.

³⁴Jehonatanas labai supykęs atsikėlė nuo stalo ir nieko nevalgė antrą mėnesio dieną; jis buvo labai susirūpinęs dėl Dovydo, kurį jo tėvas paniekino.

³⁴Huchiin Jonathan bel dohkan akipanin heh mahmah kawmin a dinga, huai kha ni nih niin an a um teita kei hi; a pan David a zahlak sak mahmah jiakin a lungkham piha ahi.

³⁵Rytą Jehonatanas išėjo į lauką tuo laiku, kurį buvo sutaręs su Dovydu, ir berniukas buvo su juo.

³⁵Huan, hichi ahia, jingsangin Jonathan naupang nou piin gamlakah David toh a mun sehsa uah a hoh a.

³⁶Jehonatanas sakė berniukui: “Bėk, surink strėles, kurias paleisiu”. Berniukui bėgant, jis paleido strėlę.

³⁶Huan, a naupang kiangah, tai inla, ka thal lotte vazongin, a chi a. Huan, naupang a tai laiin, a pamlamah thal a lawna.

³⁷Jam nubėgus iki vietos, kur nukrito strėlė, Jehonatanas šaukė: “Ar strėlė nėra už tavęs?”

³⁷Huan, naupang Jonathan lot kiakna mun a vatun leh Jonathanin naupang a sama, thal na pamlamah ahi kei maw? a chi a,

³⁸Ir Jehonatanas šaukė berniukui: “Greičiau! Skubėk! Nesustok!” Jehonatano berniukas surinko strėles ir atnešė savo valdovui.

³⁸Huan, Jonathanin a naupang a sama, hong mengin, kin in, zekai ken, a chi a. Huan, Jonathan naupangin thalte a tawm khawma, a pu kianglam ah a paita hi.

³⁹Berniukas nieko nežinojo. Tik Jehonatanas ir Dovydas žinojo, ką tai reiškia.

³⁹Himahleh naupangin bangmah a theikei a, Jonathan leh David kiain thil omdan a thei uh.

⁴⁰Tuomet Jehonatanas padavė savo ginklus berniukui ir liepė juos nunešti į miestą.

⁴⁰Huan, Jonathanin a naupang kianga galvan a piaa, a kiangah, pai inla, khua ah nana paipihin, a chi a.

⁴¹Berniukui nuėjus, Dovydas pakilo iš už akmenų, parpuolė veidu į žemę ir tris kartus nusilenkė. Juodu pasibučiavo ir ilgai verkė, bet labiausiai Dovydas.

⁴¹Huan, Jonathanin a pai takin David a om mun simlam pang akipan a dinga, maia lei siin chibai thumvei a buka; huan, a kitawp ua, a kap tuaktuak ua, David bel a uang tuanse a.Huan, Jonathanin David kiangah. lungmuangtakin paiin aw, TOUPA nang toh I kalah leh ka suante leh na suante kalah khantawnin om hen, chiin TOUPA minin I kichiam tuaktuak khinta hi, a chi a. Huchiin a dinga, a paitaa; huan, Jonathan bel khua ah a lutta hi.

⁴²Pagaliau Jehonatanas tarė Dovydui: “Eik ramybėje, nes mudu prisiekėme Viešpaties vardu, sakydami: ‘Viešpats bus tarp tavęs ir manęs, tarp mano palikuonių ir tavo palikuonių per amžius’ ”.

⁴²Huan, Jonathanin David kiangah. lungmuangtakin paiin aw, TOUPA nang toh I kalah leh ka suante leh na suante kalah khantawnin om hen, chiin TOUPA minin I kichiam tuaktuak khinta hi, a chi a. Huchiin a dinga, a paitaa; huan, Jonathan bel khua ah a lutta hi.