¹Vieno pranašo žmona šaukė Eliziejui: “Tavo tarnas, mano vyras, mirė. Tu žinai, kad jis bijojo Viešpaties, tačiau skolintojas atėjo už skolą paimti vergais abu mano sūnus”.

¹Jawlneite tapate jite laka numei khatin Elisa kiangah, Na sikha, ka pasal a nasitaa; huan, na sikhain Toupa laudan a siam sek chih na thei a; a leibatnapa ka tate a nih ua sikha dinga pi dingin a hong kuan hi, chiin a mangbat a gen a.

²Eliziejus klausė: “Kuo galiu padėti? Sakyk, ką turi namuose?” Ji atsakė: “Nieko kito neturiu, tik ąsotėlį aliejaus”.

²Huan, Elisain a kiangah, bang kon hih sak dia? Hon hilh ve; inah bang na nei a? a chi a. Huan, aman, Na sikhanu'n sathau um khat kia loungal inah bangmah ka neikei, a chi a.

³Jis jai tarė: “Eik ir pasiskolink tuščių indų iš visų savo kaimynų. Nemažai pasiskolink.

³Huchiin aman, Va kuan inla, na insak-inkhangte tengteng bel bel vuak vakhel khawmin; tawmchik kia jaw khel ken.

⁴Sugrįžusi užsirakink duris su savo sūnumis ir pilk aliejų į visus tuščius indus, o pilnus padėk į šalį”.

⁴Huan, lut inla, nang na tate toh kong kikhak khum unla, huai bel tengteng ah thun inla; a dim dim na tuam koih ding, a chi a.

⁵Parėjusi ji su savo sūnumis užsirakino duris, ir jie jai padavinėjo indus, o ji pylė.

⁵Huchiin akiang a pan a paita a, amah leh a tapate toh kong a kikhak khum ua; amau belte a hon la ua, aman ana thun jela.

⁶Kai visi indai buvo pilni, ji tarė sūnui: “Paduok man dar vieną indą”. Jis atsakė: “Nebėra indų”. Tuomet aliejus nustojo tekėjęs.

⁶Huan, belte a dim nungin, hichi ahi a, a tapa kiangah, bel honla nawn dih, a chi a. Huan, sathau a kanga, Huchiin Pathian mi a va hilh a.

⁷Ji, nuėjusi pas Dievo vyrą, viską jam papasakojo. Eliziejus tarė: “Parduok aliejų ir užmokėk skolą, o kas liks, iš to gyvenkite”.

⁷Huan, aman, va hoh inla, sathau vajuak inla, na leiba va din inla, a valin na tapate toh va khosa un, a chi a.

⁸Kartą Eliziejus ėjo į Šunemą, kur gyveno turtinga moteris. Ji kvietė jį užeiti pavalgyti. Nuo to laiko kiekvieną kartą praeidamas jis užsukdavo pavalgyti.

⁸Huan, nikhat bel Elisa Shunam khua ah a va zin a, huaiah numei neizou tak a oma; aman an ne dingin a na kai luta. Huchiin a pai peuhmah chiah huaia an ne dingin a lut sek hi.

⁹Kartą ji tarė savo vyrui: “Aš suprantu, kad tas žmogus, kuris nuolat užeina pas mus, yra šventas Dievo vyras.

⁹Huan, aman a pasal kiangah, Ngaiin hiai: hiai mi hon nawk veu pa Pathian mi siangthou a hichih ka thei.

¹⁰Padarykime mažą kambarėlį ant aukšto ir padėkime jam ten lovą, stalą, kėdę ir lempą, kad užsukęs jis turėtų kur pailsėti”.

¹⁰Kisa dih, in chial neu I bawl sak ding, lupna, dohkan, tutphahte, khawnvak koihna I koihsak ding; huchiin I kianga a hong peuh chiangin a lut jel ding hi, a chi a.

¹¹Kartą Eliziejus atėjęs užėjo į tą kambarį ir ten ilsėjosi.

¹¹Huan, nikhat bel a va hoh leh, huai in chialah a va lut a, a lum a.

¹²Jis liepė savo tarnui Gehaziui pakviesti šunemietę. Ji atėjo.

¹²Huan, a sikha Gehazi kiangah, Hiai Shunam nu hon sam dih, a chi a. Huan, a va sap nungin a ma ah a hong dinga.

¹³Jai atėjus, jis tarė tarnui: “Paklausk jos, kuo galėčiau atsilyginti už visą jos rūpestį. Gal ji norėtų, kad pakalbėčiau už ją su karaliumi ar kariuomenės vadu?” Ji atsakė: “Aš gyvenu tarp savo žmonių”.

¹³Huan, aman a kiangah, Ngaiin, nang nakpitakin na hon hawmthoha, bang ka hon hihsak sam dia, kumpipa hiam, sepaih heutu hiam hon houpihsak leng na ut hia? chiin a kiangah genin, a chi a. Huan, aman a dawnga, Ka chipihte lakah teng ka hi na hi, a chi a.

¹⁴Eliziejus vėl klausė: “Ką jai padaryti?” Gehazis atsiliepė: “Ji neturi sūnaus, o jos vyras senas”.

¹⁴Huan, aman bang kon hihsak de aw? a chi a. Huan, Gehaziin a dawnga, tapa jaw a nei hetkei ve, a pasal lah a upa ta ngala, a chi a.

¹⁵Tuomet Eliziejus liepė pakviesti ją. Atėjusi ji atsistojo tarpduryje.

¹⁵Huan, aman, Va sam dih, a chi a. Huan a vasap nungin kong ah a hong dinga.

¹⁶Jis tarė jai: “Už metų, apie šitą laiką, tu glamonėsi sūnų!” Ji sakė: “O ne, mano viešpatie, Dievo vyre, nemeluok savo tarnaitei”.

¹⁶Huan, aman, Tu bang hun a hongtun nawn peuhpeuh chiangin tapa na pomta ding, a chi a. Huan, aman, Maijen, pu, nang Pathian mi, na sikhanu lakah juau gen dah ve, a chi a.

¹⁷Moteris pastojo ir po metų pagimdė sūnų, kaip Eliziejus jai buvo sakęs.

¹⁷Huan, numei a gaia, Elisain a kianga a gen bang ngeiin huai hun a hongtun nawnin tapa a suangta hi.

¹⁸Vaikas paaugo ir kartą išėjo pas tėvą prie pjovėjų.

¹⁸Huan, naungek ahongkhang liana, ni khat bel a pa kiangah buh lamite kiangah a kuan tei a.

¹⁹Jis tarė savo tėvui: “Mano galva, mano galva!” Tėvas liepė tarnui parnešti jį namo pas motiną.

¹⁹Huan, a pa kiangah, Ka lu, ka lu, a chi a. Huan, aman sikha kiangah, A nu kiangah pomin, a chi a.

²⁰Kai jį parnešė pas motiną, pasėdėjęs ant jos kelių iki vidudienio, jis mirė.

²⁰Huan, a pi-a, a nu kiang a tunin a phei tungah sun vengveng tan a tu a, huchiin a sita hi.

²¹Ji užnešė jį, paguldė į Dievo vyro lovą, užrakino duris ir išėjo.

²¹Huan, a pai tou a, Pathian mi lupna a siala, kong a khak khum a, a pawtta hi.

²²Pašaukusi savo vyrą, ji tarė: “Atsiųsk tarną ir asilę, kad galėčiau skubiai nuvykti pas Dievo vyrą ir tuojau sugrįžti”.

²²Huan, a pasal a sama, Sikha kua hiam leh sabengtung khat hiam hon ngaihtuah sak dih ve, Pathian mi kiangah ka va tai dinga, ka hongkik nawn ding hi, a chi a.

²³Jis paklausė: “Kodėl tu eini pas jį šiandien? Juk nei jaunas mėnulis, nei sabatas”. Bet ji atsakė: “Viskas gerai”.

²³Huan, aman, bang dinga tuni chitchiata a kianga hoh tum na hia? Kha thak leng a hikei a, khawlni leng lah ahi ngal kei a, a chi a. Huan, aman, Ahoih ding, a chi a.

²⁴Pabalnojusi asilę, ji sakė savo tarnui: “Varyk ir skubėk. Nesustok, kol pasakysiu”.

²⁴Huchin sabengtung a bawla, a sikha kiangah, Tai sak inla, pai jelin, thu ka honpiak kei leh hon zekai sak ken, a chi a.

²⁵Ji atėjo pas Dievo vyrą prie Karmelio kalno. Dievo vyras, pamatęs ją iš tolo, tarė savo tarnui Gehaziui: “Šunemietė čia!

²⁵Huchiin a pai ta a, Pathian mi kiangah Karmel tang ah a va hoh a. Huan, Pathian mi in gamlapi a kipan a na muhin, hichi ahi a, a sikha Gehazi kiangah, Enin, huai ah Shunam nu a om;

²⁶Bėk ją pasitikti ir paklausk, kaip sekasi jai, jos vyrui ir vaikui”. Ji atsakė: “Gerai”.

²⁶Amah dawn dingin vatai inla, a kiangah, na dam hia? chin, a chi a. Huan, aman ana dawnga, Dam e, a honchi a.

²⁷Atėjusi pas Dievo vyrą, ji apkabino jo kojas. Gehazis norėjo atitraukti, bet Dievo vyras tarė: “Palik ją, ji labai nusiminusi. Viešpats nuslėpė tai nuo manęs ir nepasakė”.

²⁷Huan, tanga Pathian mi kianga va tunin, a khe a len chintena, huan, amah hongsawn hang tumin Gehazin a vanaiha; himahleh Pathian mi in, Bangmah chih ken, a lungsim a mangbang ahi; Toupan ka lakah a sel tadiha, a hon hilh ta dih kei hi, a chi a.

²⁸Ji tarė: “Argi aš tavęs, mano viešpatie, prašiau sūnaus? Argi nesakiau: ‘Neapgauk manęs’?”

²⁸Huchiin aman, Ka pu tapa ka hon ngen eita? Hon khem ken, kon chi eita? a chi a.

²⁹Tada Eliziejus liepė Gehaziui susijuosti, pasiimti jo lazdą ir eiti: “Jei ką sutiksi, nesveikink jo, o jei kas tave sveikins, neatsakyk jam. Nuėjęs uždėk mano lazdą ant berniuko veido”.

²⁹Huchiin Gehazi kiangah, na puan teng inla, ka chiang tawin vahohin; kuapeuh mu lechin leng, chibai buk ken; huan, kuapeuhin chibai a honbuk uleh leng buk chit chiat dahin; huan, ka chiang naupang maiah na nga ding hi, a chi a.

³⁰Vaiko motina atsakė Eliziejui: “Kaip gyvas Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu”. Jis nuėjo kartu su ja.

³⁰Huan, naupang nun, Toupa hina leh na hina louin ka gen hi, ka honkhah dek hetkei hi, a chi a. Huan, a thou a, a juita a.

³¹Gehazis, nuėjęs pirma jų, uždėjo lazdą ant berniuko, tačiau nebuvo nei balso, nei atsakymo. Tada jis grįžo ir, kelyje susitikęs juos, pasakė jam: “Berniukas nepabudo”.

³¹Huan, Gehaziin amau a namkhelha, naupang maiah chiang a ngaa; himahleh aw leh jakna a omkei. Huchiin houpih dingin a kiknawna, naupang hak hetkei ve e, chiin a hilh a.

³²Eliziejus, įėjęs į namus, pamatė negyvą berniuką jo lovoje.

³²Huan, Elisa bel ina a valut leh ngaiin, naupang ana sikhina, a lupna ah a na lumsak lai uh.

³³Jis užrakino duris paskui save ir meldėsi Viešpačiui.

³³Huchiin a valut ua, a nih un kong a khak khuma, Toupa kiangah a thum a.

³⁴Po to jis atsigulė ant vaiko, uždėjo savo burną ant jo burnos, savo akis ant jo akių ir savo rankas ant jo rankų. Vaiko kūnas sušilo.

³⁴Huan, a pai toua, naupang a bohkhuma, a muk leh a muk, a mit leh a mit, a khut leh a khut a sutuaha; huan, a tungah a kuna; huchiin naupang sa a hong lum hiaihiai hi.

³⁵Pasivaikščiojęs Eliziejus vėl išsitiesė ant vaiko. Tuomet berniukas sučiaudėjo septynis kartus ir atsimerkė.

³⁵Huchiin a hoh suk nawna, in sungah a kivial leha; huan, a hoh tou a, a tungah a kun nawna; huchiin naupang sagih vei a hong hah siau a honghakta a.

³⁶Pasišaukęs Gehazį, jis tarė: “Pašauk šunemietę”. Jai atėjus, jis sakė: “Pasiimk savo sūnų”.

³⁶Huan, Gehazi a sama, Hiai Shunam nu honsam dih, a chi a. Huchiin a va sam a. Huan, a kianga a valut leh, Na tapa pomin, a chi a.

³⁷Įėjusi ji parpuolė prie jo kojų, nusilenkė iki žemės ir, pasiėmusi sūnų, išėjo.

³⁷Huchiin a va lut a, a khe bulah a khupboha, amai a lei siin chibai a buka; huan, a tapa a poma, a pawtkhia a.

³⁸Eliziejus sugrįžo į Gilgalą. Badas buvo krašte. Pranašų sūnums sėdint prie jo, jis liepė savo tarnui užkaisti didelį puodą ir išvirti visiems viralo.

³⁸Elisa thil lamdang nihte: Huan, Elisa bel Gilgal ah a hohnawn a; huai gamah kial a kia a; huan, jawlneite tapate a ma ah a tu khawm ua; a sikha kiangah, Bel lianpi suang inla, jawlneite tapate an huan sak in, a chi a.

³⁹Vienas iš jų išėjo į lauką pasirinkti daržovių; jis rado laukinį augalą, nuo kurio prisirinko laukinių moliūgų pilną apsiaustą. Parėjęs juos supjaustė į viralo puodą, nes jų nepažino.

³⁹Huan, mikhat gamlam ah meh zong dingin a va kuana, gam khau ava mu a, huaia gam umpawng a puan tun theihzah a tuna, a at nena, bel a an huanah a khaa; bang ahia chih a thei hetkei uh.

⁴⁰Vyrai, paragavę įpilto viralo, šaukė: “Mirtis puode, Dievo vyre!” Jie negalėjo valgyti.

⁴⁰Huchiin huai mite nek dingin a suak khia ua, huan, an huan a nek ua leh, hichi ahi a, E, Pathian mi, bel sunga sihna om a kei maw, a chi kheukhou mai ua. Huchiin a ne theita kei uh.

⁴¹Eliziejus liepė atnešti miltų. Supylęs juos į puodą, jis tarė: “Pilkite žmonėms, kad jie valgytų”. Puode nebuvo nieko kenksmingo.

⁴¹Huan, aman, tangbuang honla dih ua, a chi a. Huan, huai bel ah a kha a; hiai mite nek dingin hon suakkhe dih ua, a chi a. Huchiin belah lauhuai bangmah a omta kei.

⁴²Vienas vyras atėjo iš Baal Šališos ir atnešė Dievo vyrui pirmavaisių: dvidešimt miežinių kepalų ir šviežių varpų maiše. Eliziejus liepė savo tarnui duoti žmonėms valgyti,

⁴²Huan, Baal-salis a kipanin mi khat a honga, Pathian mi buhthak masapen a bawl barli-buh sangpek sawmnih leh buhthak vui a ipin a hontawi saka. Aman, Hiai mite nek dingin pe ve, a chi a.

⁴³bet jis atsakė: “Ar tuo maistu galiu pamaitinti šimtą vyrų?” Eliziejus pakartojo: “Duok žmonėms valgyti, nes Viešpats sako: ‘Jie valgys ir dar paliks’ ”.

⁴³Huan, a sikhain, bang e: mi ja tak hiai ka lui ding maw? a chi a. Aman bel, hiai mite nek dingin pia in; Toupan hichiin a chi, A ne ding ua, a kham val lai ding uh, chiin, a chi a.Huchiin a luia, a ne ua, toupa chih bang ngeiin a kham val lai uhi.

⁴⁴Jis padavė jiems maistą; jie valgė ir dar liko pagal Viešpaties žodį.

⁴⁴Huchiin a luia, a ne ua, toupa chih bang ngeiin a kham val lai uhi.