¹Abšalomas įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgdavo pirma jo.

¹Huan, hichi ahi a, huaite khit in Absalom in kangtalai leh sakolte leh mi sawmnga a ma a tai ding in a bawl a.

²Jis keldavosi anksti ir atsistodavo šalia kelio prie vartų. Jei koks žmogus su savo byla ateidavo į karaliaus teismą, Abšalomas pasišaukdavo jį ir klausdavo: “Iš kurio tu miesto?” Kai tas atsakydavo: “Tavo tarnas yra iš tokios Izraelio giminės”,

²Huan, Absalom zingkhang in a thou a, kulh kongkhak lampi ah a na ding a; huan, kumpipa kiang a thu khawk gen ding peuhmah Absalom in a na sam a, Kuakhua na hia? a na chi zel a. Huan, na sikha Israel namte lak a nam khat ka hi, a chi zel uh.

³Abšalomas jam sakydavo: “Tavo reikalas yra geras ir teisingas, bet nėra pas karalių kas tave išklausytų.

³Huan, Absalom in, I aw, na thu a hoih in a dik a; himahleh ngaihtuah mi ding kumpipa'n kuamah a sepkei, a na chi zel hi.

⁴Jei mane paskirtų krašto teisėju, tai pas mane galėtų ateiti kiekvienas, turįs bylą ar skundą, ir aš apginčiau jo teises”.

⁴Huan, Absalom mah in, Michih thukhawk gen ding nei hiam, nget ding nei hiam peuhmah ka kiang a a hongpaina ding un, kei hiai vaihawmpa in hon bawl leh chi na tel ing e aw! Huchi in dik tattak in vai hawm sek ding, bang leng a na chi zel a.

⁵Jei kas norėdavo Abšalomui nusilenkti, jis ištiesęs ranką tą apkabindavo ir pabučiuodavo.

⁵Hichi bang in leng a chi, kuapeuh amah chibai ding a zuan tou peuhmah a na sawk a, a len a, a na tawp sek hi.

⁶Taip Abšalomas elgėsi su visais izraelitais, kurie ateidavo į karaliaus teismą. Abšalomas tokiu būdu pavogė izraelitų širdis.

⁶Huchi in Israel mi kumpipa kiang a thugen ding a hong kuan peuhmahte Absalom in huchi bang in a na hilh zel hi. Huchi in Absalom in Israel mite lungtang a hip sak.

⁷Praėjus keturiasdešimčiai metų, Abšalomas tarė karaliui: “Prašau, leisk man eiti į Hebroną ir įvykdyti įžadą, kurį daviau Viešpačiui.

⁷Huan, hichi ahi a, kum li a hong bei in Absalom in kumpipa kiang ah, Hebron khua a TOUPA kiang a ka thuchiam tangtun ding in hon hohsak in.

⁸Gyvendamas Gešūre, Sirijoje, daviau įžadą: ‘Jei Viešpats mane parves atgal į Jeruzalę, aš tarnausiu Jam’ ”.

⁸Na sikha in Suria gam a Gesur a ka omlai in, Jerusalem a honpi nawn peuhmah leh TOUPA na ka sem ding, chi in thu ka nachiam khin a, a chi a.

⁹Karalius jam tarė: “Eik ramybėje”. Abšalomas pakilo ir išėjo į Hebroną.

⁹Huan, kumpipa'n a kiang ah, Khamuang tak innkuan in, a chi a. Huchi in a thou a, Hebron ah a hohta hi.

¹⁰Jis slapta išsiuntė pasiuntinius į visas Izraelio gimines su pranešimu: “Išgirdę trimito garsą, sakykite: ‘Abšalomas karaliauja Hebrone’ ”.

¹⁰Himahleh Absalom in, Pengkul ging na zak peuhmah chiang un, Absalom Hebron ah kumpipa ahi chi un, chi in Israel nam tengteng kiang ah mi a sim sawl khin a.

¹¹Iš Jeruzalės su Abšalomu išvyko du šimtai pakviestų vyrų. Jie ėjo nieko pikto nemanydami ir nieko nežinodami.

¹¹Huan, Absalom kiang ah a mi sap, mi zanih Jerusalem a kipan a hoh tei ua, lungsim hoihtak pu in a hoh ua, bangmah a theikei uh.

¹²Abšalomas aukodamas dar pasikvietė iš Gilojo miesto Ahitofelį, Dovydo patarėją. Taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą.

¹²Huan, Absalom in kithoihnate a latlai in, Gilon mi Ahithophel, David vaihawmpih, a khua Gilo a kipan a thukhak a. A thu sawm uh a thupi mahmah a; Absalom lam ah lah mipite a pung hulhul mai ngal ua.

¹³Pasiuntinys atėjo pas Dovydą ir pranešė: “Izraelio žmonių širdys prisirišo prie Abšalomo”.

¹³Huan, David kiang ah, Israel mite lungsim Absalom lam ah a awn mahmah, chi in mi a hong a.

¹⁴Dovydas sakė visiems savo tarnams Jeruzalėje: “Bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo Abšalomo. Skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir neišžudytų miesto kardu”.

¹⁴Huan, David in Jerusalem a mi tengteng kiang ah, Thou unla i tai khe ding uh, kuamah lah Absalom a kipan i suakta thei sin ngalkei ua: pawtkhe meng un, huchilou in zaw a hon phapeh mai ding, i tunguah thil hoihlou tak a hontun ding a, namsau in khua a hong sual kha ding, a chi a.

¹⁵Karaliaus tarnai sakė karaliui: “Štai tavo tarnai vykdys visa, ką karalius įsakys”.

¹⁵Huan, kumpipa mite'n kumpipa kiang ah, Ngai in, na sikhate ka pu uh, ka kumpipa un a seh peuhmah hih ding in mansa in ka om gige uh, a chi ua.

¹⁶Karalius išėjo kartu su visais namiškiais, liko tik dešimt sugulovių namų saugoti.

¹⁶Huan, kumpipa a pawt a, a inkote tengteng in a zui ua. Huan, kumpipa'n in ngak ding in numei sawm, meite lawi a koih.

¹⁷Karalius išėjo, ir visi žmonės sekė paskui jį, ir jie sustojo toli nuo namų.

¹⁷Huan, kumpipa a pawt a, mipi tengteng in a zui ua; huan, Beth-merhak ah a khawl tadih ua,

¹⁸Visi jo tarnai ėjo šalia jo, o keretai, peletai ir gatiečiai, šeši šimtai vyrų, kurie buvo atėję su juo iš Gato, ėjo pirma karaliaus.

¹⁸Huan, a mi tengteng in a kheng ua; huan, Kerit mi tengteng, Pelet mi tengteng, Git mi tengteng, mi zaguk Gath a kipan a amah hon zuite'n kumpipa a bel zel uhi.

¹⁹Dovydas klausė gatietį Itają: “Kodėl tu eini su mumis? Grįžk ir pasilik pas karalių. Tu juk esi svetimšalis, atėjęs čia iš savo krašto.

¹⁹Huchi in, kumpipa'n Git mi Itai kiang ah, Bangchidan ahiai ah nang na hong tei a? kik nawn inla, kumpipa kiang ah om in; nang zaw mikhual gam dang leng na hi ngal a, nang mah mun lam ah kik nawn mai in.

²⁰Vakar atėjai, o šiandien ar turėtum eiti su mumis? Aš turiu eiti, o tu grįžk su savo broliais. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi”.

²⁰Zan zek a hong na hi a, tuni a ka kiang ua a suk a tou a hon zui sam ding in ka hon chi ding maw? ka pai theih theihna a pai ding ka hi, nang zaw kik nawn inla, na unaute tengteng pikik nawn in; hehpihna leh thutak na kiang ah om hen, a chi a.

²¹Itajas atsakė karaliui: “Kaip Viešpats gyvas ir mano valdovas karalius gyvas! Kur bus mano karalius, mirtyje ar gyvenime, ten bus ir jo tarnas”.

²¹Huan, Itai in kumpipa kiang ah, TOUPA hinna leh kumpipa, ka pu hinna lou in ka chi hi, kumpipa, ka pu na omnana ah, sih leh sih ahi ding a, dam leh dam ahi ding a, na sikha a om tei zel ding, a chi a.

²²Dovydas tarė Itajui: “Tai eik su manimi”. Itajas perėjo su visais savo vyrais ir jų šeimomis.

²²Huan, David in Itai kiang ah, Pai unla, pai zel ua leh, a chi a. Huchi in Git mi Itai a mite tengteng leh a tu a tate tengteng utoh a pai uh.

²³Visas kraštas garsiai verkė, ir visi žmonės perėjo į kitą pusę, ir karalius perėjo per Kedrono upelį ir traukė dykumos link.

²³Huan, ngaihtak in a gam a kah in a kapta a, mipite a paivek ua; gamdai lampi lam zuan in kumpipa'n leng Kidron lui a kan a, huan, mipi tengteng in leng a kan uh.

²⁴Atėjo Cadokas ir levitai, nešdami Dievo Sandoros skrynią. Jie pastatė Dievo skrynią, ir Abjataras ėjo aukštyn, kol visi pasitraukė iš miesto.

²⁴Huan, Zadok te Pathian thukhunna bawm zawng in Levite tengteng toh a kiang ah a pai ua; Pathian bawm a nga ua, mipi in khua a pawt khiaksan vek tan in Abiathar a hoh tou a.

²⁵Karalius Cadokui tarė: “Nešk Dievo skrynią atgal į miestą. Jei rasiu malonę Viešpaties akyse, Jis mane parves ir parodys man ją ir savo buveinę.

²⁵Huan, kumpipa'n Zadok kiang ah, Pathian bawm pen khopi sung ah zawnglut nawn un: TOUPA mittung a ka om leh honpi kik nawn ding a, Pathian bawm leh a omna a honmu sak nawn ding;

²⁶Jei Jis man sakys: ‘Aš nepatenkintas tavimi’, tai tegul daro su manimi, kaip Jam patinka”.

²⁶Himahleh, Nang ah kipahna mahmah kaneikei, a chih leh, ngai in, hichi mai ka hi a, hoih a sak bangbang in ka tungah hih mai heh, a chi a.

²⁷Tada karalius kalbėjo kunigui Cadokui: “Tu esi regėtojas. Tu, tavo sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus Jehonatanas grįžkite ramybėje į miestą.

²⁷Kumpipa'n siampu Zadok kiang ah, Mutheipa na hi ka hia? na tapate nih na tapa Ahimaaz leh Abiathar tapa Jonathan toh lungmuangtak in khopi ah pai nawn un.

²⁸Štai aš pasiliksiu dykumoje, kol gausiu iš jūsų pranešimą”.

²⁸Ngai in, kei zaw tanchin hongtheih sak ma siah uh gamdai a luikannate ah ka na om ding, a chi a.

²⁹Cadokas ir Abjataras parnešė Dievo skrynią į Jeruzalę ir ten pasiliko.

²⁹Huchi in Zadok leh Abiathar in Pathian bawm Jerusalem ah a paipih nawn ua; huan, huai ah a omta uh.

³⁰Dovydas ėjo aukštyn Alyvų kalno šlaitu verkdamas, apsigaubęs galvą ir basas. Visi su juo buvę žmonės, apsigaubę galvas, ėjo aukštyn taip pat verkdami.

³⁰Huchi in David Oliv tang paitouhna ah a kahtou a, pai touh kawm in a kap kawmkawm a; a lu a khuh a, khe vuak in a pai a; huan, a kiang a mi om tengteng in a lu uh a khuh chiat ua, kap kawmkawm in a paitou uh.

³¹Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp sąmokslininkų pas Abšalomą, meldėsi: “Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais”.

³¹Huan, kua hiam khat in David bel, Ahithophel Absalom lam a pang in thusawmmite lak ah a pang tei, chi in a hilh a. Huan, David in, TOUPA aw, Ahithophel lemtheih haina suaksak ding in ka hon ngen hi, a chi a.

³²Kalno viršūnėje, kur Dovydas garbino Dievą, jį pasitiko arkietis Hušajas su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva.

³²Huan, hichi ahi a, David Pathian biakna tangvum a kahkhiak touh leh ngai in, Ark mi Husai a puannak bohkek silh a, lu a lei kai niaunuau in amah dawn ding in a hongpai a.

³³Dovydas jam tarė: “Jei eisi su manimi, būsi man našta,

³³Huan, David in a kiang ah, Ka kiang a na hong tei le zaw kei a ding in puakgik na hi mai ding;

³⁴o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, sakydamas jam: ‘Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas’, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti.

³⁴Ahihhang in khopi lam a na kik a, Absalom kiang a, Toupa aw, na sikha in ka om ding, tuma lam a na pa sikha a ka om bang in tu in na sikha in ka om leuleu ding, na va chih lebel Ahithophel lemtheih hon dalsakpa na hi zaw ding.

³⁵Su tavimi bus kunigai Cadokas ir Abjataras. Pranešk jiems visa, ką nugirsi karaliaus namuose.

³⁵Huailai ah na kiang ah siampu Zadok leh Abiathar leng a om tei uh ahi kei maw? huchi in hichi ahi ding a, kumpipa in a thu pawt na zak peuhmah siampu Zadok leh Abiathar na hilh zel ding.

³⁶Pas juos yra abu jų sūnūs: Cadoko sūnus Ahimaacas ir Abjataro­Jehonatanas; per juos perduok man viską, ką išgirsi”.

³⁶Ngai in, a tapate uh nih Zadok tapa Ahimaaz leh Abiathar tapa Jonathan leng a kaing uah a om uhi; huan, na thil zak peuhmahte hon theisak ding in amau na hon sawl zel ding, a chi a.Huchi in David lawm Husai bel khopi ah a lut a; huan, Absalom bel Jerusalem ah a lutta hi.

³⁷Dovydo draugas Hušajas sugrįžo į Jeruzalę, Abšalomui įeinant į ją.

³⁷Huchi in David lawm Husai bel khopi ah a lut a; huan, Absalom bel Jerusalem ah a lutta hi.