1Sirijos karaliaus kariuomenės vadas Naamanas buvo didis žmogus pas savo valdovą ir gerbiamas, nes Viešpats per jį suteikė išlaisvinimą Sirijai. Jis buvo narsus karys, tačiau sirgo raupsais.
1Suria kumpipa sepaih heutu Naaman bel Toupan Suriate humbitpaa a zat sek jiakin, a pu ngaihin thupi leh mi zahtakhuai tak ahi a; amah bel mi hat hangsan ahi nalai a, a phak na a.
2Sirai, kartą išėję būriais, parsivedė iš Izraelio į nelaisvę jauną mergaitę; ji tarnavo Naamano žmonai.
2Suriate apawlpawlin a vak khia ua, Israel gam akipanin numei naupang nou salin a hontun ua; aman Naaman ji na a sem zel hi.
3Kartą ji tarė savo šeimininkei: “Jei mano valdovas būtų Samarijoje, tai pranašas pagydytų jį nuo raupsų”.
3Huan, aman a pi kiangah, Ka pu Samari khua a jawlnei ma ah va hoh leh chi nang e! a phak na hihdam mai ding hi a, a chi a.
4Atėjęs pas savo valdovą, Naamanas pasakė, ką mergaitė iš Izraelio kalbėjo jo žmonai.
4Huan, Naaman a va lut a, Israel gama numei naupang nouin huchibang khachibangin a chi, chiin a pu a hilh a.
5Sirijos karalius jam tarė: “Gerai, eik! O aš pasiųsiu Izraelio karaliui laišką”. Jis pasiėmė dešimtį talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso, dešimt išeiginių drabužių ir išėjo.
5Huan, Suria kumpipan, va hoh ngut dih, Israel kumpipa kiangah lai ka khak ding, a chi a. Huchiin a pawta, dangkasik talent sawm leh, dangkaeng khal sangguk leh silhlehten kikhenna ding sawm a keng a.
6Jis nunešė Izraelio karaliui laišką, kuriame buvo parašyta: “Kartu su šituo laišku siunčiu pas tave savo tarną Naamaną, kad jį pagydytum nuo raupsų”.
6Huan, hiai lai na na mu dinga, ngaiin, ka sikha Naaman a phakna na hihdam sak dingin na kiangah kon sawl ahi, chihna lai Israel kumpipa a vapia a.
7Izraelio karalius, perskaitęs laišką, perplėšė savo drabužius ir tarė: “Argi aš Dievas, kad gyvybė ir mirtis būtų mano rankose? Jis siunčia pas mane, kad pagydyčiau vyrą nuo raupsų! Pagalvokite ir matykite, kaip jis ieško priekabių prie manęs”.
7Huan, Israel kumpipan huai lai a sima hichi ahi a, a puan a botkeka, mite hihlum thei a, hingsak nawn thei sek Pathian hia ka hih, hiai mi in phak hihdam dinga ka kianga a honsawl mawkmawk? Ngaihtuah unla, ka tungah thusia a zong hi chih thei dih ua, a chi a
8Dievo vyras Eliziejus, išgirdęs, kad Izraelio karalius perplėšė savo drabužius, siuntė pas karalių, sakydamas: “Kodėl perplėšei savo drabužius? Tegul jis ateina pas mane ir jis sužinos, kad Izraelyje yra pranašas”.
8Huan, Pathian mi Elisain Israel kumpipan a puan a botkek chih ana jakin, hichi ahi a, bang dinga na puan botkek na hia? Ka kiangah hongpai leh a ke, huchiin Israel gamah jawlnei a om chih a thei mai ding, chiin kumpipa kiangah mi a sawl a.
9Naamanas atvyko su žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų.
9Huchiin Naaman a sakolte toh, a kangtalaite toh a vahoha, Elisa in kongpi bulah a vadinga.
10Eliziejus siuntė pas Naamaną savo tarną, sakydamas: “Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus”.
10Huan, Elisain, Jordan luiah sagih vei va kisil inla, na sa ngeina pu nawn ding, na hong siangthou ta ding, chiin mi a sawla.
11Naamanas supyko ir nuėjo, sakydamas: “Aš galvojau, kad jis išeis, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, uždės ranką ant raupsuotų vietų ir taip pagydys nuo raupsų.
11Himahleh Naaman bel a heh mahmaha, apai nawnta a, Ngai un, amah mah ka kiangah a hongpawt dinga, a hong ding dinga, Toupa a Pathian min a hon lou dinga, a phakna tung taka khut japin phak hihdam ding eive chi mah hivengin.
12Argi Damasko upių Abanos ir Parparo vanduo ne geresnis už visus Izraelio vandenis? Argi negalėčiau juose apsiplauti ir tapti švarus?” Jis apsigręžė ir nuėjo labai supykęs.
12Damaska kho lui Abana te Pharparte Israel gam lui tengteng sangin a hoihzaw ka hia? Huaitea kisilin ka kihihsiangthou theikei dia hia? A chi a. Huchiin nunglam a ngaa, heh mahmahin a paita hi.
13Bet jo tarnai priartėję jam kalbėjo: “Jei pranašas tau būtų įsakęs atlikti kokį didelį dalyką, argi nebūtum daręs? Tuo labiau, kai jis sakė: ‘Apsiplauk ir būsi švarus’ ”.
13Huan, a sikhaten a va naih ua, a va houpih ua, Pa aw, jawlneiin thil haksa tak honhihsak sin leh, na hih mai sin ka hia? Va kisil inla, va ki hih siangthou in, a chihpen hih jawk tuak hilou ahi maw? A chi ua.
14Jis nuėjo prie Jordano ir pasinėrė jame septynis kartus, kaip Dievo vyras buvo liepęs. Jo kūnas pasidarė kaip mažo vaiko, ir jis tapo švarus.
14Huchiin a hoh suk a, Pathian mi gen bangin Jordan lui ah sagih vei a va ki diaha; huan, a sa naungek sa bang mai a hong hi nawna, a hongsiangthou ta hi.
15Jis ir visi jo palydovai sugrįžo pas Dievo vyrą. Atsistojęs prieš pranašą, jis tarė: “Dabar tikrai žinau, kad niekur kitur žemėje nėra Dievo, tik Izraelyje. Prašau, priimk dovaną iš savo tarno”.
15Huan, amah leh a heute tengteng toh Pathian mi omna lamah a kiknawn ua, a maah a vading ua: huan, Ngaiin hiai, Israel gamah lou ngal leitung tengteng ah Pathian a na om kei chih ka theita; huchiin na sikha kipahman la dih, a chi a.
16Eliziejus atsakė: “Kaip gyvas Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko neimsiu”. Nors Naamanas jį įkalbinėjo paimti, tačiau jis atsisakė.
16Himahleh aman, A kianga ka omna sek Toupa hina louin ka gen hi, bangmah ka la kei ding, achi a. Huchiin la dingin a khemkhema; himahleh a utkei bikbek.
17Tuomet Naamanas prašė: “Jeigu ne, tai, prašau, duok savo tarnui tiek žemės, kiek gali panešti pora mulų, nes tavo tarnas daugiau nebeaukos deginamųjų ir kitų aukų jokiam dievui, tik Viešpačiui.
17Huan, Naamanin, Ahih kei leh, kei na sikha sabengtung nih puak khop lei honla sak dih ve; tu ban siah kei na sikhain Toupa kiang kia ah ngallou halmang thillat leh kithoihna himhim pathian dangte kiangah ka lan nawn hetkei ding hi.
18Tik norėčiau, kad Viešpats man atleistų nusikaltimą, kai aš vesiu savo valdovą į Rimono namus pagarbinti ir kartu su juo nusilenksiu Rimonui”.
18Hiai thil ah Toupan na sikha ngaidam hen; ka pu ka khut ngei a chibai buk dinga Rimmon ina a luta, Rimmon ina ka kun leh, Rimmon ina ka kun tei thu ah, Toupan na ngaidam heh, a chi a.
19Eliziejus jam tarė: “Eik ramybėje”. Jam paėjus nuo jo gerą kelio galą,
19Huan, aman a kiangah, Lungmuangtakin pai in, a chi a. Huchiin a kianga kipan a pawtkhe nawn a, bangtan hiam a pai man hi.
20Dievo vyro Eliziejaus tarnas Gehazis pagalvojo: “Mano viešpats pasigailėjo siro Naamano ir nepriėmė iš jo to, ką jis atnešė. Kaip gyvas Viešpats, aš bėgsiu paskui jį ir paimsiu iš jo ką nors”.
20Himahleh Pathian mi Elisa sikha Gehazi in, koi ahia, ka puin Suria mi Naaman a thil hontawite la hetlouin a khah nawn mawk a; Toupa hina louin ka gen hi, ka va delh dinga, banghiam bek kava laksak ding e, a chi a.
21Gehazis nusivijo Naamaną. Naamanas, pamatęs atbėgantį vyrą jam iš paskos, nušoko nuo vežimo ir klausė: “Ar viskas gerai?”
21Huchiin Gehaziin Naaman a delhtaa. Huan, Naamanin kuahiamin a delh ana muhin, na na houpih tumin kangtalai akipan a kuma, Hoih lam thu ahi na maw? A chi a.
22Tas atsakė: “Viskas gerai! Mano viešpats pasiuntė mane, sakydamas: ‘Ką tik atėjo du pranašų sūnūs iš Efraimo kalnų. Prašau, duok jiems talentą sidabro ir du išeiginius drabužius’ ”.
22Huan, aman, Hoihlam thu hi e, Ka puin, Ngaiin hiai, Ephraim tang gam akipanin jawlneite tapate laka tangval nihin a hongpha guih ua, amaute dangkasik talent khat leh puansilh kikhenna ding nih piain, chiin a hongsawl ahi, a chi a.
23Naamanas atsakė: “Paimk du talentus”. Jis įkalbinėjo, įrišo du talentus sidabro į du maišus, taip pat du išeiginius drabužius ir padavė dviem tarnams, kurie nunešė pirma jo.
23Huan, Naamanin, Talent nih la ve, a chi a. Huchiin la dingin a khem ngutnguta, huan, dangkasik talent nih puansilh kikhenna ding nih toh ip nih ah a thuna, a sikha nihte a posaka, amaah a paipih ta uhi.
24Atėjęs prie kalvos, Gehazis paėmė iš jų maišus ir padėjo juos savo namuose. Po to jis paleido vyrus, ir jie grįžo.
24Huan, tang a va tunin a laksaka, insungah a koiha; huan, mite a paisaka, a paita uh.
25Gehazis atėjo pas Eliziejų, kuris paklausė: “Iš kur ateini, Gehazi?” Tas atsakė: “Tavo tarnas niekur nebuvo išėjęs”.
25Amah bel a luta, a pu ma ah a va ding. Huan, Elisa in a kiangah, Koia hong kipan na hia Gehazi? A chi a. Huan, aman, Na sikha koi lai mah ah ka hohkei, a chi a.
26Bet jis jam atsakė: “Argi mano širdis nebuvo su tavimi, kai vyras iššoko iš vežimo tavęs pasitikti? Ar dabar metas paimti pinigus ir drabužius, alyvų sodus ir vynuogynus, avis ir galvijus, tarnus ir tarnaites?
26Huan, aman a kiangah, Nang hon houpih dinga a kangtalai akipan huai mi hongkum laitakin ka lungsim na kiangah a pai tei jel ahi kei maw? Dangkate, puansilhte, oliv huante, grep huante, belamte, bawngtalte, sikhapa leh sikhanu te lak a hun ahia?Huchiin Naaman phakin a honman dinga, khantawnin na suante leng a man jel ding, a chi a. Huchiin a kianga kipan vuk banga ngouin phaksain a pai kheta hi.
27Todėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius”. Jis išėjo nuo jo raupsuotas kaip sniegas.
27Huchiin Naaman phakin a honman dinga, khantawnin na suante leng a man jel ding, a chi a. Huchiin a kianga kipan vuk banga ngouin phaksain a pai kheta hi.