¹Dovydas nuėjo, o Jehonatanas sugrįžo į miestą.

¹Huchiin David bel Nob khua ah siampu Ahimelek kiangah a hoha: huan, Ahimelekin ling kawmin David a na dawna, a kiangah, bangchidana hia tangtat na chia, kuamah paipih na neih louh? A chi a.

²Dovydas atėjo į Nobą pas kunigą Ahimelechą. Ahimelechas, sutikęs Dovydą, nusigando ir klausė: “Kodėl tu atėjai vienas, be palydovų?”

²Huan, Davidin siampu Ahimelek kiangah, kumpipan thil hih dingin thu a honpiaa, ka kiangah, ka hon thihihsak tup himhim leh ka hon thupiak kuamahin theikei heh, a chi bikbeka: huan, tangvalte na omna ding mun khawng bang ka sepa.

³Dovydas atsakė kunigui Ahimelechui: “Karalius man įsakė sutvarkyti vieną reikalą ir sakė man: ‘Niekas neturi žinoti, kokiu reikalu tave siunčiu ir ką tau įsakau’. Aš su savo tarnais susitiksiu sutartoje vietoje.

³Huchiin bangbang ahia na khuta om? Tanghou beu nga honpia inla, a hihkeileh na neih lamlam leng, a chi a.

⁴Dabar, jei turi ką po ranka, duok man­penkis duonos kepalus ar ką surasi”.

⁴Huan, siampuin David a dawnga, tanghou nazong ka neikeia, tanghou siangthou bel ka nei; tangvalte numei laka a kihepkhiak peuhmah uleh, a chi a.

⁵Kunigas atsakė Dovydui: “Neturiu paprastos duonos, tik šventos. Kad jaunuoliai būtų susilaikę bent nuo moterų”.

⁵Huan, Davidin siampu a dawnga, a kiangah, tu ni thum sung numei lakah himhim ka kihemkhe vek taktak uhi; ka hongpawt khiak sin laiin leng tangvalte tuiumbelsuan a siangthou hi, koikoi hiama hoh mawkmawk lel ding ka hi na ua; tuni ngailin houh a tuiumbelsuan uh na siangthouna semin chia; a chi a.

⁶Dovydas atsakė kunigui: “Moterų nelietėme jau trys dienos, nuo to laiko, kai išėjome. Jaunuolių indai šventi, o jei kelias suteptas, tai duona bus šventuose induose”.

⁶Huchiin siampuin tanghou siangthou a peta a: huailaiah lah tanghou koih a lak ni ua tanghou luma khen dinga TOUPA ma akipana a lakpen uh kia loungal tanghou dang lah a om ngal keia.

⁷Tada kunigas davė jam šventos duonos, nes neturėjo kitos, tik padėtinę, kuri buvo paimta iš Viešpaties akivaizdos pakeičiant ją šviežia duona.

⁷Huan, huai niin Saula sikhate laka mi khat TOUPA maa zekaisak a om a oma; a min Doeg ahi a, Edom mi, Saula gan chingmi laka heutu pen ahi.

⁸Tą dieną ten buvo edomitas Doegas, vienas Sauliaus tarnų. Jis buvo Sauliaus piemenų vyresnysis.

⁸Huan, Davidin Ahimelek kiangah, teipi hiam, namsau hiam na kem kei maw? kumpipa maa man-gan a kiphatmoh jiakin ka namsau leh ka galvan a bangmah ka hontawi mankei hi, a chi a.

⁹Dovydas paklausė Ahimelecho: “Ar neturi čia ieties ar kardo? Kadangi karaliaus reikalas buvo labai skubus, nepasiėmiau nei kardo, nei kito ginklo”.

⁹Huan, siampuin, Philistia mi Goliath, Ela guam a na thahpa namsau, ngai in, siampu puanak liah ah puana tuam in a om thek hi; huaia na lak nop leh lain, huai kia loungal a dang a om kei, a chi a. Huan, Davidin, huai vala om de, hon pe dih ve leh, a chi a.

¹⁰Kunigas tarė: “Kardas filistino Galijoto, kurį nukovei Elos slėnyje, yra čia, įvyniotas į audinį už efodo. Jei nori, pasiimk jį, nes kito čia nėra”. Dovydas tarė: “Nėra jam lygaus, duok jį man”.

¹⁰Huchiin David a dinga, huai niin Saula kihtain a tai manga, Gath kumpipa Akis kiangah a hohta hi.

¹¹Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus, atvyko pas Gato karalių Achišą.

¹¹Huan, Akis sikhaten a kiangah, hiai mi a gam kumpipa uh David ahikei maw? Saulain a sang a sang athat, Davidin a sing a sing, chia lou kawmin a tungtang thu lain a sa juajua uh ahikei maw? a chi ua.

¹²Achišo tarnai klausė: “Argi tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi ne apie jį moterys šokdamos dainavo: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas­dešimtis tūkstančių’ ”.

¹²Huan, Davidin huai thute a lungsimin a paia, Gath kumpipa Akis a kihta mahmah.

¹³Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo.

¹³Huchiin a maah a omdan a hihlamdanga, a mitmuh un a kihaisak ek hi, kongkhakte bang a pham ekeka, a khamul khawngah chil a luang sak zungzung maimah hi.

¹⁴Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos.

¹⁴Huchiin Akis in a sikhate kiangah, en ta unla, mi hai ahih lah na thei gige ngal ua, bangdia ka kianga honpi na hi ua?Mihai ka kitaksap jiakin hia hiai mi a haidan hihlang dia ka maa na honpi uh? Hiai mi ka in ah a honglut tel mahmah ding maw? a chi a.

¹⁵Achišas kalbėjo savo tarnams: “Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane?

¹⁵Mihai ka kitaksap jiakin hia hiai mi a haidan hihlang dia ka maa na honpi uh? Hiai mi ka in ah a honglut tel mahmah ding maw? a chi a.

¹⁶Ar man neužtenka pamišėlių, kad dar šitą man atvedėte, jog šėltų mano akyse? Nejaugi jį vesite ir į mano namus?”