¹Roboamas nuėjo į Sichemą, kur buvo susirinkę visi izraelitai paskelbti jį karaliumi.

¹Huan, Rehoboam bel Sekem khua ah a hoh a; Israel te tengteng Sekem khua ah kumpipa dia bawl dingin ahoh khintangal ua.

²Nebato sūnus Jeroboamas, kuris buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono į Egiptą, išgirdęs apie tai, sugrįžo iš Egipto.

²huan, hichi ahi a, Nebat tapa Jeroboam in huaithu ana zak in (kumpipa Solomon kiang akipan a taimang na Aigupta gama omlai ahingal a) Aigupta gam akipan Jeroboam ahong pai nawn a

³Jie pasiuntė ir pakvietė jį. Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Roboamui:

³Mi asawl ua, avasam ua; huchiin Jeroboam leh Israelte tengteng ahong pai ua. Rehoboam kiangah,

⁴“Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime”.

⁴Na pan ka hakkol uh agik sak mahmah seka; huaijiakin napan honzat gim na leh a hakkol giktak ka tung ua a koih hon suk jang sak inla, huchiin na naa ka sem diing uh, chiin a gen ua.

⁵Jis jiems tarė: “Po trijų dienų sugrįžkite pas mane”. Ir žmonės nuėjo.

⁵Huan, aman akiang uah Nithum khit chiang in hong pai non jaw un, a chi a. Huchiin mipite kihem khia uhi.

⁶Karalius Roboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie buvo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas: “Patarkite man, ką atsakyti tautai”.

⁶Huan, kumpipa Rehoboam in, Hiai mipite dawnna diing thupha bang ahia non hilh diing uh? chiin, apa Solomon damlai a akianga omsek upate a dong a.

⁷Tie jam kalbėjo: “Jei būsi malonus šitiems žmonėms, patiksi jiems ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo tarnai”.

⁷Huan, amau akiangah, Hiai mipite na hehpiha na kipahsaka, a kiang ua thu hoih tata nagen leh khantawnin na mite ahi diing uh, chiin agen uhi.

⁸Bet jis atmetė senesniųjų duotą patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo ir stovėjo priešais jį.

⁸Himahleh, hoihsakpih apom kei a, amah khanvualpih tangvalte akiang a omsekte a dong zosop hi.

⁹Jis jiems tarė: “Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?”

⁹Akiang uah, Hiai mipite ka kiang a, Napan ka tung ua hakkol akoih hon hih zangsak in chia gen mite ka dawn dan diing hoih bang ahia non hilh diing uh? a chi a

¹⁰Jaunieji, užaugę kartu su juo, jam kalbėjo: “Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu mums jį palengvink’, atsakyk taip: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas.

¹⁰Huan, a khanvualpih tangvalten a kiangah hiai mipite napan a hakkol uh ahih gik thei mahmah a, nang jaw hon hih zangsak jaw in na kiangah chimite kiangah hichiin chi inla, hichiin akiang uah gen in, kapa kawng sang in akhut zung a gol jaw

¹¹Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais’ ”.

¹¹Kapan hakkol diktak a honna posak a ken ahihleh na hakkol uh behlap lai sin kaka: kapan khetna in nou ahon sawi jel a, ken ahihleh aikam a hon sawi sin kaka chiin agen ua.

¹²Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo sakęs: “Sugrįžkite pas mane trečią dieną”,

¹²Huchiin Jeroboam leh mipite tengteng kumpipan nithum khit chiang in hong non un, chia ahilh bang in anithum ni in Rehoboam kiangah ava hoh ua

¹³karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai,

¹³Kumpipan amau gum takin a dawng a, kumpipa Rehoboamin upate phatsak apom kei a;

¹⁴kaip jaunesnieji jam buvo patarę: “Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais”.

¹⁴Tangvalte phatsak pih bangin, kapan na hakkol uh anahihgik a, ken huai behlap diing kahi; kapan khetnain nou a honna sawi a, ken jaw aikama nou hon sawi ding kahi, a chi a.

¹⁵Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Dievo, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui.

¹⁵Huchiin kumpipan mite thugen a apom ta kei a huai bel Pathian jiak ahi, TOUPAN Silo mi Ahija zang a, Nibat tapa Jeroboam kiangah a tnhu gen sa akipsak theih na diing in

¹⁶Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: “Mes neturime dalies Dovyde nė paveldėjimo Jesės sūnuje. Visi Izraelio vyrai, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais”. Visi izraelitai nuėjo į savo palapines.

¹⁶Huan, kumpipan athu uh a pom kei uh chih Israelte tengteng in atheih un mipiten, David ah tantuan bang ahia I neih uh? Jesai tapa ah gouluah ding inei sam kei uh: Israel mite aw, na puan in lam chiat uah pai un: David, nainnkuansung ngaihtuah mai in, chiin kumpipa a dong uhi. huchiin Israelte tengteng apuan in lam uah apai ta uh

¹⁷Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas.

¹⁷Israel suan, Juda gam khua a omte bel atung uah Rehoboam alal a

¹⁸Karalius Roboamas pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę.

¹⁸Huchiin kumpipa Rehoboamin nasem dia achih teitei te heutu Hadoram asawl a; amah huai Israelte tengteng suang in ana deng ua, asita hi. huan kumpipa Rehoboam Jerusalem khua a tai tum in a kangtalai ah atuang pah a.Huchiin Israelte David inkote tungah ahong hel ta ua, tutan in.

¹⁹Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos.

¹⁹Huchiin Israelte David inkote tungah ahong hel ta ua, tutan in.