¹Samuelis mirė, visi izraeli tai susirinko, apraudojo jį ir palaidojo jo namuose Ramoje. Dovydas pakilo ir nuėjo į Parano dykumą.

¹Huan, Samuel a sita; huan, Israel mi tengeng a kisam khawm ua, a kah uh. Rama khuaa a in ah a vui uh. Huan, David a thou a, Paran gamdai ah a hoh suk hi.

²Maone gyveno vyras, kuris turėjo nuosavybę Karmelyje. Jis buvo labai turtingas: turėjo tris tūkstančius avių ir tūkstantį ožkų. Kartą jis kirpo avis Karmelyje.

²Maon khua ah mi khat a oma, a neihlelam Karmel tangah a om hi; mi thupi tak ahia, belam sang thum leh kel sang a nei a: Karmel tangah a belam mul a meta.

³Jo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos­Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų.

³Huai mi min Nabal ahi; a ji min Abigail ahi: huai numei bel teitak mel hoihtak ahia; pasalpen bel chihhak tak leh gilou tak ahi a; Kaleb suan ahi.

⁴Dovydas išgirdo dykumoje, kad Nabalas kerpa avis.

⁴Huan, Davidin gamdai akipanin nabalin a belam mul a met chih a naja a.

⁵Jis pasiuntė dešimt jaunuolių ir sakė jiems: “Eikite į Karmelį pas Nabalą ir pasveikinkite jį mano vardu.

⁵Huchiin Davidin tangval sawm a sawla, tangvalte kiang Davidin, Karmel tangah vahohtou unla, huan, Nabal kiangah hoh unla ka minin chibai vabuk un:

⁶Sakykite jam: ‘Ramybė tebūna tau, ramybė tavo namams ir ramybė viskam, ką turi.

⁶Huan, mi neizoupa kiangah hichiin honchi un; nang tungah, na inkuante tungah, na neih tengteng tungah khamuanna om hen.

⁷Sužinojau, kad kerpamos tavo avys. Tavo piemenys buvo su mumis. Mes jiems nieko blogo nepadarėme ir jiems nieko netrūko, kol jie buvo Karmelyje.

⁷Na belam mul metmite a om uh chih ka najaa: na belam chingmite ka kiangah a om sek ua, a poi uh bangmah ka khoih kei ua, Karmel tanga a om sung himhim un bangmah a tan kei uh.

⁸Paklausk savo jaunuolių, ir jie tau patvirtins. Teatranda šitie jaunuoliai malonę tavo akyse, nes atėjome gerą dieną. Todėl prašau, duok, ką ras tavo ranka, savo tarnams ir savo sūnui Dovydui’ ”.

⁸Na tangvalte dong lechin a honhilh mai ding uh: huchiin hiai tangvalte na na hehpihin: a kilawmni taka hong ka hi uh; na neih bangbang na sikhate leh na tapa David na nape dih ve a chi vachi un, a chi a.

⁹Dovydo jaunuoliai atėję kalbėjo Nabalui visus tuos žodžius Dovydo vardu ir laukė atsakymo.

⁹Huan, David tangvalte a vatun un Davidin minin huai thu tengteng Nabal kiangah a gen ua, a daihsan uh.

¹⁰Nabalas atsakė Dovydo tarnams: “Kas yra Dovydas? Kas yra Jesės sūnus? Šiandien yra daug pabėgusių nuo savo valdovų tarnų.

¹⁰Huan, Nabalin David sikhate a donga, David kua ahia oi? Jesai tapa kua ahia oi? Tulaiin sikha tampi pute taimang san a tam ua.

¹¹Argi aš atiduosiu duoną, vandenį ir mėsą, kurią prirengiau kirpėjams, žmonėms, apie kuriuos nežinau, iš kur jie?”

¹¹Ka tanghou te, ka tui te leh ka belam mul metmite adia ka goh kuate ahi ua chih leng theih louhte ka pe mahmah dia hia? a chi a.

¹²Dovydo jaunuoliai grįžo atgal ir papasakojo jam viską, ką buvo girdėję.

¹²Huchiin David tangvalte a kihei ua, a kik nawn ua; huai thute tengteng a honghilh uh.

¹³Dovydas tarė savo vyrams: “Kiekvienas prisijuoskite kardą”. Visi apsiginklavo ir maždaug keturi šimtai vyrų sekė Dovydą, o du šimtai pasiliko prie daiktų.

¹³Huan, Davidin a mite kiangah, na namsau uh kuah chiat un, a chi a. Huan, a namsau uh a kuah chiat ua; Davidin leng a namsau a kuaha, mi za li takin David a jui tou ua; huan, mi za nih van vengin a om ua.

¹⁴Tuo metu vienas Nabalo tarnų pranešė Nabalo žmonai Abigailei: “Dovydas atsiuntė iš dykumos pasiuntinius mūsų šeimininko pasveikinti, o tas juos išplūdo.

¹⁴Huan, tangval khatin Nabal ji Abigail kiangah, ngai in, Davidin gamdai akipanin ka pu uh chibai buk dingin mi a honsawla, aman a na sala.

¹⁵Tie vyrai buvo mums labai geri. Jie mums nepadarė jokios skriaudos, mes nieko nepasigedome per visą laiką, kurį praleidome drauge su jais.

¹⁵Himahleh huaite lah ka tunguah a hoih mahmah ua, ka poi uh bangmah a khoih kei ua, gamlaka ka om lai ua ka om khawm sung tengteng uh bangmah ka tan kei uh:

¹⁶Jie buvo mums siena naktį ir dieną, kai bandą ganėme netoli jų.

¹⁶Belam chinga a kiang ua ka om sung tengteng un sun leh jan kou adingin kulh ahi mai uh.

¹⁷Taigi dabar pagalvok ir nuspręsk, ką darysi. Nelaimė tikrai gresia mūsų šeimininkui ir visai jo šeimynai. Jis yra Belialo vaikas, su kuriuo neįmanoma kalbėti”.

¹⁷Huaijiakin bang ahia na hih sin hoihtakin ngaihtuah dih ve; ka pu uh tungah leh a inkuante tengteng tungah thil hoihlou hih tum a om uhi; amah lah a Belial tapa mahmaha, kuamah houpih theih lah ahi ngal keia, chiin a gen ua.

¹⁸Abigailė skubiai paėmė du šimtus duonos kepalų, dvi odines vyno, penkias paruoštas avis, penkis saikus skrudintų grūdų, šimtą džiovintų vynuogių kekių, du šimtus figų pyragaičių ir sukrovė ant asilų.

¹⁸Huan, Abigailin kintakin tanghou beu za nih toh, uain thawl nih toh, belam nga huan dia mansa sipsip toh, vaimim kan buk nga toh, grep gah phou keu bawk ja toh, theipi beu za nih toh a la khawma, sabengtung posak hi.

¹⁹Ji įsakė savo tarnams: “Eikite pirma manęs, o aš eisiu paskui jus”. Savo vyrui Nabalui ji nieko nesakė.

¹⁹Huan, a sikha tangvalte kiangah, ka maah na pai jel unla, ngai un, ka honjui ding, a chi a. Himahleh a pasal nabal a hilh kei.

²⁰Jodama ant asilo kalno pašlaite, ji sutiko Dovydą ir jo vyrus, ateinančius priešais.

²⁰Huchiin hichibang ahi a, a sabengtung tunga a tuana, tang sang sing laka a pai suk laiin, ngai in, David leh a miten a honjuan ua; huchiin a kituak uh.

²¹Dovydas buvo pasakęs: “Veltui saugojau dykumoje visa, kas Nabalui priklauso taip, kad jis nieko nepasigedo. Jis man atsilygino piktu už gera.

²¹Davidin, a bangmah a mansak louhna dingin gamdai ah hiai mipa neih tengteng a thawn lelin ka naven sak a nahi mahmah ve; thil hoih lah thil hoihlouin a hondinta mai ngala.

²²Tegul Dievas tai ir dar daugiau padaro su Dovydo priešais, jei iki ryto palikčiau gyvą bent vieną jo vyrų”.

²²Jingchiang jingsang khovak phaa amaha tengteng laka pasal naupang khat kia lel leng ka hawi peuhmah leh Pathianin David melmate a lohloh loh heh, huai sanga thupijawin leng hih hen, a chita ngala.

²³Abigailė, pamačiusi Dovydą, skubiai nulipo nuo asilo, parpuolė prieš Dovydą ir nusilenkė iki žemės.

²³Huan, Abigailin David a muhin a sabengtung akipan a kum suk zoka, David maia lei siin chibai a buk a.

²⁴Parpuolusi prie jo kojų, kalbėjo: “Valdove, ant manęs tebūna kaltė. Meldžiu, leisk savo tarnaitei kalbėti ir išklausyk ją.

²⁴Huan, a khebulah a khupboha, keimahin, pu aw, keimah mahin thulimlouhna ka khu ding, huan, na sikhanuin na bila jakah thu gen henla na sikhanu thugen hehpihtakin ngaihkhiak sakin.

²⁵Mano valdove, prašau nekreipti dėmesio į tą Belialo žmogų Nabalą, nes koks jo vardas, toks ir jis pats. Nabalas jo vardas ir jis pilnas kvailumo. Aš, tavo tarnaitė, nemačiau savo valdovo jaunuolių, kuriuos buvai atsiuntęs.

²⁵Pu aw, Belial mi Nabal bangmahin sim ken; a min bangbang ahi geih hi; Nabal a hina maha, a hai ahi; kei na sikhanuin jaw ka pu honsawl tangvalte ka na mukha kei hi.

²⁶Dabar, mano valdove, kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela, Viešpats sulaikė tave, kad nenusikalstum, praliedamas kraują ir keršydamas savo ranka. Tavo priešai, kurie siekia pikto mano valdovui, tegul tampa kaip Nabalas.

²⁶Huaijiakin tuin pu aw, TOUPA hinna leh na hinna louin ka gen hi, ka mu mahmah kei hi, TOUPAN sisan suah lou ding leh na khuta phu la lou dingin lah nang honbawl ngala, na melmate leh ka pu hoihlouhna zongmite Nabal bang hi mai uhen.

²⁷Štai dovanos, kurias tavo tarnaitė atgabeno savo valdovui, atiduok jas jaunuoliams, kurie seka mano valdovą.

²⁷Huan, hiai ka pu adia na sikhain kipahman ka hontawi ka pu honjui tangvalte piak hi hen.

²⁸Atleisk savo tarnaitei nusikaltimą. Viešpats tikrai pastatys mano valdovui tvirtus namus, nes tu kovoji Viešpaties kovas ir tavyje nerasta blogio per visas tavo dienas.

²⁸Na sikhanu tatlekna hehpihtakin ngaidamin; TOUPAN ka pu innkuan kiptak dingin a phut ngeingei dia, ka pu lah TOUPA kidounate dou ahi ngala; na damsung tengin nangmah gitlouhna himhim muh ding a om kei ding.

²⁹O jei kas tave persekiotų ir tavo gyvybės ieškotų, tai Viešpats, tavo Dievas, saugos tave, o tavo priešų sielas Jis nusvies kaip mėtykle.

²⁹Nang hondelh ding leh na hinna hihmang dingin mite hong kisa mahle uh, ka pu hinna jaw TOUPA na Pathian toh hinna gak laka gak ahi dinga; na melmate hinna bel vaisuanglot kuanga lot bangin a lawn mang ding.

³⁰Kai Viešpats įvykdys visa, ką Jis tau pažadėjo, ir tave padarys Izraelio valdovu,

³⁰Huan, hichi ahi dinga, TOUPAN na tungtang thua a thil hoih achiam bang teng ka pu tunga a hih chianga Israelte kumpipa ding a a honbawl chiangin,

³¹tai nereikės mano valdovui liūdėti ir jo širdis nesigrauš, kad be reikalo praliejai kraują, norėdamas pats atkeršyti. Kai Viešpats padarys gera mano valdovui, atsimink savo tarnaitę”.

³¹Ajiak om loua sisan na suah louha, ka puin phu na lak louh nanga dingin lungkhamna himhim ahi kei dinga, ka pu adingin leng lungkimlouhna hi him ahi sam kei ding; huan, TOUPAN ka pu tunga thil hoih a hih hun chiangin na sikhanu thei gigein, a chi a.

³²Dovydas atsakė Abigailei: “Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šiandien atsiuntė tave manęs pasitikti.

³²Huan, davidin Abigail kiangah, tunia kei honna dawn dinga honsawlpa TOUPA, Israelte Pathian phatin om hen:

³³Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti.

³³Huan, na lemtheihna vualjawlin om henla, huan, nang sisan suah mohna akipana hon humnu leh keimah khuta phu la lou dinga honbawlnu leng vualjawlin om hen.

³⁴Tikrai, kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris man neleido tavęs nuskriausti, jei nebūtum paskubėjusi manęs pasitikti, iki ryto aušros nebūtų likę Nabalui nė vieno vyro”.

³⁴Kei hondawn dinga hongpawtkhe pah lou hilechin TOUPA, Israelte Pathian hinna louin ka gen hi, jingchiang khovak phain Nabal tuh naupang khat lel leng ka hawisak het kei ding, a chi a.

³⁵Dovydas priėmė iš jos viską, ką ji jam atgabeno, ir tarė: “Eik rami į savo namus. Aš paklausiau tavo balso ir tavęs nepaniekinau”.

³⁵Huchiin Davidin a thil hontawite a laa: huan, a kiangah, lungmuang takin na in lamah pai tou ta inla; huan, na thu ka mang hi, na nget pen ka honsan sak hi, a chi a.

³⁶Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Jis tuo metu buvo iškėlęs namuose karališką puotą. Nabalas buvo linksmas ir labai girtas, todėl ji jam nieko nesakė iki ryto.

³⁶Huan, Abigail bel Nabal kiangah a hoh toua, huan, ngaiin, a in ah kumpipa ankuanglui bang maiin ankuang a naluia, a kham mahmah jiakin Nabal bel a maitai ngial hi: huaijiakin ajingsang khovak masiah bangmah a hilh kei hi.

³⁷Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė jame ir jis sustingo kaip akmuo.

³⁷Huan, hichi ahi a, jinglama Nabal uain kham a halh in a jiin huai thute a hilha, a lung a dai duaka, suang bangin a hong omta hi.

³⁸Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė.

³⁸Huan, hichi ahi a, ni sawm nungin TOUPAN Nabal tungah khut a kha a, a sita hi.

³⁹Dovydas, išgirdęs, kad Nabalas mirė, tarė: “Palaimintas Viešpats, kuris įvykdė teismą Nabalui už man padarytą įžeidimą ir apsaugojo mane nuo pikto. Viešpats sugrąžino Nabalo nusikaltimą ant jo galvos”. Ir Dovydas pasiuntė pasiuntinius ir kalbėjo Abigailei, kad nori ją vesti.

³⁹Huan, Davidin Nabala a si chih a jakin, ka minsiatna dinga Nabal thilhih akipana hon genpiha, a sikha thil hoihlou hih lou honkhampa TOUPA phatin om hen; Nabal thil hoihlou hih TOUPAN amah tung mahah a kesak ta hi, a chi a. Huan, Davidin Abigail a ji dinga vahoupih dingin mi a sawla.

⁴⁰Dovydo tarnai, nuėję pas Abigailę į Karmelį, jai kalbėjo: “Dovydas mus atsiuntė pas tave pasakyti, kad jis nori tave vesti”.

⁴⁰Huan, David sikhaten Karmel tanga Abigail kiang a tun touh un, Davidin a ji dinga nang honpi dingin a honsawl, chiin amah a houpih ua.

⁴¹Ji nusilenkė iki žemės ir tarė: “Štai tavo tarnaitė, kad tarnautų ir plautų savo valdovo tarnų kojas”.

⁴¹Huan, a thou a, a maia lei siin chibai a buka, ngaidih ua, na sikhanu uh ka pu sikhate khe sil dinga sikha ka hi, a chi a.

⁴²Abigailė skubiai pasiruošė, užsėdo ant asilo ir su penkiomis tarnaitėmis sekė paskui Dovydo pasiuntinius ir tapo jo žmona.

⁴²Huchiin Abigail a thou zoka, sabengtung tungah a tuanga, a nungjui nungak ngate toh David mi sawlte a jui ua, a jiin a omta hi.

⁴³Dovydas dar vedė Ahinoamą iš Jezreelio, ir jos abi buvo jo žmonos.

⁴³Davidin Jezreela mi Ahinaom leng a napikhina; huchiin a ji dingin a om tuaktuak uh.Saulain lah a tanu Mikal David ji Galim khuaa mi Lais tapa Palti toh a na kitengsakta a.

⁴⁴Saulius atidavė savo dukterį Mikalę, Dovydo žmoną, Laišo sūnui Palčiui iš Galimo.

⁴⁴Saulain lah a tanu Mikal David ji Galim khuaa mi Lais tapa Palti toh a na kitengsakta a.