¹Tarp Sauliaus ir Dovydo namų karas buvo ilgas; Dovydas vis stiprėjo, o Sauliaus namai silpnėjo.

¹Saula inkuante leh David inkuante sawtpi a kidou ua; David in hatlam a manoh a, Saula inkuanten bel hatlouh lam a manoh uh.

²Hebrone Dovydas susilaukė sūnų: pirmagimis Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos;

²Huan, David in Hebron khua ah tapate a nei a, a ta masapen, Ammon, Jezreel mi Ahinaom lak a ahi a;

³antrasis­Kileabas iš karmeliečio Nabalo našlės Abigailės; trečiasis­Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus;

³A zom Kileab, Karmel mi Nabal zi Abigail lak a ahi; huan, a thumna Absalom, Gesur kumpipa Talmai tanu Maak tapa ahi a;

⁴ketvirtasis­Adonijas, Hagitos sūnus; penktasis­Šefatija, Abitalės sūnus,

⁴Huan, a lina Adonija, Hagith tapa ahi a; a ngana bel Sephati, Abital tapa ahi a;

⁵ir šeštasis­Itramas iš Dovydo žmonos Eglos. Šitie gimė Dovydui Hebrone.

⁵Huan, a gukna Ithream, David zi Ekli lak a ahi a. Hiaite David ta Hebron a piangte ahi uh.

⁶Vykstant karui tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų, Abneras buvo žymiausias tarp Sauliaus šalininkų.

⁶Huan, hichi ahi a, Saula inkuante leh David inkuante a kidou sung un Abner bel Saula inkuante lak ah a honghat semsem a.

⁷Saulius turėjo sugulovę Ricpą, Ajo dukterį. Kartą Sauliaus sūnus Išbošetas tarė Abnerui: “Kodėl tu įėjai pas mano tėvo sugulovę?”

⁷Saula in mei a nei a, a min Rizpa ahi, Aia tanu ahi. Huan, Isboseth in Abner kiang ah, Bangdia ka pa mei kianga hoh na hia? a chi a.

⁸Abneras labai supyko dėl tų Išbošeto žodžių ir tarė: “Ar aš esu šuns galva? Aš buvau prieš Judą, kad iki šios dienos daryčiau gera tavo tėvo Sauliaus namams, jo broliams bei draugams, ir neatidaviau tavęs į Dovydo rankas, o tu dabar mane apkaltinai dėl tos moters.

⁸Huchi in Isboseth thugen in Abner a hehsak mahmah a, Judate ui lutang lei ka hi ahia? Tuni tan in na pa Saula inkuante leh a unaute leh a lawmte tungah chitna ka hihlang a, David khut ah ka hon pekei a; himahleh nang hiai numei tung a khial ding in na hon ngohmawka.

⁹Tegul Dievas padaro Abnerui tai ir dar daugiau, jei aš nepadarysiu, ką Viešpats prisiekė Dovydui:

⁹Pathian in Abner a hihhih in hih henla, huai sang a thupizaw in leng, David kiang a TOUPA a kichiam bang a, huchi bang ngei a a tung a ka hihkei leh;

¹⁰atimti karalystę iš Sauliaus namų ir įtvirtinti Dovydą karaliumi Izraeliui ir Judui nuo Dano iki Beer Šebos”.

¹⁰Saula inkuante lak a kipan a gam tuh laksak ding, Israel leh Judate tunga Dan a kipan a Beer-seba tan a David laltutphah tungding ding.

¹¹Išbošetas negalėjo nė žodžio atsakyti Abnerui, nes jo bijojo.

¹¹Huchi in Abner dawn himhim leng a dawng theikei, a lau mahmah ziak in.

¹²Abneras per pasiuntinius sakė Dovydui: “Kam priklauso šita žemė? Sudaryk sąjungą su manimi, ir mano ranka bus su tavimi ir atves pas tave visą Izraelį”.

¹²Huan, Abner in amah sik in David kiang ah, Hiai gam kua a ahia? chi in mi a sawl a; huan, Ka kiang ah thu khung in, huchin ngai in, Israel mi tengteng na kiang lam a pang ding in ka khut nang lam ah a pang ding, chi in leng a gen a.

¹³Dovydas atsakė: “Gerai, aš sudarysiu sąjungą su tavimi, bet su viena sąlyga: tu neišvysi mano veido, jei ateidamas neatvesi Sauliaus dukters Mikalės”.

¹³Huan, aman, Hi hen, na kiang ah thu ka khung ding; himahleh na tungah thil khat ka hon phut ding ahi, huai tuh hiai ahi, Hon mu ding a na hong pai chiang in Saula tanu Mikal na honpi photkei leh ka mel na mutheikei ding, a chi a.

¹⁴Dovydas siuntė pasiuntinius pas Sauliaus sūnų Išbošetą ir sakė: “Atiduok mano žmoną Mikalę, kurią gavau už šimtą filistinų odelių”.

¹⁴Huan, David in Saula tapa Is-boseth kiang ah, Philistia mite zekvun za khat a ka lei ka zi Mikal hon pia in, chi in mi a sawl a.

¹⁵Išbošetas pasiuntė ir paėmė ją iš jos vyro, Laišo sūnaus Paltielio.

¹⁵Huan, Is-boseth in mi a sawl a, a pasal Lais tapa Phaltiel mahmah kiang a kipan in apita uhi.

¹⁶Jos vyras ją lydėjo verkdamas iki Bahurimo. Abneras jam pasakė: “Grįžk!”, ir jis grįžo.

¹⁶Huan, a pasal a kiang ah a hoh a, kap kawmkawm in a pai a, Bahurim tan a zui a. Huchi in Abner in a kiang ah, Pai in, kik nawn in, a chi a; huan, a kik nawnta hi.

¹⁷Abneras kalbėjo Izraelio vyresniesiems: “Jau seniai jūs norėjote turėti Dovydą karaliumi.

¹⁷Huchi in Abner in Israel mite upate a houpih a, Tuma siah David na kumpipa ding un na deih ua;

¹⁸Dabar padarykite tai, nes Viešpats kalbėjo Dovydui: ‘Savo tarno Dovydo ranka išgelbėsiu savo tautą Izraelį iš filistinų ir iš visų jo priešų’ ”.

¹⁸Tu in bawl un; TOUPAN David tungtang thuah zaw, Ka sikha David khut in ka mi Israelte Philistia mite khut a kipan leh a melmate uteng khuta kipan ka honkhe ding, chi in a gen hi, chi in.

¹⁹Abneras taip pat kalbėjo ir Benjaminui. Po to Abneras vyko pas Dovydą į Hebroną pranešti jam, kas atrodė priimtina Izraeliui ir Benjamino namams.

¹⁹Huan, Abner in Benjamin mite bil a zak in a gen hi: huan, Abner bel Israel mite leh Benjamin inkote tengteng in hoih asak bangbang un Hebron a David bil a zak ding a gending in a hoh a.

²⁰Abneras atėjo pas Dovydą į Hebroną su dvidešimt vyrų. Dovydas suruošė Abnerui ir jo palydovams puotą.

²⁰Huchi in Abner bel Hebron a David kiang a mi sawmnih toh a pai uh. Huan, David in Abner leh a kiang a mi sawmnihte a ding in ankuang a lui a.

²¹Abneras tarė Dovydui: “Aš surinksiu pas tave, mano valdove, visą Izraelį, kad jie sudarytų su tavimi sutartį ir tu jiems karaliautum, kaip geidžia tavo širdis”. Dovydas išleido Abnerą.

²¹Abner in David kiang ah, ka thou ding a, na kiang a thu a khun theihna ding un leh na deihthusam bang tak a vai nahawm theihna ding in Israel mi tengteng ka toupa kiang a kaikhawm ding in ka kuan ding, a chi a. Huan, David in Abner a kuansak: Huchi in lungmuangtak in a kuanta hi.

²²Tuo metu Dovydo tarnai ir Joabas grįžo iš karo žygio ir parsigabeno didelį grobį, bet Abnero nebebuvo pas Dovydą Hebrone; jis buvo išvykęs ramybėje.

²²Huan, ngai in, David mite leh Joab gamvak a hongtung a, gallak sum tampi a honpua ua; himahleh Abner bel Hebron a David kiang ah ana omtakei hi; a nakik khin ngal a, amah leng lungmuangtak in a pai ahi.

²³Joabui, sugrįžusiam su kariuomene, buvo pranešta: “Buvo atvykęs Nero sūnus Abneras pas karalių, ir šis išleido jį eiti ramybėje”.

²³Joab leh a kiang a mipi tengteng a hongtun un, Ner tapa Abner bel kumpipa kiangah a nahoh a, aman a paisak nawn khin a, lungmuangtak in a pai nawnta hi, chi in Joab a hilh ua.

²⁴Joabas, atėjęs pas karalių, klausė: “Ką padarei? Abneras buvo atėjęs pas tave. Kodėl jį išleidai?

²⁴Huchi in Joab kumpipa kiang ah a hoh a, na thilhih bangchidan ahia oi? Ngai in, Abner na kiangah a hong a, bangdia paimangsak a, a paimang vengveng mawk?

²⁵Argi tu nepažįsti Nero sūnaus Abnero, kad jis atėjo tavęs apgauti ir sužinoti tavo įėjimą, tavo išėjimą ir visa, ką tu darai?”

²⁵Ner tapa Abner na thei a, nang honkhem ding in na pawtlam leh na lutlam leh na thilhih peuhmah theih tum a hong pai ahi, a chi a.

²⁶Joabas, išėjęs iš Dovydo, siuntė vyrus paskui Abnerą; tie sugrąžino jį nuo Siros šulinio. Dovydas apie tai nieko nežinojo.

²⁶Huan, David kiang a kipan Joab a hong pawt in Abner delh ding in mi a sawl a. Sir a tuileh a kipan a vapi kik ua; himahleh David in a theikei hi.

²⁷Abnerui sugrįžus į Hebroną, Joabas pasivedė jį nuošaliai į tarpuvartę, tarsi norėdamas slaptai pasikalbėti, ir keršydamas už savo brolio Asaelio kraują dūrė jam į pilvą taip, kad jis mirė,

²⁷Huan, Abner Hebron a hongtun in Joab in sim houpih ding in kulh kongpi ah a pi tuam a, a unau Asahel sisan pawt thukna ding in a gil ah a vutlumta hi.

²⁸Dovydas, tai išgirdęs, tarė: “Aš ir mano karalystė esame nekalti prieš Viešpatį dėl Nero sūnaus Abnero kraujo.

²⁸Huan, a nung a David in a zak in, Ner tapa Abner sisan pawt thu ah keimah leh ka gam TOUPA mitmuh in khantawn in ka siang ding uh:

²⁹Tas kraujas tekrinta ant Joabo ir jo tėvo namų; Joabo giminėje tegul netrūksta paliegėlių, raupsuotų, luošų, karuose žūstančių ir badaujančių”.

²⁹Joab lu tungah kia henla, a pa inkote tengteng tungah toh; Joab inkote lak a si pawt hiam, phak hiam, chiang ngai a om hiam, namsau a si hiam, kial hiam hong omlou in omkei hen, a chi a.

³⁰Joabas ir jo brolis Abišajas nužudė Abnerą dėl to, kad Abneras buvo nužudęs jų brolį Asaelį mūšyje Gibeone.

³⁰Huchi in a unaupa uh Asahel bel Gibeon a kidouna a a thah ziak un Joab leh a unau Abisai in Abner a that uhi.

³¹Dovydas įsakė Joabui ir visiems žmonėms: “Perplėškite savo drabužius, užsidėkite ašutines ir raudokite Abnero”. Karalius Dovydas ėjo paskui karstą.

³¹Huan, David in Joab leh a kiang a mipi om tengteng kiang ah, Na puante uh botkek unla, saiip puan silh unla, Abner sun un, a chi a. Huan, David in leng a zui a.

³²Jie palaidojo Abnerą Hebrone, ir karalius balsiai verkė prie jo kapo, verkė ir visi žmonės.

³²Huan, Abner bel Hebron ah a vui uh: kumpipan a aw a suakkhe sak a, Abner han ah a kap hi; mipi tengteng leng a kap uh.

³³Karalius raudojo dėl Abnero, sakydamas: “Ar Abneras turėjo mirti tokia mirtimi?

³³Huan, kumpipan Abner a kah a, Abner mihai sih in a si dia hia?

³⁴Tavo rankos nebuvo surištos ir kojos nebuvo sukaustytos grandinėmis. Tu kritai, kaip žmogus krinta nuo piktadario”. Ir visi žmonės vėl verkė jo.

³⁴Na khut hen ahikei a, na khe leng butsak ahi samkei, mi thulimlou tate ma a mi a puk bang a na puk maizen? a chi a. Huan, mi tengteng in a kah nawn ua.

³⁵Žmonės bandė prikalbėti Dovydą valgyti tą dieną, bet Dovydas prisiekė: “Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei aš, prieš saulei nusileidžiant, paragaučiau duonos ar ko nors kito”.

³⁵Huchi in sun ahih lai in mi tengteng a hong pai ua David an nesak ding in; himahleh David in, Ni tumma a an nek hiam, thil dang hiam leng a nek a ka nek peuhmah leh Pathian in a lohloh honloh heh; huai sang a thupi in leng, chi in, a kichiam hi.

³⁶Tauta sužinojo, ir tai jiems patiko, kaip patikdavo viskas, ką darė karalius.

³⁶Mi tengteng in huai a theih un a kipak mahmah ua: kumpipa thil hih peuhmah in mipite a kipaksak zel hi.

³⁷Tą dieną visa Izraelio tauta suprato, kad tai buvo ne karaliaus sumanymas nužudyti Nero sūnų Abnerą.

³⁷Huchi in mipi tengteng leh Israel mi tengteng in huai ni in Ner tapa Abner thah kumpipa thu ahikei chih a thei uh.

³⁸Karalius tarė savo tarnams: “Argi nežinote, kad šiandien Izraelyje žuvo kunigaikštis ir garbingas žmogus?

³⁸Huan, kumpipan mite kiang ah, Tuni in Israel mi lian, mi thupi tak a si chih theilou na hi umaw?Kumpipa ding a sathau nilh himahleng, tuni in kahatkei hi; huan, hiai Zerui tapate zaw kei ding in thuak a haksalua uh: TOUPAN thil hoihlou hihmi a gitlouhna dungzui zel in thuk hen, a chi a.

³⁹Aš šiandien dar esu silpnas, nors pateptas karaliumi; šitie vyrai, Cerujos sūnūs, yra per stiprūs man. Viešpats tegul atlygina piktadariui už jo piktadarystę!”

³⁹Kumpipa ding a sathau nilh himahleng, tuni in kahatkei hi; huan, hiai Zerui tapate zaw kei ding in thuak a haksalua uh: TOUPAN thil hoihlou hihmi a gitlouhna dungzui zel in thuk hen, a chi a.