¹Po to Dovydas klausė Viešpatį, sakydamas: “Ar man eiti į kurį nors Judo miestą?” Viešpats atsakė: “Eik”. Dovydas klausė: “Kur man eiti?” Jis atsakė: “Į Hebroną”.

¹Huan, hichi ahi a, huai nung in David in, Juda gam a a koi hiam ah ka hohtou diam? chi in TOUPA a thu a dong a. Huan, TOUPAN a kiang ah, Hohtou in aw, a chi a. Huan, David in, Akoi ah ahia ka hohtouh ding? a chi a, Huan, aman, Hebron ah, a chi a.

²Dovydas išėjo ten su savo abiem žmonom: jezreeliete Ahinoama ir karmeliete Nabalo našle Abigaile.

²Huchi in David huai lai ah a hohtou a, a zite nih Jezreel mi Ahinaom leh Karmel mi Nabal zi Abigail te toh.

³Dovydas atsivedė ir savo vyrus su jų šeimomis, ir jie apsigyveno Hebrono miestuose.

³Huan, David in a kiang a mi om tengteng a pitou a, mi chih a inkuante chiat utoh, Hebron khua khawng ah a omta uhi.

⁴Judo vyrai atėję patepė Dovydą Judo karaliumi. Dovydas, sužinojęs, kad Jabeš Gileado vyrai palaidojo Saulių,

⁴Huan, Juda gam a mite a vahoh ua, Juda mite tung a kumpipa ding in David sathau a nilh uh. Huchi in, Saula vuimite Jabes-gilead mite ahi uh, chi in David a hilh uh.

⁵siuntė pasiuntinius į Jabeš Gileadą ir sakė jiems: “Viešpats telaimina jus, kad parodėte pagarbą savo valdovui Sauliui ir jį palaidojote.

⁵Huchi in Jabes-gilead mite kiang ah David in mi a sawl a, a kiang uah, Na pu, na pu uh Saula na hehpihdan uh hihlang a na navui ziak un TOUPAN hon vualzawl hen.

⁶Viešpats tebūna jums malonus ir ištikimas. Aš irgi jums darysiu gera už tai, kad jūs taip padarėte.

⁶Huchi in TOUPAN na tunguah chitna leh thutak langsak henla: hiai thil khawng na hih ziak un ken leng na chitman uh ka hon thuk ding.

⁷Todėl dabar tegul jūsų rankos būna sustiprintos ir būkite drąsūs. Jūsų valdovas Saulius mirė, o Judo giminė patepė mane savo karaliumi”.

⁷Huchi in na khutte uh honghat henla, hangsan tak in om un: na pu uh Saula lah a sita ngal a, huan, Juda chiten atung ua kumpipa ding in lah sathau a hon nilh khinta uh, chi in.

⁸Bet Sauliaus kariuomenės vadas Nero sūnus Abneras paėmė Sauliaus sūnų Išbošetą ir atvedė į Machanaimą.

⁸Huan, Ner tapa Abner, Saula sepaihte heutu in, Saula tapa Isboseth Mahanaim ah a pia;

⁹Isbosetas tapo karaliumi Gileado, ašuriečių, Jezreelio, Efraimo, Benjamino ir viso Izraelio.

⁹Gilead tungah, Asur tungah, Jezreel tungah, Ephraim tungah, Israel tengteng tungah kumpipa in a bawlta hi.

¹⁰Jis buvo keturiasdešimties metų amžiaus, pradėdamas karaliauti Izraelyje, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judo namai sekė Dovydą.

¹⁰(Saula tapa Isboseth Israel tunga vaihawm a pat lai in kum sawmli a upa ahi a, kum nih vai a hawm hi. ) Himahleh Juda miten David pen a zui uh.

¹¹Dovydas buvo Hebrone Judo namų karaliumi septynerius metus ir šešis mėnesius.

¹¹David in Hebron a Juda chite tung a vai a na hawmna kum sagih leh kha guk ahi khin a.

¹²Nero sūnus Abneras ir Sauliaus sūnus Išbošetas išėjo iš Machanaimo į Gibeoną.

¹²Huan, Ner tapa Abner leh Saula tapa Isboseth sikhate Mahanaim a kipan a pawt khia ua, Gibeon ah a pai uh.

¹³Cerujos sūnus Joabas ir Dovydo vyrai išėjo iš Hebrono ir susitiko su jais prie Gibeono tvenkinio. Vieni sustojo vienoje tvenkinio pusėje, o kiti­kitoje.

¹³Huan, Zerui tapa Joab leh David sikhate a paikhia ua, Gibeon dil ah a kituak ua; huchi in pawl khat pen dil gal khatlam ah a tu ua, pawl khat pen dil gal langkhat ah.

¹⁴Abneras tarė Joabui: “Tegul jaunuoliai išeina ir kovoja mūsų akivaizdoje”. Joabas atsakė: “Tegul išeina”.

¹⁴Huan, Abner in Joab kiang ah, Tangvalte hong kuan uhenla, I ma uah hong kisual him le uh ake, a chi a.

¹⁵Dvylika benjaminų, Sauliaus sūnaus Išbošeto tarnų, ir dvylika Dovydo tarnų išėjo vieni prieš kitus.

¹⁵Huan, Joab in, Hongkuan le uh ake, a chi a. Huchi in a kuan ua, a zahchiang sep in a galkah phei ua, Benjamin chi, Saula tapa Isboseth lam a pang sawm leh nih, huan David sikha sawm leh nih.

¹⁶Kiekvienas, nutvėręs savo priešą už galvos, įsmeigė kardą jam į šoną. Taip jie žuvo visi kartu. Todėl ta vieta Gibeone vadinama Aštrių kardų lauku.

¹⁶A langte chiat uh a lu chiat uah a kiman ua, amau tumte chiat namsau in a nak uah a kisun chiat ua; huchi in a puk khawm vek ua: huaiziak in huai mun Helkath- hazurim a chi ua, huai bel Gibeon ah a om hi.

¹⁷Tą dieną buvo labai smarki kova. Dovydo vyrai nugalėjo Abnerą ir Izraelio vyrus.

¹⁷Huchi in huai ni a a kisual uh zaw a thupi mahmah hi; huan, Abner leh Israel mite David sikhate lakah a zahlakta uhi.

¹⁸Ten buvo trys Cerujos sūnūs: Joabas, Abišajas ir Asaelis. Asaelis greitai bėgdavo lyg laukinė stirna.

¹⁸Huan, huai ah Zerui tapate thum, Joab te, Abisai te, Asahel te a om ua: Asahel bel zukpi bang ngial a ngalhat ahi.

¹⁹Jis pradėjo vytis Abnerą ir nepasuko nei į dešinę, nei į kairę nuo jo.

¹⁹Huchi in Asahel in Abner a delh a; Abner a delh taklam hiam veilam hiam ah a pial hetkei a a delh vengveng hi.

²⁰Abneras atsigręžė ir paklausė: “Ar tu esi Asaelis?” Jis atsakė: “Aš”.

²⁰Huchi in Abner a lehngat a, Nang na hi maw Asahel? a chi a. Huan, aman a dawng a, Kei hi e, a chi a.

²¹Abneras jam tarė: “Vykis kitą ir pasigavęs pasiimk jo ginklus”. Tačiau Asaelis nenorėjo pasitraukti nuo jo.

²¹Huan, Abner in a kiang ah, Na taklam hiam, na veilam hiam ah pial inla, tangval khat man inla, a kigalvanna laksak in, a chi a. Himahleh Asahel in amah a delh a pialsan nuam tuankei.

²²Abneras vėl tarė Asaeliui: “Suk į šalį nuo manęs, kad nebūčiau priverstas tave nukauti! Kaip tada galėčiau pažiūrėti tavo broliui Joabui į akis?”

²²Huan, Abner in Asahel kiang ah, Hon pialsan in; Bangdia hon sunpuk ding ka hia? Na unaupa Joab mel ka mu ngam dia hia? a chi nawn a.

²³Bet Asaelis nenorėjo pasukti. Tada Abneras taip jam smogė ieties bukuoju galu į pilvą, kad ietis išlindo per nugarą. Jis krito ir mirė vietoje. Visi, atėję į tą vietą, kur žuvo Asaelis, sustodavo.

²³Himahleh a pial nuam tuankei a: huaiziak in Abner in a teipi tawlam in a gil ah a sun a, teipi a nunglam ah a paisuak a, huai ah a puk vialvual a, huai mun ah a sita hi; huan, hichi ahi a, Asahel a puk a a sihna mun hongtung peuhmah huailai ah a khawl guih zel uh.

²⁴Joabas ir Abišajas vijosi Abnerą. Saulei nusileidus, jie pasiekė Amos kalvą, prieš Giachą, prie kelio į Gibeono dykumą.

²⁴Himahleh Joab leh Abisai in Abner a delhzui ua; huan, Gibeon gamdai lampi a Gia chin Ama tang a tun un ni a tumta.

²⁵Benjaminai, Abnero kariai, susirinko ir sustojo ant kalvos viršūnės.

²⁵Huan, Benjamin suante Abner kiang ah a kikaikhawm ua, pawl khat in a kibawl ua, mualvum ah a va dingta uh.

²⁶Tada Abneras pašaukė Joabą ir tarė: “Ar amžinai naikins kardas? Argi nežinai, kad tai liūdnai baigsis? Kada įsakysi nustoti žmonėms persekioti savo brolius?”

²⁶Huchi in Abner in Joab a sam a, Namsau in a vat gige sin ahia? A tawplam chiang in a hong lungkhamhuai mahmah ding chih na theikei maw? bangtan ahia mipite a unaute uh delh kik nawn ding a hilhlou a na om sin? a chi a.

²⁷Joabas atsakė: “Kaip Dievas gyvas, jei nebūtum prakalbėjęs, tai persekiojimas būtų pasibaigęs tik rytą”.

²⁷Huan, Joab in, Pathian hinna lou in ka gen hi, bangmah na genlou hile chin zingchiang a kipan a mipite paimang khin ding ua, a unaute uh delhlou ding hi ve un, a chi a.

²⁸Joabas sutrimitavo, ir visi žmonės sustojo, nebesivijo Izraelio ir nebekovojo.

²⁸Huchi in Joab in pengkul a hon mut a, mipite a ding dedup ua, Israel mite a delhta kei ua, a sual nawnta kei uh.

²⁹Abneras ir jo vyrai visą naktį ėjo lyguma, persikėlė per Jordaną, perėjo per visą Bitroną ir atėjo į Machanaimą.

²⁹Huchi in Abner leh a mite Arab a ken paisuak in huai zan in zankhua in a pai uh; huan, Jordan a kan ua, Bithron a kantan ua, Mahanaim a tung uh.

³⁰Joabas grįžo iš Abnero persekiojimo. Patikrinęs visus karius, iš Dovydo vyrų pasigedo devyniolikos vyrų ir Asaelio.

³⁰Huan, Joab bel Abner delh a kik nawnta a; huan, mipi tengteng a kaih khawm vek leh David heute sawm leh kua leh Asahel a kimta kei ua.

³¹Bet Dovydo žmonės nukovė tris šimtus šešiasdešimt Benjamino ir Abnero vyrų.

³¹David heuten bel Benjamin mite leh Abner mite zathum leh sawmguk a hihlum uh.Huchi in Asahel luang a la ua, Bethlehem a a pa han ah a vui uh. Huan, Joab leh a mite zankhua in apai ua, Hebron a tun un khua a vak hi.

³²Jie palaidojo Asaelį jo tėvo kape, Betliejuje. Joabas ir jo vyrai ėjo visą naktį ir, brėkštant dienai, pasiekė Hebroną.

³²Huchi in Asahel luang a la ua, Bethlehem a a pa han ah a vui uh. Huan, Joab leh a mite zankhua in apai ua, Hebron a tun un khua a vak hi.