¹Pranašų sūnūs sakė Eliziejui: “Vieta, kurioje gyvename, kaip matai, mums per ankšta.

¹Huan, jawlneite tapaten Elisa kiangah, Enin hiai, na kiang china ka tutkhawmna uh kou a dingin a kochik lua.

²Leisk mums eiti prie Jordano, pasikirsti ten medžių ir pasistatyti namus”. Jis atsakė: “Eikite”.

²Jordan lui ah ka hoh suk ding ua, huaia sing kava la chiat ding ua, ka tutkhawm na ding uh huailaiah kava bawl ding uh aw? A chi ua. Huan, aman a dawnga, Kuan ve ua, a chi a.

³Vienas jų prašė pranašą eiti su jais. Jis atsakė: “Gerai, aš eisiu”.

³Huan, mi khatin, na sikhate kiangah hoh sam ve, a chi a. Huan, aman, Hoh sam leng, chiin a dawnga.

⁴Jis išėjo su jais. Atėję prie Jordano, jie kirto medžius.

⁴Huchiin a kiangah a hoh tei ta hi. Huan, Jordan lui a tung un sing a phuk ua.

⁵Vienam kertant medį, kirvio geležis įkrito į vandenį. Jis sušuko: “Vargas, šeimininke! Jį buvau pasiskolinęs!”

⁵Huan, mi khatin a phuk san laiin, heitang tui ah a kiaa; huan, aman, Ehe heh, pu! I khelh eive aw, chiin a kikou a.

⁶Dievo vyras paklausė: “Kur jis įkrito?” Kai tas parodė vietą, pranašas nusipjovė lazdą, įmetė ją į tą vietą, ir kirvis iškilo.

⁶Huan, Pathian min in, Koilai ahia a kiakna a chi a. Huan, aman a kiakna lai a ensaka. Huchiin singtuai a sata, huailaiah a pailuta, sik a hongkilam ta hi.

⁷Tada tarė jis: “Pasiimk jį”. Vyras ištiesė ranką ir pasiėmė kirvį.

⁷Huan, aman, Tawm aw leh, a chi a. Huchiin a sawka, a tawmta.

⁸Sirijos karalius kariavo su Izraeliu. Jis tarėsi su savo tarnais, sakydamas: “Tokioje ir tokioje vietoje bus mano stovykla”.

⁸Suria kumpipan Israelte a sima, Koi lailai hiam ah I tang ding uh, chiin a sikhate a donga.

⁹Dievo vyras pasiuntė pas Izraelio karalių, sakydamas: “Saugokis, neik pro tą vietą, nes ten sirai”.

⁹Huan, pathian mi in Israel kumpipa kiangah, Huchibang muna hoh lou dingin pilvangin; huaiah Suriate a hongsuk sin uhi, chiin mi a sawl jela.

¹⁰Izraelio karalius pasiuntė į tą vietą, kurią jam nurodė Dievo vyras, ir saugojo ją. Taip jis saugojosi ne kartą ir ne du.

¹⁰Huan, Israel kumpipan Pathian mipan a na hilhna sa mun tak mi a va enkhe sak jela; huaiah nihveikhatvei lel leng hilouin, a na kihumbit seka.

¹¹Sirijos karalius dėl to labai nerimavo. Jis, pasišaukęs savo tarnus, tarė: “Sakykite, kas iš mūsų su Izraelio karaliumi?”

¹¹Huchiin huai thu-ah Suria kumpipa lung tang a mangbang mahmah maia; huan, a sikhate a sama, a kiang uah, I lak ua mi akua ahia Israel kumpipa lama pang non hilh nuam sin kei ua hia? A chi a.

¹²Vienas iš jo tarnų tarė: “Nė vienas, mano valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus, kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame”.

¹²Huan, a sikhate laka mi khatin, kuamah pang kei ve ung e, kumpipa ka pu aw, Israel gama om jawlnei Elisa in na dantan sunggila na gente Israel kumpipa a hilh jel sek ahi jaw hi, a chi a.

¹³Jis įsakė savo vyrams: “Eikite ir sužinokite, kur jis yra, kad jį suimčiau”. Jam buvo pranešta: “Jis Dotane”.

¹³Huan, aman, Ko om ahia va zong un, ka vaman sak ding, a chi a. Huan, ngaiin, Dothan khua ah a om hi, chiin a hilh ua.

¹⁴Jis pasiuntė raitelių, kovos vežimų ir didelę kariuomenę, kurie nakčia apsupo miestą.

¹⁴Huchiin sakolte, kangtalaite, sepaih tampite huai laiah a sawla, janin a vahoh ua, khua a um kimvel uhi.

¹⁵Dievo vyro tarnas, anksti atsikėlęs ir išėjęs, pamatė kariuomenę su raiteliais ir kovos vežimais, kurie buvo apsupę miestą. Tarnas sakė jam: “Vargas, mano šeimininke! Ką dabar darysime?”

¹⁵Huan, Pathian mi sikha jing khangin a thou a, a vapawt khiak leh, ngaiin, sepaihten sakol toh kangtalai toh khua ana um suakta ua. Huan, a sikha in a kiangah, Ehe heh, pu! bang chi a hih ding I hia? A chi a

¹⁶Eliziejus atsakė: “Nebijok, nes su mumis yra daugiau negu su jais”.

¹⁶Huan, aman, Lau dahin; amau lama pang sangin ei lama pang a tam jaw hi, a chi a.

¹⁷Eliziejus meldėsi: “Viešpatie, atverk jo akis, kad matytų”. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų.

¹⁷Huan, Elisa a thum a, Toupa amuh theihna dingin a mit haksak ve, a chi a. Huan, Toupa huai tangval mit a haksaka; huchiin a mu sam ta; huan, ngaiin, Elisa kimvelah tang mei kangtalai leh sakolin a dim vekta maia.

¹⁸Sirams artinantis prie jo, Eliziejus meldėsi: “Viešpatie, apakink juos”. Ir Jis apakino juos pagal Eliziejaus žodį.

¹⁸Huan, amah lama a hongpai suk uhleh Elisa Toupa kiangah a thuma, Hiaite a mit uh tosakin, a chi a. Huan, Elisa thu bangin a mit uh a tosakta hi.

¹⁹Tada Eliziejus tarė jiems: “Čia ne tas kelias ir ne tas miestas. Sekite mane, ir aš jus nuvesiu pas tą vyrą, kurio ieškote”. Jis juos nuvedė į Samariją.

¹⁹Huan, Elisain a kiang uah, hiai lampi ahikei, hiai leng khua hi sam kei; kei honjui un, na mi zonpa uh kiang ah ka honpi ding, a chi a. Huchiin Samari khuaah a pita.

²⁰Jiems atėjus į Samariją, Eliziejus meldėsi: “Viešpatie, atverk jų akis, kad jie vėl matytų”. Viešpats atvėrė jų akis, ir jie pamatė esą Samarijos viduryje.

²⁰Huan, Samari kho sung a tun un hichi ahi a, Elisain, TOUPA, hiaiten a muh theihna ding un a mit uh haksakin, a chi a. Huan, TOUPA a mit uh a haksaka, a muta uh; huan, ngaiin, Samari kho sungah a naomta mai uhi.

²¹Izraelio karalius, juos pamatęs, klausė Eliziejų: “Mano tėve, ar juos užmušti?”

²¹Huan, Isarael kumpipan amaute a muhin Elisa kiangah, Pa, ka that diam? Ka that diam? A chi a.

²²Eliziejus atsakė: “Neužmušk. Argi tu žudai tuos, kuriuos paimi į nelaisvę savo kardu ir lanku? Duok jiems duonos ir vandens, kad pavalgytų ir atsigertų, o tada tegul eina pas savo valdovą”.

²²Huan, aman a dawnga, That lou ding; na namsau leh na thalpeua na salmatte na that sin ahia? Tanghou leh tui a ma uah lui inla, nein dawn uhenla, a pu uh kiangah pai nawn uhen, a chi a.

²³Jis jiems paruošė dideles vaišes, ir, jiems pavalgius bei atsigėrus, paleido juos grįžti pas savo valdovą. Nuo to laiko Sirijos būriai daugiau nebepuldinėjo Izraelio.

²³Huchiin nek ding thupi mahmah a bawl saka; huan, a nek ua a dawn khit un a paisak vek a, apu uh kianglamah a pai nawn uh. Huchiin Suria pawlte bel Israel gamah a hong nawnta kei uhi.

²⁴Kartą Sirijos karalius Ben Hadadas, surinkęs visą savo kariuomenę, atėjo ir apgulė Samariją.

²⁴Huan, huai nungin hichi ahi a, Suria kumpipa Benhadadin a sepaihte tengteng a kaikhawma, Samari khua a va umta hi.

²⁵Tada kilo didelis badas Samarijoje. Jie laikė ją apgulę, kol asilo galva kainavo aštuoniasdešimt šekelių sidabro ir ketvirtis kabo balandžių mėšlo penkis šekelius sidabro.

²⁵Huan, Samari khuaah kial a na mahmaha, huan, ngaiin, a um bikbek ua, sabengtung lutang dangka sawmgiatin a khawng ua, huan, vakhu ek kab mun li-a khena mun khat dangka ngain a khawng hial uhi.

²⁶Izraelio karaliui einant mūro siena, viena moteris sušuko: “Padėk, mano valdove karaliau!”

²⁶Huan, Israel kumpipa kulh dawna a pai laiin numei khatin, Aw kumpipa, ka pu, honhuhin, chiin a nasam a.

²⁷Jis atsakė: “Jei Viešpats tau nepadeda, kaip aš tau padėsiu? Iš klojimo ar iš vyno spaustuvo?”

²⁷Huan, aman, TOUPA a honpanpih ngal keileh ken koia kipanin ahia ka honpanpih peuhmah ding? Phualjang akipanin hiam, grep sukna khuk akipanin hiam ahi dia hia?

²⁸Karalius jos paklausė: “Ko norėtum?” Ji atsakė: “Šita moteris man sakė: ‘Suvalgykime tavo sūnų šiandien, o mano sūnų rytoj suvalgysime’.

²⁸Huan, kumpipan a kiangah, Bang na chia ahia awi? a chi nawna. Huan, aman a dawnga, Hiai numeiin ka kiangah, Tuniin na tapa I nek ding un thoh ve, jingchiangin kei tapa I ne leuleu nakei dia, achi a.

²⁹Išvirėme mano sūnų ir jį suvalgėme. O kai kitą dieną jai pasakiau, kad duotų savo sūnų suvalgyti, tai ji paslėpė jį”.

²⁹Huchiin ka tapa ka huan ua, ka ne ua; huan, a jingin ken a kiangah, Na tapa I nek dingin thoh tei ve leh, ka chi a, a tapa a selgu mai maha ahi, achi a.

³⁰Karalius, išgirdęs moters žodžius, persiplėšė drabužius. Jis ėjo per sieną, ir žmonės matė, kad jis po rūbais vilkėjo ašutinę ant kūno.

³⁰Huan, kumpipan numei thugen a jakin hichi ahi a, a puan a botkeka (kulh dawna a pai lai ahi a); huan, mipiten a et uleh, ngaiin a sa tungah saiip puan a nasilh nilouh hi.

³¹Jis tarė: “Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei Šafato sūnaus Eliziejaus galva šiandien pasiliks ant jo pečių”.

³¹Huchiin aman, Tunia Saphat tapa Elisain a lutang a puak lai peuhmah leh Pathianin a lohlohin hon loh mai heh, huai sanga leng thupiin, a chi a.

³²Karalius pasiuntė vyrą pas Eliziejų, kuris tuo laiku sėdėjo savo namuose su vyresniaisiais. Eliziejus tarė vyresniesiems, prieš pasiuntiniui ateinant: “Ar matote, šitas žmogžudžio sūnus pasiuntė vyrą, kad nukirstų man galvą? Pamatę pasiuntinį ateinant, užrakinkite duris ir tvirtai laikykite, nes ir jo valdovą tuoj pamatysite”.

³²Huan, Elisa a in ah a tu a, upate leng a tu sam ua; huan, kumpipan a kianga mi khat a sawla, himahleh a mi sawl a kiang a tun main upate kiangah, Hiai tualthattpa tapain ka lu la dingin mi a honsawl chih na thei na uhia? Paukei dih uh, a mi sawl a hongtun takin, kong na khak unla, kongkhakin na nadal ngiungeu un; a nunglamah a pu kalsuan ging a kiza lah a banga? A chi a.Huan, hichi-a amau a houpih san laiin ngaiin, a mi sawl a hongtung suka; huan, kumpipan, Ngaiin, hiai thil hoih lou TOUPA honsawl ahi; TOUPA bangdingin ka hungaih lailai dia? achi a.

³³Jam kalbant su jais, atėjo pasiuntinys ir tarė: “Šita nelaimė yra iš Viešpaties! Tai ko man dar laukti iš Viešpaties?”

³³Huan, hichi-a amau a houpih san laiin ngaiin, a mi sawl a hongtung suka; huan, kumpipan, Ngaiin, hiai thil hoih lou TOUPA honsawl ahi; TOUPA bangdingin ka hungaih lailai dia? achi a.