¹Cerujos sūnus Joabas pastebėjo, kad karaliaus širdis palinko prie Abšalomo.

¹Huchi in, Zerui tapa Joab in kumpipa lungsim Absalom tungah a teng chih a na thei a.

²Joabas pakvietė iš Tekojos išmintingą moterį ir tarė jai: “Apsivilk gedulo drabužiais, nesitepk aliejumi ir apsimesk gedinti ilgą laiką.

²Huchi in Joab in Tekia khua ah mi a sawl a, huailai a numei pil khat a va pisak a, a kiang ah, Lusun bang in kibawl unla, lusun puan silh inla, sathau leng kinilhlou in numei sawtpi misi sun bang in om in:

³Nueik pas karalių ir taip jam kalbėk”. Ir Joabas įdėjo žodžius į jos lūpas.

³Huan, kumpipa kiang ah hoh inla a kiang ah hichi bang in thu va gen in aw, a chi a. Huchi in Joab in thute tuh a kam ah a muam a.

⁴Tekojietė moteris, atėjusi pas karalių, puolė veidu į žemę, išreikšdama jam pagarbą, ir tarė: “Karaliau, padėk”.

⁴Huan, Tekoa khua a numei in kumpipa kiang a thu a gen sin in mai a lei si in a khupboh a, chibai a buk a, TOUPA aw, hon huh in, a chi a.

⁵Karalius jos klausė: “Kas nutiko?” Ji atsakė: “Aš esu našlė, mano vyras miręs.

⁵Huan, kumpipa'n a kiang ah, Bangchidan ahia? a chi a. Huan, aman a dawng a, Meithai petmah ka hi a, ka pasal a sita.

⁶Tavo tarnaitė turėjo du sūnus. Juodu susiginčijo laukuose ir, nesant kas juos perskiria, vienas užmušė kitą.

⁶Huan, na sikhanu in tapa nih a nei a, a nih un lou ah a kisual ua, kuamah phelh ding lah a omkei ua, a khatpen in a dang a sata a, a hihlumta a.

⁷Dabar visi giminės, sukilę prieš mane, sako: ‘Išduok tą, kuris užmušė savo brolį, kad jį nužudytume už jo brolį ir sunaikintume paveldėtoją’. Tuo būdu jie siekia užgesinti man likusią kibirkštėlę, kad nepaliktų ant žemės mano vyrui nei vardo, nei palikuonių”.

⁷Huan, ngai in, a inkuan tengteng in na sikhanu a doukhawm ua, A unaupa thatpa a unaupa thah ziak a i thah tei theihna ding in hon pia in, huchi in gouluah ding pa leng ka hihmang pah ngal ding uh, a chi a: huchi bang in ka mei am omlai a mitsak ding ua, ka pasal min neilou leh leitung a suan himhim neilou a om maisin ahi, a chi a.

⁸Karalius atsakė moteriai: “Eik į savo namus, aš duosiu nurodymą dėl tavęs”.

⁸Huan, kumpipa'n numei kiang ah, Na in ah pai inla, na tungtang thu ah thu ka pe mai ding, a chi a.

⁹Tekojietė moteris tarė karaliui: “Mano valdove karaliau, kaltė tebūna ant manęs ir mano tėvo namų, o karalius ir jo sostas bus nekaltas”.

⁹Huan, Tekoa khua a numei in kumpipa kiang ah, TOUPA aw, ka pu, thulimlouhna moh ka tung leh ka pa inkote tungah ke mai hen: huan, kumpipa leh laltutphah in moh pokei hen, a chi a.

¹⁰Karalius atsakė: “Kas tau grasins, tą atvesk pas mane, ir jis daugiau tavęs nebelies”.

¹⁰Huan, kumpipa'n, Kuapeuh na tung a banghiam gen peuhmah ka kiang ah honpi inla, a honkhoih nawn hetkei ding uh, a chi a.

¹¹Ji sakė: “Karaliau, atsimink Viešpatį, savo Dievą, ir nebeleisk kraujo keršytojams žudyti, kad jie nesunaikintų mano sūnaus”. Jis atsakė: “Kaip Viešpats gyvas, nė vienas tavo sūnaus plaukas nenukris žemėn”.

¹¹Huan, aman, Sisan suahmite tung a phulamite'n hihmang nawnlou ding in kumpipa'n TOUPA na Pathian thei gige hen aw, huchilou in zaw ka tapa a hih mangkha ding uh, a chi a. Huan, aman, TOUPA hinna lou in ka gen hi, na tapa a samzang khat leng lei ah kekei ding, a chi a.

¹²Moteris tarė: “Leisk savo tarnaitei pasakyti tau, karaliau, dar vieną dalyką”. Jis tarė: “Kalbėk”.

¹²Huchi in numei in, Na sikhanu in toupa ka pu kiang ah thu kam khatkia kon gen nawn peuhmah ding aw, a chi a. Huan, aman, Gen ve, a chi a.

¹³Moteris sakė: “Kodėl tu esi nusistatęs prieš Dievo tautą? Juk taip kalbėdamas, karaliau, tu apkaltini pats save, neleisdamas grįžti savo ištremtajam.

¹³Huan, numei in, A hihleh bang jiakin ahia Pathian mite doudal a hichi bang a hihtum na hia? hiai thu a kipan in kumpipa moh in a kilang ahi, kumpipa'n a mi, taimangpa a pi kik nawnlouh jiakin.

¹⁴Mes visi mirštame ir esame kaip ant žemės išlietas vanduo, kurio nebegalima surinkti; tačiau Dievas neatima gyvybės, bet atranda būdą, kad ištremtieji nebūtų atstumti nuo Jo.

¹⁴Ka si ngeingei ding ua, huan, tuisik lei a bosa a luahnawn theihlouh bang ka hi uhi: Pathian in hinna a la mang a hikei a, taimangpa amah lak a mituam a hihlouhna ding lunggel ahi zaw hi.

¹⁵Aš atėjau kalbėti karaliui, savo valdovui, dėl to, kad žmonės mane įbaugino. Tavo tarnaitė galvojo: ‘Kalbėsiu karaliui, gal karalius įvykdys savo tarnaitės prašymą.

¹⁵Huchi in toupa ka pu kiang ahiai thu gen ding a ka hong in leng mi ka kihtak ziak ahi: huan, na sikhanu in, kumpipa kiang ah ka gen phot ding a, kumpipa'n a sikhanu ngetna a lohchingsak kha mai deh.

¹⁶Karalius juk išklausys ir išgelbės savo tarnaitę iš rankos, siekiančios išnaikinti mane ir mano sūnų iš Dievo mums skirto paveldėjimo’.

¹⁶Kumpipa'n kei leh ka tapa Pathian gouluahlou ding a hihman tummi lak a na sikhanu honkhe ding in a na ngaikhe ding ka chi a.

¹⁷Mano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. Nes karalius yra kaip Dievo angelas ir skiria gera nuo pikta. Viešpats, tavo Dievas, tebūna su tavimi”.

¹⁷Huchi in na sikhanu a ding in, toupa, ka pu thu lungmuan huai tak hi henla; a sia a pha nakhen ding in toupa ka pu lah Pathian angel bangmai ahi ngal a: Huan, TOUPA Pathian na kiang ah om hen ka chi ahi, a chi a.

¹⁸Karalius tarė jai: “Neslėpk nuo manęs nieko, ko klausiu”. Moteris atsakė: “Tegul kalba karalius, mano valdovas”.

¹⁸Huan, kumpipa'n a dawng a, numei kiang ah, Kon dot peuhmah bangmah hon im ken aw, a chi a. Huan, numei in, Toupa ka pu in gen leh a ke, a chi a.

¹⁹Karalius paklausė: “Ar ne Joabo ranka yra su tavimi šitame reikale?” Moteris sakė: “Kaip gyva tavo siela, mano valdove karaliau, niekas negali nukrypti nei į kairę, nei į dešinę nuo to, ką pasakė karalius. Taip, tavo tarnas Joabas mane pamokė ir įdėjo tuos žodžius į mano lūpas.

¹⁹Huan, kumpipa'n, Hiai thu himhim ah Joab in panna a nei hia? a chi a. Huan, numei in a dawng a, Toupa ka pu, na kha hinna lou in ka gen hi, toupa ka pu in a gensa kuamah in taklam ah hiam, veilam ah hiam a pel theikei ding ua: na sikha Joab in a hon sawl a, hiai thu tengteng na sikhanu a hon muam vek hi:

²⁰Norėdamas taip išdėstyti visą reikalą, tavo tarnas Joabas tą padarė. Bet mano valdovas yra išmintingas kaip Dievo angelas ir žino visa, kas vyksta žemėje”.

²⁰Thil omdan hihlamdang ding in hiai thil na sikha Joab in a hih ahi: huan, ka pu bel khovel a thil om tengteng thei thei in Pathian angel bang in a pil ahi, a chi a.

²¹Karalius tarė Joabui: “Aš patenkinu tavo prašymą, eik ir parvesk jaunuolį Abšalomą”.

²¹Huan, kumpipa'n Joab kiang ah, Ngai in, ka hih samta hi, huaiziak in pai inla, tangval Absalom va pi nawn dole, a chi a.

²²Joabas, parpuolęs veidu į žemę, nusilenkė ir dėkojo karaliui. Po to jis tarė: “Karaliau, mano valdove, šiandien žinau, kad radau malonę tavo akyse, nes patenkinai savo tarno prašymą”.

²²Huan, Joab bel mai a lei si in a khupboh a, chibai a buk a, kumpipa a vualzawl a: huan, Joab in, Toupa ka kumpipa aw, toupa'n a sikha ngetna a lohchinsak ziak in tuni in na sikha in na mit ka tung chih ka natheita hi, a chi a.

²³Joabas, nuėjęs į Gešūrą, parvedė Abšalomą į Jeruzalę.

²³Huchi in Joab a thou a, Gesur ah a hoh a, Absalom Jerusalem ah a pita hi.

²⁴Karalius įsakė: “Tegul jis gyvena savo namuose, bet mano veido nematys”. Taip Abšalomas sugrįžo į savo namus, tačiau karaliaus nematė.

²⁴Huan, kumpipa'n, Amah in lam ah pai henla, ka mel hong mu dah leh, a chi a. Huchi in Absalom amah in lam ah a pai a, kumpipa mel a mutakei hi.

²⁵Visame Izraelyje nebuvo gražesnio vyro už Abšalomą. Nuo galvos iki kojų padų jis neturėjo jokio trūkumo.

²⁵Israel tengteng lak ah Absalom bang a melhoih a phat loh kuamah a omkei uh: a khe lek a kipan in a sip pha in gensiatna himhim a omkei hi.

²⁶Jis kirpdavosi plaukus kiekvienų metų pabaigoje, nes plaukai būdavo jam sunkūs. Jo nukirpti galvos plaukai svėrė du šimtus šekelių pagal karaliaus svorį.

²⁶A sam a met in (kum kivei teng in a met sak a, a sam lah a giktheih ziak in a met sek hi. ) a sam a buk zel a, kumpipa bukdan in sekel nih a ching sek hi.

²⁷Abšalomas turėjo tris sūnus ir vieną dukterį, vardu Tamara; ji buvo graži moteris.

²⁷Huan, Absalom in tapa thum leh tanu khat a nei a, a min Tamar ahi a, mel hoihtak ahi.

²⁸Abšalomas išgyveno Jeruzalėje dvejus metus, nematęs karaliaus veido.

²⁸Huchi in Absalom kum nih hilhial Jerusalem ah a om a; himahleh kumpipa mel himhim a mukei hi.

²⁹Jis kvietė Joabą pas save, norėdamas jį pasiųsti pas karalių, bet Joabas neatėjo. Antrą kartą pakviestas, Joabas taip pat neatėjo.

²⁹Huchi in Absalom in kumpipa kiang a sawl ding in Joab a thukhak a; himahleh a hoh nuamkei; huan, a thukhak nawn a, himahleh a hoh nuamsamkei hi.

³⁰Tuomet Abšalomas kalbėjo savo tarnams: “Jūs žinote, kad Joabo laukas yra šalia mano ir jame auga miežiai. Eikite ir juos padekite”. Abšalomo tarnai padegė miežius.

³⁰Huchi in a sikhate kiang ah, I aw, Joab lou bel kei lou kiang ahi a, barli buh a nei a, va hal un, a chi a. Huchi in Absalom sikhate'n lou a vahalta uh.

³¹Tada Joabas, atėjęs pas Abšalomą, klausė: “Kodėl tavo tarnai padegė mano miežius?”

³¹Huchi in Joab a thou a, Absalom kiang ah a in ah a hoh a, a Bangding a na sikhate'n ka lou hal ahi ua? A chi a.

³²Abšalomas atsakė Joabui: “Aš tave kviečiau ateiti pas mane, nes norėjau, kad tu paklaustum karaliaus, kodėl turėjau grįžti iš Gešūro. Man būtų buvę geriau, jei ten būčiau pasilikęs. Aš noriu pamatyti karalių. Jei aš kaltas, tegul nužudo mane”.

³²Huan, Absalom in Joab a dawng a, Ngai dih, Bangdia Gesur a kipan a hong ka hia? Huailai ah om thek leng kei dia hoih zo mah ding, chi a kumpipa kiang a sawl dia hon thukhak ing a; huaiziak in kumpipa mel hon musak in; huan, thu ginatlouhna nei ka hih leh hon hihlum mai leh a ke, a chi a.Huchi in Joab kumpipa kiang ah a hoh a, a hilh a; huan, Absalom a sam a, kumpipa kiang ah a hoh a, huan kumpipa ma ah a mai a lei si in a khupboh a; huan, kumpipa'n Absalom a tawp hi.

³³Joabas, atėjęs pas karalių, jam viską pranešė. Tada karalius pasikvietė Abšalomą. Jis atėjo pas karalių ir nusilenkė veidu iki žemės, o karalius pabučiavo Abšalomą.

³³Huchi in Joab kumpipa kiang ah a hoh a, a hilh a; huan, Absalom a sam a, kumpipa kiang ah a hoh a, huan kumpipa ma ah a mai a lei si in a khupboh a; huan, kumpipa'n Absalom a tawp hi.