¹Ahabo sūnus Jehoramas pradėjo valdyti Izraelį Samarijoje aštuonioliktaisiais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo dvylika metų.

¹Huan, Juda kumpipa Jehosaphat kum sawm leh kum giat a lal kumin Ahab tapa Jehoram bel Israelte tungah Samari khua ah a lal pana: huan, kum sawm leh kum nih a lal hi.

²Jis darė pikta Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas ir motina. Jis pašalino Baalo atvaizdą, kurį buvo padaręs jo tėvas.

²Huan, Toupa mitmuhin thil hoih lou pi a hih seka; ahihangin a nu leh a pa bang telin jaw thil a hih kei: aman jaw a pa Baal suang naphuh a pai hi.

³Tačiau jis laikėsi nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę; jis neatsitraukė nuo jų.

³Himahleh Israelte thil hihkhial saka a hih Nebat tapa Jeroboam khelhnate a belh chintena; a paisan nawnta kei hi.

⁴Moabo karalius Meša buvo avių augintojas. Jis kasmet duodavo Izraelio karaliui duoklę šimtą tūkstančių ėriukų ir šimto tūkstančių avių vilnų.

⁴Moab kumpipa Mesa bel belam vulmi ahi a; aman Israel kumpipa lakah belam nou nuaikhat mul leh belampa nuaikhat mul siah a liau sek hi.

⁵Ahabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.

⁵Ahihhangin Ahab a sih nungin hichi ahi a, Moab kumpipa Israel kumpipa tungah a helta hi.

⁶Tada karalius Jehoramas išėjo iš Samarijos ir suskaičiavo visą Izraelį.

⁶Huan, Huchih lai in kumpipa Jehoram bel Samari khua a kipan a pawta, Israelte tengteng akai khawm veka.

⁷Jis siuntė pas Judo karalių Juozapatą, sakydamas: “Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi kariauti prieš Moabą?” Juozapatas sakė: “Eisiu. Aš­kaip ir tu, mano tauta­kaip ir tavo tauta, mano žirgai­kaip ir tavo žirgai”.

⁷Huchiin a pawta, Juda kumpipa Jehosaphat kiangah Moab kumpipa ka tungah a hel a, Moabte na hon sual pih nuam ding maw? Chiin mi a sawl a. Huan, aman, Hon sual pih e: kei leh nang, ka mite na mite pumkhat ihi ua, ka sakolte leh na sakolte pumkhat ahi uhi, a chi a.

⁸Jis klausė: “Kuriuo keliu eisime?” Tas atsakė: “Edomo dykumos keliu”.

⁸Huan, amah mahin, koilam lampi ah ahia I kuan touh ding uh? achia. Huan, aman a dawnga, Edom gamdai lam lampi ah, a chi a.

⁹Izraelio, Judo ir Edomo karaliai išėjo kartu. Septintą dieną jiems pritrūko vandens kariuomenei ir gyvuliams.

⁹Huchiin Israel kumpipa Juda kumpipa toh, Edom kumpipa toh, a kuanta ua; ni sagih a kual pai ua; huan, sepaihte leh a sa tonpihte uh dawn ding tui a om kei hi.

¹⁰Izraelio karalius sakė: “Vargas! Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad atiduotų į Moabo rankas”.

¹⁰Huan, Israel kumpipan, Eheheh! Toupan kumpipa thumte Moabte khuta piak dinga honpe khawm ahi peuhmah ve, a chi a.

¹¹Juozapatas paklausė: “Ar čia nėra Viešpaties pranašo, per kurį galėtume paklausti Viešpaties?” Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: “Čia yra Šafato sūnus Eliziejus, kuris pildavo Elijui ant rankų vandenį”.

¹¹Himahleh Jehosaphat in, hiai ah Toupa hon dot sak ding Toupa jawlnei kua hiam bek a om kei ua hia? a chi a. Huan, Israel kumpipa sikha khatin a dawnga, Elija khut tui a buaksekpa Saphat tapa Elisa hiai om eive, a chi a.

¹²Juozapatas atsakė: “Viešpaties žodis yra su juo”. Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį.

¹²Huan, Jehosaphatin, a kiangah Toupa thu a om hi, a chi a. Huchiin Israel kumpipa leh Jehosaphat leh Edom kumpipa a kiangah a hoh sukta ua.

¹³Eliziejus kalbėjo Izraelio karaliui: “Ką aš turiu bendro su tavimi? Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!” Izraelio karalius jam atsakė: “Ne! Juk Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad juos atiduotų į Moabo rankas”.

¹³Huan, Elisain Israel kumpipa kiangah, nang leh ken kizatna bang I nei ua leh? Na pa jawlneite kiangah leh na nu jawlneite kiangah pai mangin, a chi a. Huan, Israel kumpipan a kiangah, Pai lou e; kumpipa thumte Moabte khuta piak dingin Toupan honpi khawm ahi, a chi a.

¹⁴Tuomet Eliziejus tarė: “Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas, aš nežiūrėčiau ir nekreipčiau dėmesio į tave.

¹⁴Huan, Elisain, a kianga ka om na sek sepaihte Toupa hina louin ka gen hi, Juda kumpipa Jehosaphat zahtaklou hileng nang lam leng ka nga nuam kei dinga, muh leng ka hon mu nuam het kei ding hi.

¹⁵Dabar atveskite man arfininką”. Arfininkui skambinant, Viešpaties ranka prisilietė prie jo

¹⁵Abang abang hileh, kaihging tumsiam mi hon sam un, a chi a. Huan, kaihging tumsiam in a hon tum leh, hichi ahi, Toupa khuta ahong omta hi.

¹⁶ir jis kalbėjo: “Taip sako Viešpats: ‘Iškaskite šiame slėnyje daug griovių’.

¹⁶Huan, aman, Toupan hichiin a chi, hiai guam tengteng tou kuak tektuk un, chiin.

¹⁷Nes taip sako Viešpats: ‘Jūs nepastebėsite nei vėjo, nei lietaus, tačiau šitas slėnis prisipildys vandens; galėsite gerti jūs ir jūsų gyvuliai’.

¹⁷Toupa mah in hichiin a chi: huih himhim na theikei ding ua, vuah him him leng na mu sam kei ding ua, himahleh hiai guam tui in a dim vek ding hi; huchiin noute leh na gan honte uh leh na sate un ane ding uh, chiin.

¹⁸Negana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas.

¹⁸Huai bel Toupa ngaihin thil neuchik lel ahi a; Moabte na khut uah a honpiak behlap sin ahi.

¹⁹Jūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis”.

¹⁹Huan, kulhpi nei khua tengteng leh khopi hoih tengteng na hihse ding ua, sing hoih tengteng na phuk ding ua, tui khuk tengteng na hubing ding ua, mun hoih tata suang in na deng se vek ding uh, a chi a.

²⁰Rytą, kai paprastai aukojama duonos auka, pasirodė vanduo iš Edomo pusės ir pripildė visą slėnį.

²⁰Huan, jingsangin, thillat lat hun lai khawngin hichi ahi a, ngaiin, Edom gam lam akipanin tui a hong luang ek a, a gam tuiin a hong dimta hi.

²¹Moabitai, išgirdę, kad karaliai atėjo kariauti prieš juos, surinko visus vyrus, jaunus ir senus, galinčius nešioti ginklą, ir sustojo krašto pasienyje.

²¹Huan, Moabte tengteng in amaute sual dingin kumpipate a hongkuan tou uh chih ana jak un, galkap thei chiang tengteng ana ki kaikhawm ek ua, gamgi ah ana pang ta uh.

²²Anksti rytą atsikėlę, saulei šviečiant, moabitai pamatė vandenį, raudoną kaip kraujas,

²²Huchiin, jing khangin a thou ua, niin tui a sun suka, huan, Moabte ajawn ua tui sisan bang mai a san gegut a mu hi.

²³ir tarė: “Tai kraujas! Tikrai karaliai bus susikovę tarp savęs ir vienas kitą išžudę. Dabar prie grobio, Moabai!”

²³Sisan eive, kumpipate amau le amau a kidou ua, amau leh amau akithat uh ahi mahmah ve; kisa un Moabte aw, gallak sum iva tuh ding uh, a chi ua.

²⁴Bet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos.

²⁴Huan, Israelte giahmun a va tun uleh, Israelte a hong thou phut mawk ua, Moabte a sual ua, huchiin ama uah a taikek jak ua; huan, Moabte that kawm jelin a gam uah a delh lut uhi.

²⁵Jie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė.

²⁵Huan, khuate a hih sia ua; amun hoih tata teng uh mi chihin a deng ua, suangin a dim gawpta hi; huan, tuikhuk tengteng a hubing ua, sing hoih tengteng a phuk uh; Kir-hareseth khuaa om suangte kia ahia a khoih louh uh; huai leng vaisuanglotin a um kim vel ua, a sual uh.

²⁶Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė.

²⁶Huan, Moab kumpipan a kidou uh zou zou dingin a kitheita keia, Edom kumpipa kianga tung dinga phut paisuak tumin namsau tawi mi sagih a pi khiaa, himahleh a kitheita kei uhi.Huchiin a tapa upa pen, a sika hong lal ding pa pen kulh dawnah halmang thillat dingin a zangta hi. Huan, Israelte a heh mahmah ua, a kisa ua, a gamlam uah a pai nawn uh.

²⁷Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.

²⁷Huchiin a tapa upa pen, a sika hong lal ding pa pen kulh dawnah halmang thillat dingin a zangta hi. Huan, Israelte a heh mahmah ua, a kisa ua, a gamlam uah a pai nawn uh.