¹Zifiečiai, atėję į Gibėją, pranešė Sauliui, kad Dovydas slapstosi Hachilos kalvose, prie Jesimono.

¹Huan, Zipte bel Gibea ah Saula kiangah a hoh ua, David gamdai china Hakila tangah a bu ahi kei maw? chiin a vagen ua.

²Saulius su trimis tūkstančiais Izraelio rinktinių vyrų ėjo į Zifo dykumą ieškoti Dovydo.

²Huchiin Saula a thou a, Zip gamdai ah Israel mite lak akipan telkhiak chiat mi sang thum piin Zip gamdai ah David zong dingin a hoh sukta uh.

³Jis pasistatė stovyklą Hachilos kalvoje, prie Jesimono. Dovydas buvo dykumoje ir matė, kad Saulius ėjo į dykumą jo ieškoti.

³Huan, Saulain gamdai chin, lamkalah Hakila tangah panmun a bawla. David bel gamdai ah a om theka; huan, Saula amah zongin gamdai ah a hong chih a thei a.

⁴Tada Dovydas išsiuntė žvalgus ir sužinojo, kad Saulius tikrai atėjo.

⁴Huaijiakin Davidin enkhemite a sawla, Saula a hong taktak chih a thei telta hi.

⁵Dovydas atėjo į tą vietą, kurioje Saulius buvo pasistatęs stovyklą. Dovydas matė vietą, kur atsigulė Saulius ir Nero sūnus Abneras, jo kariuomenės vadas. Sauliaus palapinė buvo stovyklos viduryje, o kariai miegojo aplinkui.

⁵Huan, David a thou a, Saula panmun bawlna ah a hoha: huan, Davidin Saula leh a sepaih heutu, Ner tapa Abner lupna a mu a: Saula bel kangtalai umsungah a luma, a kimah miten ommun a bawl uh.

⁶Dovydas tarė hetitui Ahimelechui ir Cerujos sūnui Abišajui, Joabo broliui: “Kas eis su manimi į Sauliaus stovyklą?” Abišajis atsakė: “Aš eisiu”.

⁶Huchiin Davidin Hit mi Abimelek leh Joab unau Zerui tapa Abisai kiangah, Saula panmunah kua ahia ka kianga hong ding? Chiin a gen a. Huan, Abisaiin, kei na kiangah ka hongsuk sam ding, a chi a.

⁷Dovydas ir Abišajis, naktį nuėję tarp žmonių, rado Saulių miegantį palapinėje, o jo ietis buvo įsmeigta į žemę galvūgalyje. Abneras ir kariai gulėjo aplink jį.

⁷Huchiin David leh Abisai mipite omna ah janin a vahoh ua: huan, ngaiin, Saula bel kangtalai umsungah a naluma, a lu lamah a teipi lei ah a siat tala: Abner leh mite bel a kimah a lum ua.

⁸Abišajis tarė Dovydui: “Dievas šiandien atidavė tavo priešą į tavo rankas. Leisk man jį vienu smūgiu prismeigti ietimi prie žemės”.

⁸Huan, Abisaiin David kiangah, tuniin Pathianin na melma na khuta honpia ei ve; huaijiakin teipiin khatveiin leiah kon sun den suk ding aw? ka sun tuan nawn kei ding, a chi a.

⁹Dovydas atsakė Abišajui: “Nežudyk jo! Kas pakeltų ranką prieš Viešpaties pateptąjį ir liktų nekaltas?

⁹Himahleh Davidin Abisai kiangah, hihmang thang ken, TOUPA sathau nilh tunga khut khaa mohlou kua a om theia? A chi a.

¹⁰Kaip Viešpats gyvas, Viešpats jį ištiks, ir ateis jo diena mirti, arba jis žus kare!

¹⁰Huan, David mahin, TOUPA hinna louin ka gen hi. TOUPAN a tungah khut kha na ve: a hihkeileh leng a sih ni a hongtungna ding; ahihkeileh leng, kidouna ah a hoh dia, a mangthang mai ding.

¹¹Apsaugok, Viešpatie, kad pakelčiau savo ranką prieš Viešpaties pateptąjį! Dabar imk jo galvūgalyje įsmeigtą ietį bei vandens ąsotį ir eikime”.

¹¹TOUPA sathau nilh tungah khut ka kha het kei ding: a lu kiang china teipi leh tuithawl ahihleh la lechin ake, huan I pai ding, a chi a.

¹²Dovydas paėmė ietį ir vandens ąsotį nuo Sauliaus galvūgalio, ir jie išėjo. Niekas nematė, nežinojo ir nepabudo; jie visi miegojo, nes Viešpats siuntė jiems gilų miegą.

¹²Huchiin Davidin Saula lu kiangchina teipi leh tuithawl a laa, a pai nawnta ua, kuamahin a mu kei ua, kuamahin a phawk un a khanglou sam kei uh: TOUPAN nuamtaka a ihmut sak jiakin a ihmu vek uhi.

¹³Dovydas perėjo į kitą pusę ir atsistojo kalno viršūnėje iš tolo, kad tarp jų būtų didelis atstumas.

¹³Huchiin David bel gal khat lamah a hoha, gamla kuamah mualvum ah a dinga; a kikal uh gamlapi ahi.

¹⁴Jis šaukė žmonėms bei Nero sūnui Abnerui: “Argi neatsiliepsi, Abnerai?” Abneras atsiliepė: “Kas tu esi, kad šauki karaliui?”

¹⁴Huan, Davidin mipite leh Ner tapa Abner bel, Abner, na hondawng kei dia hia? chiin a sama. Huchiin Abnerin a dawnga, Kumpipa sam vial kua na hia? a chi a.

¹⁵Dovydas atsakė Abnerui: “Tu esi galingas vyras. Kas tau lygus Izraelyje? Kodėl nesaugojai karaliaus, savo valdovo? Vienas žmogus buvo atėjęs karaliaus, tavo valdovo, nužudyti.

¹⁵Huan, Davidin Abner kiangah, mi hangsan na hi kei maw? Israelte lakah nang bang kua a oma? Bangchidan ahia kumpipa na pu na ven louh? Kumpipa na pu hihmang dingin kua hiam khat a hongpai hi.

¹⁶Negerai padarėte. Kaip Viešpats gyvas, jūs verti mirties, nes jūs nesaugojote savo valdovo, Viešpaties pateptojo. Kur dingo karaliaus ietis ir vandens ąsotis, kurie buvo jo galvūgalyje?”

¹⁶Na thilhih dan a hoih kei. TOUPA hinna louin ka gen hi, TOUPA sathau nilh na pu na ven hoih louh jiakin si mai dia kilawm na hi. Kumpipa lu china teipi leh tuithawl om koia om a hitaa en him dih, a chi a.

¹⁷Saulius, atpažinęs Dovydo balsą, tarė: “Ar tai tavo balsas, Dovydai, mano sūnau?” Dovydas atsakė: “Taip, mano valdove karaliau.

¹⁷Huan, Saulain David aw a theia, tua na aw hia, ka tapa David? A chi a. Huan, Davidin, he toupa, kumpipa aw, ka aw ahi a, a chi a.

¹⁸Kodėl, mano valdove, persekioji savo tarną? Ką aš padariau? Kuo nusikaltau?

¹⁸Huan, bangjiakin ahia ka puin a sikha a delh? Bang thil ka hiha ahia? a khut ah thil gilou banga hia om?

¹⁹Mano valdove karaliau, prašau, išklausyk savo tarno. Jei Viešpats tave sukurstė prieš mane, tepriima Jis auką, o jei žmonės­tegul jie būna prakeikti Viešpaties akivaizdoje, nes jie išvarė mane, kad neturėčiau dalies Viešpatyje, sakydami: ‘Eik ir tarnauk svetimiems dievams’.

¹⁹Huaijiakin toupa, ka puin a sikha thu ngaikhia hen. Kei dou dinga na lungtang tokthoupa TOUPA a hihleh thillat pom teitei henla; mihing tate a hih uleh bel TOUPA ah hamse thuakin om uhen, pai inla, pathian dangte na semin, chia TOUPA gou ka luah theihlouhna dinga tunia hondelh mang lah ahi ngal ua.

²⁰Tenebūna pralietas mano kraujas Viešpaties akivaizdoje, nes Izraelio karalius išėjo ieškoti blusos kaip žmogus, kuris medžioja kurapką kalnuose”.

²⁰Huaijiakin ka sisan TOUPA muh phak louhin leiah luang kei heh; vengkeng gem dinga tang khawnga mi a gamvak bang un Israel kumpipa uihik leltak zong dinga pai khia ei ve, a chi a.

²¹Saulius atsakė: “Aš nusidėjau. Sugrįžk, mano sūnau Dovydai, aš tau nieko blogo nedarysiu, nes mano siela buvo brangi tavo akyse šiandien. Aš kvailai elgiausi ir labai klydau”.

²¹Huchiin Saulain, ka nakhialta hi; ka tapa David, hongpai nawn in: tunia na mitmuha ka hinna a manphat mahmah jiakin bangmah himhim ka hihta kei ding hi: ngai in, thil haihuai mahmah ka nahihtaa, ka nak khelh mahmah hi, a chi a.

²²Dovydas atsakė: “Štai tavo ietis, karaliau! Tegul vienas iš tavo jaunuolių ateina ir ją paima.

²²Huan, Davidin a dawnga, toupa aw, teipi en dih, tangval khat hong henla hong la hen.

²³Viešpats atlygins kiekvienam už jo teisumą ir ištikimybę. Viešpats buvo atidavęs tave šiandien į mano rankas, bet aš nepakėliau rankos prieš Viešpaties pateptąjį.

²³Huan, TOUPAN mi chih a diktat man uleh a muanhuai man uh a pe sina: tuniin TOUPAN ka khut ah nang a honpe naa, TOUPA sathau nilh tungah ka khut ka lik nuam keia ahi.

²⁴Ir štai, kaip šiandien buvo vertinga tavo gyvybė mano akyse, taip vertinga tegul būna ir mano gyvybė Viešpaties akyse; tegul Jis išlaisvina mane iš visų bėdų”.

²⁴Huan, ngaiin, tunia na hinna ka honmantamsak mahmah bangin TOUPAN ka hinna hon mantamsak henla, mangbatna tengteng akipan hon honkhe leh, a chi a.Huchiin Saulain David kiangah, ka tapa David, vualjawlin omin; thilhihtheitak in na om dinga, na zou jel ding, a chi a. Huchiin David a paia, huan, Saula a mun lamah a pai nawnta hi.

²⁵Saulius atsakė Dovydui: “Būk palaimintas, mano sūnau Dovydai! Tu daug padarysi ir pasieksi”. Po to Dovydas nuėjo savo keliu, o Saulius sugrįžo į savo vietą.

²⁵Huchiin Saulain David kiangah, ka tapa David, vualjawlin omin; thilhihtheitak in na om dinga, na zou jel ding, a chi a. Huchiin David a paia, huan, Saula a mun lamah a pai nawnta hi.