¹Dovydui paėjus kiek toliau nuo kalno viršūnės, jį sutiko Mefi Bošeto tarnas Ciba su pora asilų, apkrautų dviem šimtais duonos kepalų, šimtu ryšulių džiovintų vynuogių, šimtu ryšulių vasaros vaisių ir odine vyno.

¹Huan, David in tangvum kah khiakna a khen zek nung in, ngai in, Mephiboseth sikha Ziba in a na dawn a, sabengtung nih a van a, tanghou beu zanih leh grep phoukeu bawk za leh nipi thei za leh uain thawl khat a posak a.

²Karalius klausė Cibą: “Kam tau visa tai?” Ciba atsakė: “Asilai­ karaliaus namiškiams joti, duona ir vaisiai­jaunuoliams valgyti, o vynas­nusilpusiems dykumoje atgaivinti”.

²Huan, kumpipa'n Ziba kiang ah, Hiaite bangchidan ahia? a chi a. Huan, Ziba in, Sabengtungte kumpipa inkuanpihte tuanna ding ahi dia; huan, tanghou leh nipi theite tangvalte nek ding ahi dia, huan, uain bel gamdai a bah peuhmahte dawn ding ahi ding, a chi a.

³Karalius klausė: “Kur yra tavo valdovo sūnus?” Ciba atsakė karaliui: “Jis pasiliko Jeruzalėje, sakydamas: ‘Šiandien Izraelis man sugrąžins mano tėvo karalystę’ ”.

³Huan, kumpipa'n, Ahihleh na pu tapa koi ah? A chi a. Huan, Ziba in kumpipa kiang ah, Ngai in, Jerusalem ah a om: Tuni in Israelte'n ka pa gam a hon pe nawn sin uh, a chi a.

⁴Karalius tarė Cibai: “Kas buvo Mefi Bošeto, dabar priklauso tau”. Ciba atsakė: “Nuolankiai maldauju tave, mano valdove karaliau, leisk man surasti malonę tavo akyse”.

⁴Huan, kumpipa'n Ziba kiang ah, Ngai in, Mephiboseth thil neih tengteng nang a vek ahita, a chi a. Huan, Ziba in, Chibai ka hon buk petmah ahi; toupa ka pu aw, na mittun zel ka tum ding, a chi a.

⁵Karaliui Dovydui atvykus į Bahurimą, Sauliaus giminės vyras Šimis, Geros sūnus, išėjo ir keikė eidamas.

⁵Huan, kumpipa David Bahurim a tun in ngai in, Saula inkote lak a mi Ger tapa a min Simei a hong pawt khia a; hamselou kawmkawm in a hongpaitou a.

⁶Jis mėtė akmenimis Dovydą bei visus jo tarnus; karalius buvo apsuptas žmonių ir karių.

⁶David suang in a deng a, kumpipa David sikhate tengteng leng: huan, mipi tengteng leh sepaih hangsan tengteng a taklam ah leh a veilam ah a om uh.

⁷Šimis keikdamas sakė: “Išeik, išeik, tu kraugery, Belialo žmogau.

⁷Huan, Simei in a hamsiat sung in hichi in a chi a, Pai mang vengveng in, pai mang vengveng in, nang sisansuah hat leh Belial mipa:

⁸Viešpats atmokėjo tau už visą Sauliaus namų kraują, kurio vietoje tu pasidarei karaliumi. Viešpats atidavė karalystę tavo sūnui Abšalomui. Dabar tu patekai nemalonėn, nes esi kraugerys”.

⁸A vaihawm sik na hawmzohsa Saula inkote sisan TOUPA'N na tungah a hon kik sak nawnta a; huan, TOUPA'N gam na tapa Absalom a na pekhinta; huan, ngai in, sisan suah hatmi na hih ziak in nangmah siatna na kibawl ahi, a chi a.

⁹Cerujos sūnus Abišajas paklausė karaliaus: “Kodėl šitas pastipęs šuo keikia mano valdovą karalių? Leisk man nueiti ir nuimti jam galvą”.

⁹Huchi in Zerui tapa Abisai in kumpipa kiang ah, Bangdia hiai ui sisa in toupa ka pu hamsiat mawkmawk ahia? a lu ka tansak mai deh? A chi a.

¹⁰Karalius atsakė: “Kas man ir jums, Cerujos sūnūs! Jis keikia, kadangi Viešpats jam liepė: ‘Keik Dovydą!’ Kas gali klausti: ‘Kodėl taip darai?’ ”

¹⁰Huan, kumpipa'n, Nou Zerui tapate aw, noute honna theih sak ding bang a om a? TOUPA'N a kiang a, David hamsiat in, a chih ngal leh a hamsiat ahi mai ke, Bangdia huchibang a hih? kuan a chi mahmah dia? A chi a.

¹¹Dovydas kalbėjo Abišajui ir visiems tarnams: “Štai mano paties sūnus ieško mano gyvybės. Tuo labiau šis benjaminas. Palikite jį ramybėje, tegul jis keikia, nes jam taip liepė Viešpats.

¹¹Huan, David in Abisai leh a sikhate tengteng kiang ah, Ngai un, ka tapa, ka gil a gah mahmah in hon thah a tum a: hiai Benjamin mi in nak tup sem nan chia! Bangmah chihkei unla, hamsia a hihleh loh hen; TOUPA hihsak ahi ngal a.

¹²Gal Viešpats pažvelgs į mano sielvartą ir man atmokės geru už jo šiandieninius keiksmus”.

¹²TOUPA'N ka haksatna a hon mu ding a, TOUPA'N tuni a hon hamsiat a hoih lam in a hon thuk nawn kha maithei hi, a chi a.

¹³Dovydas ėjo keliu su savo vyrais, o Šimis­kalno šlaitu šalia jo keikdamas, mėtydamas akmenimis ir barstydamas dulkes.

¹³Huchi in David leh a mite lampi ah a pai zel ua: huan, Simei bel a gal tang pang uah a pai zel a, a paikawm in a hamsiat zel a, suang khawng in a deng a, leivui bang in a theh a. Huan, kumpipa leh a kiang a mi om tengteng Aiphim a tung ua;

¹⁴Pagaliau karalius ir visi jo žmonės pavargo ir ten ilsėjosi.

¹⁴Huchi in huailai ah a khawl tawldam uhi.

¹⁵Abšalomas su visais žmonėmis atėjo į Jeruzalę; Achitofelis buvo su juo.

¹⁵Huan, Absalom leh mipi tengteng, Israel mite Jerusalem ah a hoh ua, huan, a kiang ah Ahithophel leng a tel a.

¹⁶Arkietis Hušajas, Dovydo draugas, atėjęs pas Abšalomą, tarė: “Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja karalius!”

¹⁶Huan, hichi ahi a, Ark mi Husai, David lawm in Absalom kiang a tun in Husai in Absalom kiang ah, Pathian in kumpipa humbit hen, Pathian in kumpipa humbit hen, a chi a.

¹⁷Abšalomas paklausė jo: “Ar toks tavo dėkingumas draugui? Kodėl nėjai su savo draugu?”

¹⁷Huan, Absalom in Husai kiang ah, Hichibang ahi maw na lawm na hehpihna dan? Bangdia na lawm kiang a hohlou? A chi a.

¹⁸Hušajas atsakė Abšalomui: “Aš priklausau tam, kurį išrinko Viešpats, Izraelio vyrai ir šitie žmonės.

¹⁸Huan, Husai in Absalom kiang ah, Ka hohkei ding; TOUPA leh hiai mipite leh Israel mi tengteng in a telpa uh thuthu in ka om ding a, a kiang ah ka om zo ding.

¹⁹Kam gi aš galėčiau tarnauti, jei ne jo sūnui. Kaip tarnavau tavo tėvui, taip noriu tarnauti tau”.

¹⁹Huan, kua na ka sem dia? A tapa ma ah na ka sem ding ahikei maw? na pa ma a ka sep bang in nangmah a ka sem ding, a chi a.

²⁰Abšalomas tarė Ahitofeliui: “Patark, ką mums daryti?”

²⁰Huchi in Absalom in Ahitophel kiang ah, Bang chin i hih de aw, na ngaihdan gen dih ve, a chi a.

²¹Ahitofelis tarė Abšalomui: “Įeik pas savo tėvo suguloves, kurias jis paliko namų saugoti. Kai izraelitai sužinos, kad tapai pasibjaurėtinas savo tėvui, visų tavo šalininkų rankos sustiprės”.

²¹Huan, Ahithophel in Absalom kiang ah, Na pa mei, in ngak a akoihte kiang ah valut in; huan, Israel mi tengteng in na pan nang hoh mudah chih a na za ding ua; huchi in nanglam a pangte tengteng khut a hat ding, a chi a.

²²Jie pastatė Abšalomui palapinę ant stogo, o jis, visiems izraelitams matant, įėjo pas savo tėvo suguloves.

²²Huchi in Absalom a ding in in tungah puan in a kai ua; huchi in Israel mi tengteng mitmuh in pa meite kiang ah a lut a.Huailai a a lemtheih, Ahithophel lemtheihte, mi Pathian thu zong bang ahi a; huchi mahbang in Ahithophel in David leh Absalom a lemtheih pih tengteng ngaih ahi hi.

²³Tais laikais Ahitofelio patarimas būdavo labai vertinamas, lyg jį duotų pats Dievas. Jo patarimų klausė Dovydas ir Abšalomas.

²³Huailai a a lemtheih, Ahithophel lemtheihte, mi Pathian thu zong bang ahi a; huchi mahbang in Ahithophel in David leh Absalom a lemtheih pih tengteng ngaih ahi hi.