¹Šebos karalienė, išgirdusi apie Saliamoną ir norėdama jį išmėginti sunkiais klausimais, atvyko į Jeruzalę su labai didele palyda ir kupranugariais, nešančiais kvepalus, gausybę aukso ir brangiųjų akmenų. Atėjusi pas Saliamoną, ji kalbėjosi su juo apie viską, kas buvo jos širdyje.

¹Huan, Solomon minthandan Seba kumpinu in ana jak in Solomon thu haksa pipi a ettel tum in nungjui mi tampi pi in sa ngawngsaute a banghiam gimlim te leh dangkaeng tampi leh suangmanpha te pua in Jerusalem ah a hoh toua: huan, Solomon kiang a vatun touh in, a lungsim a om tengteng suahsiang vek in a houpih hi,

²Saliamonas atsakė jai į visus klausimus. Nebuvo nieko, ko Saliamonas nebūtų galėjęs jai atsakyti.

²Huan Solomon in athu dot tengteng a dawng vek a: Solomon in a dawn theihlouh himhima omkei hi.

³Šebos karalienė, pamačiusi Saliamono išmintį ir namus, kuriuos jis pasistatė,

³Huan, Seba kumpinun Solomon pilna leh a inlam, amuh in,

⁴jo stalo valgius, tarnų būstus, patarnautojų laikyseną bei apdarus, vyno pilstytojus bei jų apdarus, įėjimą į Viešpaties namus, nebegalėjo susilaikyti

⁴A dohkan a nekdingte, a sikha te tutdante, a nasemte nasep dante, aki vat dante uh, a nou pe mite leh a ki vat dante uh, TOUPA in a avahoh touhna te, a am ahai hial hi.

⁵ir tarė karaliui: “Ką girdėjau savo krašte apie tavo darbus ir išmintį, yra tiesa.

⁵Kumpipa kiang ah, Na thil hih teleh na pildan thuthang ka gam a kanajak a dik mahmah ngut hi,

⁶Aš netikėjau žodžiais, kol neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Iš tikrųjų nė pusės apie tavo išmintį man nebuvo papasakota. Tu viršiji tai, ką apie tave girdėjau.

⁶Himahleh keimah mit mahmah a ka hong muh masiah a gen kia uh ka um theikei a, ngai in, na pildan thupi kimkhat leng a honna hilh sam ua hia: na minthan kana jak dan nakpiin na khup ve.

⁷Laimingi tavo žmonės ir laimingi tavo tarnai, kurie nuolat yra priešais tave ir girdi tavo išmintį.

⁷Na mite nak hamphat na uh e, hiai nasikha na kiang a om gige a na pilna thu ngaikhe veute hampha hina tel uh e!

⁸Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris pamėgo tave ir pasodino į savo sostą, kad būtum Viešpaties, savo Dievo, karaliumi. Kadangi Dievas myli Izraelį ir nori jį išlaikyti per amžius, Jis padarė tave jų karaliumi teismui ir teisingumui vykdyti”.

⁸TOUPA na Pathian, na tung a pipak, a kumpipa dinga a laltutphah a hon tutsakpa TOUPA na pathian phat in om hen: na pathian in Israelte khantawn a hih kip ding in a it a, huaijiak in diktat taka vaihawm ding in a kumpipa ding ua nang hon bawl eive, achi a.

⁹Šebos karalienė padovanojo karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso, labai daug kvepalų ir brangiųjų akmenų; niekad nebuvo tokių kvepalų, kokius Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui.

⁹Huchiin kumpipa kiang ah dangkaeng talent ja leh sawmnih leh bang hiam gimlim tampi mahmah le suang mantam te apia a, Seba kumpinun kumpipa Solomon bang hiam gimlim a piak bang himhim a om kei hi.

¹⁰Hiramo ir Saliamono tarnai pargabeno aukso iš Ofyro, raudonmedžio ir brangiųjų akmenų.

¹⁰Huan, Solomon sikha te leh Huram sikha te Ophir akipan a dangkaeng va po ten algum sing leh suangmantam a hon pua uh,

¹¹Iš raudonmedžio buvo padaryti laiptai Viešpaties namams, psalteriai ir arfos giesmininkams; anksčiau tokių niekas nebuvo matęs Judo žemėje.

¹¹Huan, kumpipan Olgum sing TOUPA in leh kumpipa in umna ding leh lasa mite a dinga kaihging leh pekging dingin a bawl a: huchibang Juda gama tumalam in a mu ngeikei uhi.

¹²Karalius Saliamonas davė Šebos karalienei viską, ko ji norėjo ir prašė. Jis jai dovanojo daugiau, negu ji jam atgabeno. Po to ji su savo palyda grįžo į savo kraštą.

¹²Huan, Seba kumpinun a thil apiak simlouh in kumpipa Solomon in a deih a pesam a, huchiin a gam lamah heute toh apai nonta uhi.

¹³Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus,

¹³Huchiin Solomon kiang a kumkhat sunga dangkaeng hong lut gikdan dangkaeng talent jaguk leh sawm guk leh guk buk ahi.

¹⁴neskaičiuojant to, ką atgabendavo karaliui Saliamonui prekybininkai ir keliaujantieji pirkliai, Arabijos karaliai ir krašto valdytojai.

¹⁴Mi ompolhte leh sumsinmi te hontawi sim hetlouh in: huan, Arabia kumpipa tengteng leh gam ukpa ten Solomon kiang ah dangkaeng te, dangkasik te a hon tawi sek uhi.

¹⁵Karalius Saliamonas padarė du šimtus didžiųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas kiekvienam skydui po šešis šimtus šekelių aukso,

¹⁵Huan, kumpipa Solomon in dangkaeng suk pekin lumlian chi zanih a bawl a lumlian khatin dangkaeng sekel jaguk a deih hi.

¹⁶ir tris šimtus mažųjų skydų iš kalto aukso, sunaudodamas vienam po tris šimtus šekelių aukso. Karalius juos sudėjo namuose iš Libano medžio.

¹⁶Huan, dangkaeng sukpek in lum ja thum a bawl a; lum khat in dangkaeng sekel ja thum a deih a; huaite Lebanon gammang In a koih hi.

¹⁷Karalius padarė didžiulį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį grynu auksu.

¹⁷Huan, kumpipan Saiha paak laltutphah thupi tak a bawl behlap a, dangka keleu ngen in a luan hi.

¹⁸Sostas turėjo šešis laiptus ir auksinį pakojį. Abiejose sosto pusėse buvo rankoms atramos, du liūtai stovėjo šalia tų atramų.

¹⁸Laltutphah ah akal touhna siksan gukte, laltutphah toha zop, dangkaeng khe ngakna te, a ban ngakna bul a ding humpineilaki lim nih te a om hi.

¹⁹Be to, dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.

¹⁹Huan, siksanguk lang tuak tungah humpi nelkai sawm le nih a ding ua: huchi bang koilai gamah leng a bawl ngei kei uh.

²⁰Visi karaliaus Saliamono geriamieji indai ir namų iš Libano medžio indai buvo gryno aukso. Nieko nebuvo iš sidabro, nes jis neturėjo vertės Saliamono laikais.

²⁰Kumpipa Solomon nou tengteng dangkaeng vek hi a, huan, Lebanon Gammang Ino tuiumbelsuan tengteng leng dangkaeng keleu vek ahi; Solomon damlaiin dangkasik bangmah in a simkei uh.

²¹Karaliaus laivai plaukiojo į Taršišą kartu su Hiramo tarnais. Kas treji metai Taršišo laivai grįždavo su auksu, sidabru, dramblio kaulu, beždžionėmis ir povais.

²¹Kumpipan long hon, Huram sikha te, Tarsis a hoh sek kikop pih anei a, kum thu m hal zeel in, Tarsis long honin dangkaeng te, dangkasik te, saiha te, jawng te, utong te, a hon paw sek hi.

²²Karalius Saliamonas pranoko visus žemės karalius savo turtais ir išmintimi.

²²Huchiin in kumpipa Solomon in khovel kumpipa tengteng hauhlam ah leh pil lam ah a khup vek.

²³Visi žemės karaliai siekė išvysti Saliamoną, norėdami išgirsti jo išmintį, kurią Dievas buvo įdėjęs į jo širdį.

²³Huchiin pathian in a lungtang a akoih, a pilnathu ngai khe ding in, kunpipa tangteng in Solomon ahon zuan huthut uhi.

²⁴Kiekvienas atgabendavo jam dovanų: sidabrinių ir auksinių daiktų, rūbų, ginklų, kvepalų, žirgų ir mulų; taip buvo kasmet.

²⁴Huan, kumteng a piak bikhiah nei in dangkasik tuium belsuante, dangkaeng tuiumbelsuante, puante, galvante, banghiam gimlimte, sakol te, sabentung te ahon pe chiat zel uh.

²⁵Saliamonas turėjo keturis tūkstančius pastatų žirgams bei kovos vežimams ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje.

²⁵Huan, Solomon in Sakol leh kangtalai koihna mun sangli a nei a, huan sakol tungtuangmi sing khat leh sang nih a nei a, huaite kangtalai koihna khua te ah, Jerusalem kumpipa kiang te ah a omsak hi.

²⁶Jis buvo valdovas visų karalių nuo upės iki filistinų krašto ir Egipto sienos.

²⁶Huan, lui kipan Philistia gam leh Aigupta gam tana kumpipa tengteng tungah a lal hi.

²⁷Karalius padarė, kad sidabro Jeruzalėje buvo kaip akmenų, o kedrų tiek, kiek figmedžių, kurie gausiai auga slėniuose.

²⁷Huan, kumpipan Jerusalem khua ah, atam mah mah jiak in dangkasik te suang bang mai a ngaih khop in a om sak a, sidar singte phaijang a theipi bang lel a, a ngaih khop in a om sak hi.

²⁸Saliamonas pirkdavo žirgų iš Egipto ir kitų šalių.

²⁸Huan, Solomon a dingin sakolte aigupta a kipan leh gamchih akipan inhon la jel uh.

²⁹Kiti Saliamono darbai nuo pradžios iki galo yra surašyti pranašo Natano knygoje, Ahijos iš Šilojo pranašystėje ir regėtojo Idojo regėjimuose apie Nebato sūnų Jeroboamą.

²⁹Solomon tanchin dangte abul a kipan a tawptan pha in, jawlnei Nathan gelh tanchin bu ah, Silo mi Ahija gehkholhna bu ah, Nebat tapa Jeroboam tungtang thu a jawlnei Jedai kilakna ah tungkei maw?

³⁰Saliamonas karaliavo Jeruzalėje visam Izraeliui keturiasdešimt metų.

³⁰Huan, Solomon bel Jerusalem ah Israel mi teng teng tungah kum sawmli a lala.Huan, Solomon bel a pi leh pute kiang ah a ihmua, apa David khua ah a vui ua, a sik in a tapa Rehoboam a lalta.

³¹Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; jo sūnus Roboamas pradėjo karaliauti jo vietoje.

³¹Huan, Solomon bel a pi leh pute kiang ah a ihmua, apa David khua ah a vui ua, a sik in a tapa Rehoboam a lalta.